aA
Nors už lango pavasariu dar vargiai kvepia, tačiau ant medžių, krūmų šakų vos besilaikantys, prisirpę ir sprogti pasiruošę pumpurai praneša apie sezono permainas. Jei dar nespėjote, DELFI kalbinti specialistai paskutinįkart ragina suskubti ir prisirinkti šių natūralių vitaminų.
Per anksti sprogę lapai  - evoliucijos strategijos dalis
Per anksti sprogę lapai - evoliucijos strategijos dalis
© A.Stackevič nuotr.

Tiek vidiniam, tiek išoriniam vartojimui

Viena garsiausių Lietuvos žolininkių Jadvyga Balvočiūtė DELFI aiškino, kad fitoterapijos atstovai pumpurus renka žiemą, o liaudyje nuo seno įprasta pumpurų rinkti iki jiems sprogstant.

„Juos arba užpila, arba džiovina ir tada turi labai gerą priemonę gijimui skatinti. Mes žiemą rinkome beržų pumpurus. Žmones galima paraginti prisirinkti beržų, juodųjų serbentų, topolių pumpurų. Tiesa, pastarųjų Lietuvoje bent 12 rūšių, tad dažniau renkami balzaminės arba ilgalapės tuopos pumpurai – jie labai dideli ir pilni balzamo. Užpylus, gaunasi panašus vaistas į pikį. Labai gerai prisidžiovinti liepų pumpurų“, - vardijo J. Balvočiūtė.

Žolininkė pasakojo, kad kai kurie žoleles, pumpurus užšaldo – sudeda į mažus hermetiškus maišelius ir įdeda į šaldiklį. Tai, jos teigimu, tikrai ne bloga praktika, vėliau, atlaidinus juos galima puikiai dėtis į karštus gėrimus, į vonią ar gaminantis kremus.

„Jei pumpurus rinksitės išoriniam vartojimui, ne taip blogai, tačiau jei ketinate pumpurų užpilus gerti, geriau pasirinkite tuos medžius, krūmus, kurie toliau nuo užterštų gatvių. Nuvykite į kaimą, mišką, ir pasivaikščiosite, ir sveikatai naudingų žolelių prisirinksite“, - patarė augalų žinovė.

Vien pumpurai ligų neišgydys

Homeopatė Jurgita Pinikienė sakė savo pacientams rinkti pumpurų nerekomenduoja, tačiau ne todėl, kad jie kenktų – tiesiog pašnekovė atstovauja klasikinį homeopatinį gydymą.

„Pati, žinoma, pasirenku. Pavasarį būtina prisiskinti juodųjų serbentų pumpurų. Turiu sodą, tad išgenėjusi krūmo šakas, kai jau sukrauti pumpurai, nuskabau ir susidžiovinu juos. Vėliau po keletą pumpurėlių įberiu, pavyzdžiui, į juodą arbatą. Tiesa, juos reikia vartoti saikingai bei vengti tiems, kurie yra alergiški. Net kai kurie homeopatiniai preparatai, kurių sudėtyje yra juodųjų serbentų, kai kuriems pacientams alergizuoja“, - perpsėjo ji.

Obelis užmezgė pumpurus
Obelis užmezgė pumpurus
© DELFI / Ainis Gurevičius

Tuo metu homeopatas Saulius Antanavičius siūlė gamtoje sveikatos „bombų“ neieškoti. Jo teigimu, gydymą gamtos turtais reikia derinti pagal gyvenimo būdą – jei žmogus visą dieną prasėdi prie kompiuterio, o vakare sėda į automobilį – natūralu, kad organizmas bus išsekęs ir prašys papildomų resursų.

„Tad net jei prisirinksite ir vartosite pumpurus, o ydingo gyvenimo būdo nekeisite – naudos daug nebus. Tai tam tikra saviapgaulė, o ne sveika gyvensena“, - sakė homeopatas.

