Knygos antraštė gali pasirodyti kraštutinė, bet knygos autorius ir Daviso klinikos Hjustono metodistų ligoninėje medicinos direktorius Garthas Davisas nori pakeisti mūsų mąstymą apie baltymus. „Nesakau, kad baltymai būtinai yra blogas dalykas, bet noriu paneigti tą idėją, kad reikia rinktis daug baltymų turintį maistą“, - teigia jis.
Taigi, ar baltymams turėtume suteikti pagrindinį vaidmenį savo lėkštėje? Ar turėtume persigalvoti? Svetainė yahoo.com aptaria abi šios kontroversijos puses.
Augalinės kilmės mityba
Jau yra pabodę kartoti, kad ne visi baltymai yra vienodi. Baltymai gali būti augalinės ir gyvūninės kilmės ir būtent pastarieji daro daugiau žalos, sako G. Davisas. Mėsa turi daug sočiųjų riebalų, kurie didina širdies ligų pavojų. Jie taip pat didina tokius uždegimų žymenis kaip kortizolis ir C - reaktyvus baltymas.
Jūsų veikiausiai nenustebins, kad pats G. Davisas yra veganas. Ir nors jis nerekomenduoja visiems laikytis veganiškos mitybos principų, jis tikrai pataria valgyti daugiau augalinės kilmės produktų ir riboti mėsos bei pieno produktus.
Apdorotų baltymų problema
Net jei jūs ribojate mėsos ir pieno produktų vartojimą, baltymų batonėliai gali kelti visai kitokį pavojų. „Matau veganus ir vegetarus, kurie yra taip apsėsti baltymų, kad kemša visus tuos apdorotus produktus (su pridėtiniais baltymais)“, - teigė jis. Tokie produktai dažnai atrodo taip, tarsi būtų naudingi sveikatai, bet iš tikrųjų jie gali turėti kur kas daugiau kalorijų, dirbtinių priedų ir riebalų, negu natūralūs produktai.
Laimė, yra daugybė baltymų ir maistingų medžiagų turinčių produktų, kurie tikrai yra naudingi organizmui. „Tyrimai rodo, kad su sveikata labiausiai siejasi vaisiai, daržovės, visadaliai grūdai, riešutai, pupelės ir sėklos, - sako G. Davisas. – Šie produktai taip pat turi daug skaidulų, o jų baltymai, nors ir ne tokie patrauklūs, suteikia daug sotumo“. „Skaidulos palaiko stabilų cukraus kiekį kraujyje, didina sotumo jausmą ir mažina cholesterolį“, - pažymi knygos autorius.
Argumentai už gyvūninius baltymus
Veikiausiai nenustebsite, kad ne visi sutinka su G. Davisu. Daktarė Caroline Cederquist tvirtina, kad dauguma jos klientų per dieną negauna pakankamai baltymų. „Iš visų medžiagų, kurios yra būtinos įvairioms organizmo funkcijoms, baltymai yra patys svarbiausi. Jeigu per dieną reguliariu režimu valgysite pakankamai baltymų, jūsų medžiagų apykaita bus optimaliausia“, - sakė C. Cederquist, įkūrusi dietų svetainę „bistroMD“ ir parašiusi knygą „The MD Factor“.
Ji savo klientams rekomenduoja kiekvieno pagrindinio valgio metu gauti nuo 25 iki 35 g baltymų (ypač per pusryčius) ir 10 – 15 g baltymų su užkandžiais. Tačiau, pavyzdžiui, Medicinos institutas moterims rekomenduoja per dieną gauti mažiausiai 46 g baltymų, o vyrams – 56 g. Toks kiekis padeda išvengti baltymų trūkumo. C. Cederquist teigia skatinanti žmones vartoti daugiau kaip 100 g baltymų per dieną, kad jie išsaugotų raumeninę masę (ypač jeigu žmogus siekia atsikratyti antsvorio).
Tačiau tai nereiškia, kad galite laisvai šveisti didžiausius mėsos kepsnius. Jei valgysite pernelyg daug baltymų, jų perteklių organizmas pavers riebalais, sako C. Cederquist. Ji rekomenduoja patiekalus su 115 – 170 g liesų baltymų, kaip vištienos krūtinėlė ar kiaulienos nugarinė. (Toks kiekis mėsos savo dydžiu maždaug atitinka kortų trinką.) Savo ruožtu G. Davisas rekomenduoja neskaičiuoti baltymų ar kalorijų ir verčiau rinktis įvairiapusišką mitybos racioną iš natūralių produktų.
Kurio eksperto argumentai yra teisingesni, pasakyti sunku. Tačiau yra vienas dalykas, dėl kurio jie abu sutinka: augalinės kilmės baltymai visuomet bus geras sprendimas.
