Pokyčių dėl vaistų kompensavimo gali būti ir daugiau. Štai Seimo Biudžeto ir finansų komitete buvo pasiūlyta išplėsti žmonių, kuriems iš valstybės biudžeto būtų apmokama kompensuojamųjų vaistų priemoka, grupę. Jiems už kompensuojamuosius vaistus nereikėtų primokėti nė cento.
Reakcijos dvejopos
Vaistininkai pastebi, kad vieni pacientai džiaugiasi naujai kompensuojamais vaistais, bet yra ir nemažai nusivylusiųjų. Taip portalui „Delfi“ teigė „Gintarinės vaistinės“ rinkodaros vadovė Irena Tėvelienė.
„Vieni pacientai sako, kad situacija su kompensuojamais vaistais pagerėjo, nes pacientas neprivalo rinktis pigiausio vaisto, o gali pirkti brangesnį, sumokėdamas kainos skirtumą, taip pat kaip privalumą vertina, kad kainynas rečiau keičiamas.
Kita vertus, nemaža dalis pacientų klausinėja, kodėl tam tikrų vaistų, kurie buvo kompensuojami, nebėra sąraše, arba, kodėl už juos reikia primokėti.
Vaistininko darbas ne tik išduoti vaistus, bet ir konsultuoti pacientus. Nors nuo vaistinių nepriklauso kokie vaistai kompensuojami, labai svarbu žmonėms patarti, kad jie laikytųsi gydytojų paskirto kurso, o, jei nėra įprasto vaisto, pasitartų su gydytoju dėl alternatyvos, kuris vaistinis preparatas yra tinkamiausias“, – teigė I. Tėvelienė.
Rinkdamiesi vaistą atsižvelgia į du kriterijus
Panašiais pastebėjimais pasidalijo ir Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
„Asociacijos nariai informuoja, kad pasitaiko įvairiausių situacijų. Vieni pacientai yra linkę rinktis tik tą vaistą, kurį vartoja daug metų – jų pasirinkimui nedaro įtakos, ar vaistas kompensuojamas, ar ne. Bet daugiau pacientų renkasi vaistinį preparatą, atsižvelgdami į tai, ar vaistas kompensuojamas, taip pat renkasi vaistą su mažiausia priemoka“, – sakė K. Nemaniūtė-Gagė.
Pacientų pasirinkimas priklauso nuo labai daug aplinkybių: kiek ilgai tuos pačius vaistus vartoja, kokiems sveikatos sutrikimams skirtas gydymas, koks yra sergančiojo amžius ir panašiai.
„Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės, vartodami ilgai tuos pačius vaistus, yra labiau linkę likti prie įprasto vaistinio preparato, o pacientai, pirmąkart pradėdami vartoti vaistinį preparatą, dažniau renkasi kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka.
Todėl vaistinėse kartais tikrai kyla situacijų, kai pasimetę pacientai klausia vaistininkų, kodėl tam tikri vaistai yra išimti iš kompensuojamųjų vaistų kainyno ir nebekompensuojami, kodėl jiems reikia mokėti pilną vaisto kainą ir t. t. Vaistininkams tenka papildomai informuoti apie pokyčius, nors pakeitimai nuo vaistinių nepriklauso, nes kompensuojamų vaistų tvarka ir kainos priklauso nuo valstybinių institucijų ir vaistų gamintojų, kokiomis kainomis jie pateikia vaistus į kainyną.
Be abejo, yra nemažai ir situacijų, kai pacientai nudžiunga, nes jiems nereikia nieko primokėti (tokie yra 75 m. ir vyresniems asmenys ar mažas pajamas gaunantys asmenys) ar, pasirinkus pigiausią kompensuojamąjį vaistą, primokėti tenka tik keletą euro centų“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, vaistų trūkumo, kuris būtų išskirtinis, vaistinėse nepastebima, tačiau esą pasitaiko, kad vieno ar kito vaisto pristinga dėl vaistų tiekimo sutrikimų, apie kuriuos yra pranešama Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, ar dėl kainyno pokyčio. Bet tai esą natūrali vaistinių darbo praktika.
Vaistų kainyne nerado 300 tūkst. gyventojų
Tai, kad daliai pacientų pasikeitusi kompensuojamųjų vaistų tvarka sukėlė nerimą, matyti ir iš jų atstovų komentarų.
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba dar vasarį kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą ir jo pirmininką Antaną Matulą dėl didelei daliai pacientų pablogėjusių sąlygų gauti kompensaciją savo vartojamiems vaistams.
