Balandžio pradžioje Lietuvos medicinos studentų asociacija (LiMSA) kartu su Europos studentų teisininkų asociacijos Mykolo Romerio universiteto filialu (ELSA MRU) bei „Transparency International“ Lietuvos skyriumi (TILS) surengė akciją „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“. Kelių Vilniaus ir Kauno poliklinikų bei ligoninių gydytojai ant savo kabineto durų klijavo lipdukus su akcijos šūkiu ir taip siekė atkreipti pacientų dėmesį, kad norint atsidėkoti gydytojams papildomai mokėti nereikia.
Akcija sudomino ne visus
Tiesa, nors organizatoriai tikina, kad akcija pavyko – gydytojai entuziastingai klijavo lipdukus, susilaukta daugiau valdžios dėmesio ir apskritai pradėta garsiau kalbėti apie šią opią problemą, pripažįstama, kad ne visos gydymo įstaigos ir ne visi medikai pritarė akcijos idėjai bei tikslams. „Dalyvauti mūsų projekte kvietėme beveik visas Vilniaus ir Kauno ligonines, bet atsakymą gavome iš dešimties“, – teigė LiMSA Vilniaus skyriaus direktorė Rūta Papievytė. ELSA MRU viceprezidentas seminarams ir konferencijoms Tomas Gagys paaiškino, kad kai kurios gydymo įstaigos atsisakė dalyvauti akcijoje, nes apskritai neigia korupcijos problemą, nors ši praktika yra „vieša paslaptis“, o kitos tiesiog „nesuprato iniciatyvos tikslo“.
Problemų daugiau nei atrodo
Iš tokios kai kurių medikų ir gydymo įstaigų reakcijos matyti, kad korupcijos mastai sveikatos priežiūros srityje yra dideli ir vien akcijomis problemų išspręsti nepavyks. Apie tai buvo kalbama ir po akcijos TILS surengtoje diskusijoje. Ją pradėjęs psichologas prof. Dainius Pūras atkreipė dėmesį, kad kyšių davimas paprastai yra parankus tik daliai medikų ir pacientų, bet kol likusi didžioji dalis nesukils prieš tokią praktiką, padėtis negerės.
Anot Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento Liutauro Labanausko, didžioji dalis gydytojų kyšių neprašo, o tai, kad jie fiziškai kartais nespėja aprėpti visų pasaulio bambom besijaučiančių pacientų ir tuo pat metu suteikti pagalbą net keliems asmenims, dar nereiškia, kad jie nori kyšio. Nemažai dėmesio buvo skirta gydytojų atlyginimams, kurie Lietuvoje yra neproporcingai mažesni nei ES, kur gydytojai paprastai uždirba tris keturis kartus daugiau nei vidutinis atlyginimas toje valstybėje narėje. Lietuvos gydytojai nebūtinai norėtų uždirbti tiek, kiek medikai Didžiojoje Britanijoje ar JAV, bet kad jų algos būtų daugiau nei dabar (maždaug du kartus) didesnės už vidutinį atlyginimą šalyje.
Diskusijoje taip pat kalbėta apie tai, ką reikėtų laikyti kyšiu. Sveikatos apsaugos ministro patarėjo Martyno Marcinkevičiaus teigimu, atlygis ar dovana gydytojui iki 1 MGL nėra kyšis, tačiau privačių gimdymo namų vadovas Laimutis Paškevičius pabrėžė, kad bet kokie neformalūs mokėjimai paprastai yra laikomi korupcija.
Reikia keisti sistemą
Nepasitenkinimą dėl klestinčio kyšininkavimo per diskusiją reiškė ir būsimieji gydytojai, tačiau, Lietuvos medicinos autoritetų teigimu, kai šie pradės dirbti, patys galės spręsti, kaip turėtų elgtis. Tiesa, jaunimas nėra naivus. Būsimieji medikai suvokia, kad kyšininkavimas – tai ne šiaip gydytojų, bet visos sistemos ir kartu visuomenės problema, todėl kovoti su ja nelengva.
