Didžiausias mirtingumas – nuo plaučių vėžio
„Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse. Vėžys yra su amžiumi susijusi liga, tad ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje, neišvengiamai daugėja ir onkologinių susirgimų. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – naujų jautresnių diagnostikos metodų taikymas, profilaktinių programų vykdymas šalyje. Mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai Lietuvoje yra stabilūs tarp vyrų, o tarp moterų stebima mažėjimo tendencija. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumo pokyčiais bei gydymo efektyvumu“, – tendencijas komentavo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.
Kalbant apie vėžio lokalizacijas, didžiausias mirtingumas statistiškai yra dėl plaučių, kepenų, skrandžio ir storosios žarnos vėžio. Šie atvejai sudaro net apie 50 proc. visų mirčių nuo vėžio pasaulyje. Pagal statistiką, dažniausi organai, kuriuose randamas vėžys yra plaučiai, krūtys, storoji žarna, priešinės liaukos.
Lietuviai vyrai dažniausiai susiduria su priešinės liaukos (prostata) (32 proc.), plaučių (13 proc.) ir kitų odos navikų (9 proc.) vėžiu. Moterys dažniausiai serga kitų odos navikų (19 proc.), krūties (18 proc.) ir gimdos (7 proc.) vėžiu. Vyrams dažniau mirtinas būna plaučių, o moterims – krūties vėžys.
„Lietuvoje, palyginus su Europos Sąjungos šalimis, sergamumo rodikliai yra pakankamai žemi, žemesni nei ES vidurkis. Tačiau mirtingumas aukštesnis. Kasmet sergamumas vėžiu padidėja 1 proc.: kiekvienais metais suserga beveik 180 žmonių daugiau nei praėjusiais“, – sakė Ieva Vincerževskienė.
Tačiau panašios statistikos tendencijos visame pasaulyje, sako I. Vincerževskienė: „Geroji naujiena – mirtingumas Lietuvoje pagaliau pradėjo mažėti. Kasmet išsaugoma gyvybė 65 žmonėms. Vėžys Lietuvoje nebėra nuosprendis“.
Pasak prof. habil. dr. Felikso Jankevičiaus, labai džiugina, kad pagaliau vėžio registras surinko tokius duomenis: „Itin svarbu stebėti sergamumo ir mirtingumo dinamiką, kad žinotume, kiek veiksmingi metodai ir gydymo procesai. Ir ne tik dėl to – reikia stebėti, kokios priežastys daro įtaką vėžio atsiradimui. Šalis labai daug investuoja į prevencines programas, todėl svarbu žinoti, kiek jos yra veiksmingos“.
Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje, ja suserga beveik 18 tūkstančių žmonių kasmet.
Atsakymo, ar sergi vėžiu, tenka laukti ir daugiau nei mėnesį
Nors vėžio gydymo metodai tobulėja, onkologiniai ligoniai Lietuvoje vis dar susiduria su daugybe sunkumų. Viena iš didžiausių problemų – tyrimų eilėje laukti dažnai reikia daugiau nei mėnesį.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) atliktas tyrimas parodė, kad, nors pagal įstatymą valstybė pacientui tyrimą turėtų suteikti ne vėliau, kaip per mėnesį, net 1 iš 3 onkologinių pacientų jų laukia ilgiau. Negana to, ir už jų atlikimą turi papildomai primokėti.
Didžiausios eilės susidaro dėl radiologinių ir genetinių tyrimų atlikimo. Jų, ilgiau nei mėnesį, laukia kas ketvirtas pacientas. Didžiausias radiologinių tyrimų srautas tenka Nacionaliniam vėžio institutui ir Kauno klinikoms.
Iš viso 76 proc. visų magnetinio rezonanso ir kompiuterinės tomografijos tyrimų atliekama 6 gydymo įstaigose: Nacionaliniame vėžio institute, Kauno klinikose, Santaros klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, Šiaulių Respublikinėje ligoninėje ir Panevėžio Respublikinėje ligoninėje.
Ir nors siuntimas reiškia, kad tyrimas turi būti atliekamas nemokamai, visose gydymo įstaigose pacientams siūloma įsigyti specialiąsias priemones – pavyzdžiui, vienkartinę aprangą ar skaitmeninę laikmeną su tyrimo vaizdais.
Tačiau gydanti įstaiga tyrimų rezultatus bet kokiu atveju gauna, o jei pacientas nusprendžia gydytis kitur, kita gydymo įstaigą tyrimo rezultatus turi matyti per e. sveikatos sistemą. Dėl šios priežasties pacientams skaitmenines laikmenas įsigyti nėra būtina. Nepaisant to, už jas pacientams vis tiek siūloma susimokėti.
Laukti atsakymo rezultatų, kurie atsakytų, ar žmogus serga vėžiu – nelengva užduotis. Todėl, pagal POLA apklausą, 1 iš 6 pacientų renkasi už tyrimus mokėti visą kainą, o ne laukti eilėje kelis mėnesius.
„Absurdiška, kad mokamą procedūrą toje pačioje įstaigoje gali gauti nedelsiant, bet jei nori procedūrą gauti nemokamai, nors ir turi siuntimą – turi laukti du mėnesius. Jeigu pacientas turi lėšų, tai gali nusipirkti ramybę ir visus tyrimus gauti čia ir dabar, o jei to negali sau leisti, tai nors mirk iš streso belaukdamas. Bet ir tokiu atveju blogiausia net ne tai, kad tyrimų reikia laukti ilgiau nei mėnesį. Blogiausia, kad, kai gydytojas pasako atvykti dar kartą su tyrimų rezultatais, bet iš karto nepaskiria laiko kitam vizitui, pacientas tampa „nauju“ pacientu, t.y. „talonėlį“ jis gauna tik po 2-3 mėnesių. Tokia biurokratija žudo tiesiogine prasme. Kaip gali efektyviai gydytis, jeigu po kiekvieno tyrimo, o jų dažnai tenka daryti net kelis, iš naujo stoji į laukimo eilės galą?“ – sako POLA prezidentas Šarūnas Narbutas.
POLA psichologė Eglė Gudelienė į situaciją, kai pacientas pirmą kartą laukia tyrimo dėl diagnozės patvirtinimo, paneigimo siūlo pažvelgti iš emocinės pusės: „Pabandykite įsivaizduoti, kad jums gydytojas pasakė, jog galbūt sergate vėžiu. Jūs suprantate, kad gyvenimas jau šiandien gali pasikeisti iš esmės. Sveikam žmogui net teigiami pokyčiai gyvenime sukelia tam tikrą stresą, o mes kalbame apie ligą, kuri ir šiaip yra apipinta būtais ir nebūtais mitais. <...> Įsivaizduojate, kiek visko per tą laiką jis prisigalvoja, kiek streso patiria, nors gal net neserga? Ir priešingai, kai serga, bet diagnozė dar nepatvirtinta, negydoma liga laukimo metu toliau progresuoja. Kol tyrimai nepadaryti, nežinai nei su kuo kovoji, nei kokie ligos tempai“.
Pasaulyje 2018 metais vėžiu sirgo daugiau nei 18 milijonų žmonių. Skaičiuojama, kad 1 iš 6 mirčių pasaulyje įvyksta būtent dėl šios ligos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis manoma, kad 2040 metais onkologinėmis ligomis pasaulyje sirgs apie 27 mln. žmonių.