S. Antanavičius pats sakė pavasarį prisirenkantis kiaulpienių, dilgėlių, garšvos lapelių, beržų ar liepų pumpurų.

„Yra labai daug „gerų“ pumpurų, čia skonio reikalas. Daug svarbiau visuma, o ne vieno simptomo gydymas gamtos turtais“, - reziumavo pašnekovas.

Svarbu saikas

Pumpurams gražių žodžių negailėjo ir botanikė Živilė Lazdauskaitė.

„Mažame pumpure susikaupia visos gyvybinės medžio jėgos. Tai – tikrų tikriausia bundančio pavasario vitaminų bomba. Pumpuruose prasideda gyvenimas. Ten – visi fitohormonai, gijimą, augimą skatinančios medžiagos. Žinoma, valgyti, gerti juos naudinga, tačiau ne visus. Turime žinote, ką ir kodėl mes skiname. Gamtą turime pažinti ir prieš skindami žinoti, nuo ko konkreti augalo dalis mus gydys. O kaip šiandien yra? Vaikučiai net ąžuolo lapų nepažįsta“, - apgailestavo botanikė.

Paskutinis kvietimas prisirinkti pumpurų: kurie tikros <em>bombos</em>, o kurie gali ir pakenkti
© A.Stackevič nuotr.

Pašnekovė sakė, kai galinti, prisiskina beržo, juodųjų serbentų pumpurų.

„Iš šlapimui padeda, ir apetitui. Tačiau jei esame sveiki, kam tuos pumpurus draskyti, skinti? Iš gamtos reikia ne tik imti, bet ir jai duoti. Žinoma, pavasarį esame nupezę, trūksta visokių medžiagų mums. Suvalgykime porą karklų „kačiukų“, didelių blindžių. Tai energijos užtaisas kaip granata! Esu pokario vaikas. Trūkdavo mums vitaminų, tai mes nuolat liepų pumpurus valgydavome, tačiau ne rieškučiomis, o po kelis. Juos kramtant, tokios gleivės burnoje atsirasdavo sveikos. Svarbiausia – saikas“, - tikino Ž. Lazdauskaitė.

Tinka tik sveikiems

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centro apsinuodijimų informacijos biuro vedėja Laima Gruzdytė perspėjo, kad nepažįstant augalų – geriau neeksperimentuoti, mat galima labai lengvai apsinuodyti.

„Kukmedis, ricinmedis, akacijos – nuodingi augalai. Jei valgysite beržų, pušų pumpurus, greičiausiai nieko nenutiks, nebent skrandį ar žarnyną suskaustų. Tačiau jei neturite žinių, nerizikuokite. Čia kaip su grybavimu – baravyką vienam atpažinti lengva, o kitam – nėkart jo nemačiusiam, gali būti pavojinga užduotis. Tas pats su augalais. Fitoterapija, gydymasis augalais labiau rekomenduojamas visiškai sveikam žmogui ir labai gerai žinant, ką ir kokiu kiekiu naudoti. Pasaulyje nėra baisesnių nuodų kaip natūralūs, gamtos nuodai“, - pabrėžė specialistė.

L. Gruzdytė priminė, kad net patys nekalčiausi, vaistiniai augalai gali pridaryti žalos. Pavyzdžiui, padauginus čiobrelio, galima lengvai pažeisti kepenis.

„Todėl arba kreipkitės į žolininkus, kurie parekomenduos, ką ir kaip, arba venkite tokios praktikos. Net ir geroje knygoje paskaičius, galima susipainioti, sumaišyti. Yra labai daug augalų – krūmų, krūmokšnių, žolių – kurie ne profesionalą gali suklaidinti“, - teigė pašnekovė.

Jei nesate tikri, galite paskambinti į Apsinuodijimų informacijos biurą ir pasitarti su jo specialistais. Dar geriau – prieš tai padaryti augalo nuotrauką.