Skaičiuojama, kad metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, 300 tūkst. Lietuvos gyventojų jame nerado savo įprastai vartojamų vaistų. Daugiausia tai medikamentai, skirti širdies ir kraujagyslių ligoms, astmai, prostatai, psichinės sveikatos ir kitiems sutrikimams gydyti.
„Praėjusiais metais pacientai džiaugsmingai sutiko įstatymo pakeitimus, kurie panaikino pigiausio vaisto pirmo paskyrimo taisyklę. Tačiau po naujo kompensuojamųjų vaistų kainyno šimtai tūkstančių pacientų neteko galimybės ne tik pasirinkti vaistą. Jų vartoti vaistai apskritai tapo nekompensuojami. Norėdami tęsti įprastą gydymą, dabar jie privalo mokėti pilną kainą“, – išplatintame pranešime sakė Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.
Sveikatos reikalų komitetui išsiųstame rašte pacientų organizacijų atstovai prašo inicijuoti Farmacijos įstatymo pakeitimus, kurie sudarytų galimybę pacientams gydytis jiems efektyviais ir įprastais vaistais, išvengiant nuolatinio ir priverstinio vaistų keitimo, kai įsigalioja nauji kompensuojamųjų vaistų kainynai.
„Pacientams turėtų būti palikta teisė gydytis jiems įprastais vaistais, primokant kainos skirtumą. Tuo labiau, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo bei Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais buvo aiškiai nurodyta, jog bet kokie ribojimai pacientams gauti kompensuojamųjų gali būti numatyti tik įstatyminiame lygmenyje“, – savo kreipimesi į komitetą pastebėjo V. Augustinienė.
Nerimą sukėlė ir sergantiems širdies ligomis
Dėl sumažėjusio kompensuojamųjų vaistų prieinamumo į Seimo Sveikatos reikalų komitetą taip pat kreipėsi širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių pacientų draugija „Sveika širdis“ Draugija sunerimo, nes dalis pacientų, sergančių hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, neteko kompensacijos nuolat vartojamiems vaistams.
Draugijos „Sveika širdis“ pirmininkė Rasa Šemiotienė teigė, kad, skubiai nesiėmus veiksmų, dalis pacientų apskritai gali nutraukti savo gydymą.
„Hipertenzija, padidėjęs cholesterolio kiekis ir daugelis kitų širdies ir kraujagyslių ligų reikalauja ilgo, nuoseklaus gydymo proceso. Itin svarbu, kad žmonės reguliariai vartotų vaistus. Tai pasiekti nėra lengva, todėl papildomi apsunkinimai turės skaudžių pasekmių šių ligų kontrolei“, – išplatintame pranešime sakė R. Šemiotienė.
Pasak jos, pacientai, norėdami tęsti iki tol taikytą ir efektyvų gydymą, yra priversti susimokėti pilną vaisto kainą.
„Norime, kad visiems pacientams būtų užtikrinta teisė į gydymą kompensuojamaisiais vaistais. Turi būti sudaryta galimybė rinktis medikamentus ir gydytis jau vartojamu vaistu, nepaisant pasikeitimų kompensuojamųjų vaistų sąrašuose“, – neabejojo R. Šemiotienė.
Kainyne keičiasi apie 10 proc. vaistų
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Alina Sakalauskienė, Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos pirmininkė, portalui „Delfi“ pasakojo, kad Lietuvoje nuo šių metų kompensuojamųjų vaistų kainynas sudarinėjamas kas pusmetį. Taip siekiama mažinti kompensuojamųjų vaistų kainas ir pacientų mokamas priemokas už juos. Panaši praktika, kuomet peržiūrimas kainynas ir iš jo vieni vaistai išbraukiami, kiti paliekami, treti įtraukiami, galioja ir kitose šalyse.
Iš viso Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra virš 2 tūkst. 200 vaistų pavadinimų. Kaip minėta, šį pusmetį į naująjį Kompensuojamųjų vaistų kainyną nepateko 197 vaistai, o naujų įrašyta 160.
„Visada tas skaičius, kiek nepatenka ir kiek įsirašo naujų, būna gana panašus. Kainyne keičiasi maždaug apie 10 proc. vaistų pavadinimų. Šiuo metu nėra nė vienos veikliosios medžiagos, kuri neturėtų savo atstovo kainyne. Iškrito tik firminiai pavadinimai.
Tie vaistai, kurie iškrito, veikiausiai neatitiko kainos reikalavimų: galbūt ji padidėjo ar konkurentai pasiūlė mažesnę kainą. Bet visada toje grupėje vis tiek bus vaistų.