„Problema egzistuoja ir tam yra daug priežasčių. Kad ir viena iš jų – maži atlyginimai. Bet sistema yra ydinga iš esmės, tai yra užburtas ratas. Pacientai galvoja, kad reikia duoti kyšį, nes kitaip nepateksi pas gydytoją. Gydytojai ima, nes vis dėlto tai yra priedas prie atlyginimo. Ir nė vienos pusės negali kaltinti, reikia keisti visą sistemą – pradedant ligoninių auditais ir baigiant ryšio tarp paciento ir gydytojo stiprinimu, kad pacientas negalvotų, jog gydytojas visagalis, kad nebūtų manoma, jog gydytojas turi žmogų išgydyti, net jeigu ir pacientas nesaugo savo sveikatos – rūko, vartoja alkoholį“, – „Atgimimui“ sakė R.Papievytė.
Kartų požiūriai
Kita bėda – visuomenė. Žmonės pripažįsta, kad moka gydytojams, nes taip yra įprasta, bijo likti nepagydyti, nori išskirtinio dėmesio ar tiesiog dėkoja už suteiktas paslaugas.
„Kai ateini į palatą, ten yra ir kitų ligonių, tai pasiklausi tiesiog, kiek čia kuriam gydytojui reikėtų mokėti, nors gydytojai patys ir neprašo, bet daviau tiek, kiek ir visi duoda“, – sakė neseniai operaciją daręsis 80-metis Stasys.
„Norint patekti pas šeimos gydytoją, kartais tenka laukti kelias savaites. O ką daryti, jei tau negera? Na, tai nueini pas gydytoją, duodi jam 50 litų ir jis tą pačią dieną tave apžiūri, išrašo siuntimus pas specialistus ir kartais sutaria su jais, kad priimtų ir apžiūrėtų tave dar tą pačią dieną“, – paaiškino 60-metė Jadvyga. „Teko duoti po gimdymo, bet kyšiu aš to nepavadinčiau, nes iš anksto sutarus nebuvau ir tiesiog norėjau atsidėkoti. O kiti susitaria iš anksto ir susitaria, kiek mokės“, – patirtimi dalijosi 37-erių Jurgita.
Kiek griežčiau į kyšius žiūri nebent jaunoji karta. „Kyšio davusi nesu – nemoku ir nenoriu duoti. Kai noriu geresnės paslaugų kokybės ir galiu sau tai leisti, einu į privačią gydymo įstaigą. Nors, kai buvau apsinuodijusi ir gulėjau valstybinėje ligoninėje, sakyčiau, manimi rūpinosi net labiau nei reikėjo“, – teigė 26-metė Evelina. Tiesa, ji pripažino, kad, jei tektų darytis sudėtingą operaciją, ko gero, mokėtų gydytojui papildomai, bet paprašytų, kad kas nors už ją tą padarytų, nes pačiai būtų labai atgrasu.
SAM laikysena
Reaguodama į nepatenkintų medikų bei visuomenės pastabas dėl įsikerojusios korupcijos mastų, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina tiek gyventojus, tiek gydytojus pradėti problemą spręsti nuo savęs.
„Įvairiuose interneto tinklalapiuose, forumuose pacientai dalijasi savo patirtimi apie sveikatos priežiūros paslaugas, gautas „atsilyginus“ ir „neatsilyginus“ sveikatos priežiūros specialistams, bei dalija patarimus būsimiems pacientams. Deja, bet juose dažniausiai propaguojama idėja, kad visuomenėje yra ir turi būti toleruojamas korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas bei gyventojai skatinami jas daryti. (...) Taigi pasiūlymas – kiekvienam pradėti nuo savęs – pacientui, mokančiam sveikatos draudimo mokestį, oriai reikalauti bei gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kurios yra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, o sveiktos priežiūros įstaigų vadovams – branginti savo, savo vadovaujamos įstaigos ir joje dirbančių gydytojų bei kitų sveikatos priežiūros specialistų reputaciją, prisimenant, kad visose institucijose, įstaigose, organizacijose dirba žmonės, kurie atlieka savo profesines pareigas už jiems mokamą darbo užmokestį ir nelaukia, kol kažkas dar papildomai „atsidėkos““, – teigė SAM Korupcijos prevencijos skyriaus vedėjas Juozas Vytautas Šveikauskas.