„Skirtingi augalai sukelia skirtingus apsinuodijimo simptomus. Vieni sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, antri – dirginimą, treti gali pažeisti nervų sistemą. Štai, pavyzdžiui, apsinuodijus pakalnutėmis, gali sustoti širdis“, - vardijo L. Gruzdytė.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Dvi vakcinos dozės apsaugo nuo sunkios COVID-19 ligos formos ir „Delta“ atmainos atveju (9)

Dvi COVID-19 vakcinos dozės „labai veiksmingai“ apsaugo nuo sunkių ligos formų, net ir...

Šią savaitę Nacionalinio kraujo centro komanda dirbs intensyviau, nuo koronaviruso skiepys 5 miestuose

Siekiant paskiepyti kuo daugiau savo vakcinos laukiančių gyventojų, šią savaitę Nacionalinio...

Vilnietė priblokšta: diagnozavus koronavirusą, trijų gydytojų trys skirtingi verdiktai dėl izoliacijos – kuo tikėti? (81)

Vilnietė Ana nustebo, kaip skirtingai tos pačios poliklinikos gydytojai vertina tą pačią...

Atnaujinta pacientų lankymo Santaros klinikose tvarka (1)

Nuo birželio 14 dienos Santaros klinikos e vėl bus galima lankyti sergančius artimuosius, tačiau...

Oficialu: „Astra Zeneca“ vakcinos dozę pagaliau leista pasiankstinti patiems (63)

Nuo šiandien antros „ Vaxzevria “ vakcinos (gamintojas „ AstraZeneca “) dozės laiką...

Top naujienos

Linksmybės Vilniaus daugiabutyje baigėsi didžiausiu siaubu: kaimynai papasakojo daugiau detalių (88)

Druskio g. Karoliniškėse daugiabutis tiek policijos savo kieme, ko gero, dar nebuvo matęs. Net...

Penkiolikos vaikų mama Eglė – apie meilę, iššūkius ir buitį: kibiras bulvių pietums ir šeši skalbimai per dieną (22)

Delfi „Metų moterys 2021 ” rinkimuose nominuota Eglė Vaitkevičienė – išties išskirtinė...

BYPOL: Ramaną Pratasevičių sumušė pats Lukašenka (107)

Prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą nusistačiusių buvusių jėgos...

Didžiuosius vežėjus atstovaujantis Drižas: prastos darbo sąlygos – tai tik pavieniai atvejai, bet ne viso sektoriaus problema (1)

Krovinių pervežimo ir logistikos verslas Lietuvoje sukuria 8 proc. Bendrojo vidaus produkto –...

Čia gimiau, čia ir numirsiu: trisdešimtmetė ūkininkė Rasa griauna stereotipus apie Lietuvos kaimą

Trisdešimtmetė Rasa Rasimaitė juokiasi, kad tame pačiame kaime ir gimė, ir mirs. Nors kitas...

Po savaitgalio Šventojoje įvardijo, kodėl šiame kurorte daug maloniau ilsėtis nei užsienyje (56)

Laukiant bet kurio ilgojo savaitgalio ar net prognozuojant keletą karštų dienų – logiškas...

Giedrius Petkevičius/Sausuolis | D+

„Čerčilio slaptoji armija“ sunaikino Vokiečių svajonę: naciams beliko gailėtis, kad priešą palaikė kvailiais

Lietuvos gynybos entuziastų bendruomenėje visai nesenai įsiplieskė diskusijos dėl šalies...

Vilnietė priblokšta: diagnozavus koronavirusą, trijų gydytojų trys skirtingi verdiktai dėl izoliacijos – kuo tikėti? (81)

Vilnietė Ana nustebo, kaip skirtingai tos pačios poliklinikos gydytojai vertina tą pačią...

Nesėkmingas lenkų startas: raudona kortelė ir pralaimėjimas kaimynams (57)

Europos futbolo čempionatą nesėkme pradėjo geriausią 2020 metų pasaulio futbolininką Robertą...