Galbūt kažkurioje grupėje buvo šeši generiniai vaistai ir poros kaina sukonkuravo taip, kad iškrito trys. Tai vis tiek pacientas dar turi pasirinkimą iš likusių trijų“, – kodėl į kainyną įtraukta mažiau vaistų nei iškrito, paaiškino A. Sakalauskienė.
Pašnekovė patikino, kad kainyne yra vaistų įvairiausioms ligoms gydyti.
Dalis vaistų kainyne liks visada
Paklausta apie pacientų priekaištus, kad naujame kainyne neranda savo vartotų vaistų, ministro patarėja sakė, kad reikia žmones šviesti.
„Mes visada stengiamės paaiškinti, kad ne dėžutė jus gydo. Aišku, suprantame tą psichologinį paciento prisirišimą prie kažkokio konkretaus vaisto“, – kalbėjo A. Sakalauskienė.
Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra ir 346 pozicijos vaistų, kurios niekada nekinta. Tai – mažo terapinio indekso vaistų grupė. Tarp tokių vaistų, pvz., yra skirtų gydyti epilepsijai.
„Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos ekspertai pripažino, kad tokių vaistų geriau nekeisti, net jeigu jiems yra ir generikų, nes jų dozė yra labai maža, kalibruojama konkrečiam pacientui. To sąrašo vaistai, net jeigu neatitinka priemokos ar bazinės kainos reikalavimų, niekada iš kainyno neiškris. Bet tuo atveju, jeigu gamintojas taikytų kitokią kainų strategiją, iškiltų rizika, kad pacientui reikės daugiau už juos primokėti.
O visi kiti vaistai pripažįstami moksliškai tarpusavyje pakeičiamais, nesvarbu, kad jų dėžutės spalva yra kitokia“, – teigė pašnekovė.
Anot A. Sakalauskienės, pacientams gera žinia yra ta, kad kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos yra įšaldytos ir nustatytos priemokų lubos – 20 proc., o, jeigu vaistas brangus, kaina negali viršyti 4,71 euro, išskyrus nepakeičiamus mažo terapinio indekso vaistus.
„Skatinčiau gyventojus vertinti savo šeimos biudžetą ir rinktis vaistą su mažiausia priemoka, kad gamintojas konkuruotų labiau kaina, o ne reklama. Ne būtinai brangiausias vaistas yra geriausias“, – priminė ministerijos atstovė.
Siūlo nuleisti amžiaus kartelę
Siekiama keisti ir priemokų už kompensuojamus vaistus dengimo iš valstybės biudžeto tvarką.
Kaip minėta, dabar kompensuojamus vaistus nemokamai gauna nepasiturintys, neįgalieji ir vyresni nei 75 metų asmenys. Jiems tiek bazinę vaisto kainą, tiek priemokas kompensuoja valstybė.
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitete dėl spartaus kainų kilimo pasiūlyta amžiaus kartelę nuleisti ir kompensuojamųjų vaistų priemokas dengti visiems asmenims jau nuo 65 metų. Tokias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas inicijuoja Seimo nariai Rita Tamašunienė, Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas asmenims nuo 65 metų 100 proc. kompensuoti vaistus bei dengti priemokas už kompensuojamuosius vaistus iš valstybės biudžeto lėšų buvo pateiktas svarstyti ir Seimo Sveikatos reikalų komitete.
Viena iš šio projekto autorių R. Tamašunienė pasakojo, kad iš pradžių siūlyta tik 5 metais paankstinti amžių asmenų, kuriems būtų 100 proc. kompensuojami vaistai ir medicininės pagalbos priemonės. Bet dabar, Biudžeto ir finansų komiteto iniciatyva, siūloma atsisakyti priemokų visiems, sulaukusiems 65-erių metų, tai yra, pensijinio amžiaus. Tam reikėtų papildomai apie 7 mln. eurų.
„Tai šiandien atrodo reikšminga suma, kuri atitektų pakankamai didelei visuomenės daliai, sulaukus garbingo amžiaus. Gydytojui paskyrus kompensuojamus vaistus ar medicininės pagalbos priemones, jie tai vaistinėse atsiimtų nebeprimokėdami“, – kalbėjo R. Tamašunienė.
Siūlo tartis su Vyriausybe
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas aiškino, kad pačiam siūlomo įstatymo projekto tikslui Vyriausybė pritaria, bet jo įgyvendinimo priemonės turės reikšmingą finansinį poveikį. Taigi, prieš priimant galutinius sprendimus, anot jo, būtų tikslinga pakartotinai pasitarti su Vyriausybe.
„Šiuo metu matome, kad kompensuojama viskas, bet iš paskaičiavimų, iš finansinių perspektyvų ir projekcijų matome, kad šių grupių asmenys neracionaliai renkasi ir medikamentus.
Galėtume koreguoti šią tvarką, kompensuojant medicinos pagalbos priemones ir medikamentus, kuriems turėtų būti mažiausia priemoka, tokiu būdu įnešant racionalumo į Privalomojo sveikatos draudimo ir Valstybės biudžeto lėšų naudojimą“, – komentavo A. Pečkauskas.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys siūlymą išplėsti žmonių, kuriems nereikėtų priemokų už vaistus, amžiaus grupę pavadino drąsiu.
„Pajamos nuo 65 metų daug kam nedidėja, o pensija visiems panaši. Bet dabar turime visą seriją problemų ir dėl pabėgelių, ir infliacijos klausimą. Antrinu viceministrui A. Pečekauskui, kad privalome pasiteirauti, ar toks veiksmas pavežamas valstybei šiuo metu.
Siūlau pirmiausia kreiptis į Vyriausybę ir tik gavus atsakymą, kaip tai atrodys, kiek kainuos, ar nebus praskolinta Lietuva, galėsime priiminėti sprendimus toliau“, – sakė Seimo narys.
Sveikatos reikalų komiteto vicepirmininkas Aurelijus Veryga džiaugėsi siūlymu padėti pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms lengviau įsigyti vaistų, augant žmonių išlaidoms.
„Ta priemoka, kad ir nedidelė, jiems gali būti lemtinga, – kalbėjo A. Veryga, savo kolegai L. Slušniui atsakęs: – Jeigu šie žmonės dėl kažkokių priežasčių nenusipirks vaistų ir nevartos jų taip, kaip reikia, jie anksčiau ar vėliau atsidurs ligoninėje su komplikacijomis ir juos vis tiek reikės gydyti. Tik tas gydymas gali kainuoti brangiau.
Lietuvoje buvo atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos vertinimas, ar žmonės gali įpirkti sveikatos priežiūrą, jos paslaugas ir vaistus. Vaistai buvo įvardinti kaip ta grupė, kur priemokos nepasiturintiems žmonėms už vaistus sudaro didžiausią dalį [išlaidų].“
Siūlo atsižvelgti ne į amžių, bet į pajamas
Valstybinės ligonių kasos (VLK) vadovas Gintaras Kacevičius gi siūlė peržiūrėti priemokų kompensavimo klausimą, atsižvelgiant ne į žmonių amžių, bet į pajamas.
„Aš manau, kad šis ir panašūs projektai turi diskutuotiną momentą, tai yra, kai mes susiejame tam tikras lengvatas su asmenų statusu, šiuo atveju – su amžiumi, o ne su jų realiomis pajamomis ir realiomis galimybėmis mokėti ar nemokėti tas priemokas.
Dabar galiojanti norma nuo 75 metų yra mišri: ten yra ir mažos pajamos, ir amžius. Tai iš dalies yra pagrįsta lengvata. Manyčiau, kad tobulinant projektą reikėtų tai sieti pirmiausia su mažomis pajamomis, o ne su amžiumi“, – siūlė G. Kacevičius.
VLK direktoriaus pavaduotoja Neringa Norkūnaitė-Sasnauskienė sakė, kad dėl priemokų kol kas grėsmingų tendencijų nepastebima.
„2017 m. pacientų priemokos sudarė 55 mln. eurų, o 2021 m. – 17 mln. eurų. Jeigu kalbame apie galimybę dengti priemokas asmenims nuo 65 m., tai kompensuojamųjų vistų dalyje tų priemokų liktų tik simbolinis skaičius – 10 mln. eurų“, – paskaičiavo N. Norkūnaitė-Sasnauskienė.
VLK atstovė taip pat pastebėjo, kad asmenys, įgiję teisę į priemokos dengimą, ne visada renkasi vaistus su mažiausia priemoka – tokių pacientų yra tik 41 proc..
Kol kas Seimo Sveikatos reikalų komitetas išvadų dėl priemokų už vaistus kompenasavimo platesniam žmonių ratui nepateikė. Bendru sutarimu nuspręsta kreiptis į Vyriausybę, kad pirma ši per balandį pateiktų savo išvadą dėl pasiūlymo kompensuoti vaistus ir medicinos priemones platesnei žmonių grupei ir tik tada grįžti prie šio klausimo komitete.
