aA
Pastarieji metai buvo itin sunkūs sveikatos sistemai ir jos darbuotojams – prasidėjusi koronaviruso pandemija sujaukė visų paslaugų teikimą, juo labiau gydytojų darbą. Šiuo metu pandemija, rodos, nebekelia tiek sunkumų, tačiau problemų vis dar yra daugybė. Kaip laikosi sveikatos apsaugos sistema ir kokios didžiausios problemos, laidoje Žinių radijo „Atviras pokalbis“ pasakojo Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas, prof. habil. dr. Julius Kalibatas.
Pasakė, kodėl prie gydytojų kabinetų nemažėja eilės: tai yra gudravimas
© DELFI / Valdas Kopūstas

Pagrindinis dėmesys – ne pacientui, o finansams

Pasak A. Gerliakienės, sveikatos sistema funkcionuoja, bet ne taip, kaip reikėtų. Pagrindinis dėmesys, pašnekovės teigimu, dabar krypsta ne į pacientą, o į finansus. Tai reiškia, kad reformuojant sveikatos sistemą pagrindinis siekis yra optimizuoti finansus, ne gerinti paslaugas pacientams.

„Siekiama ne daugiau pinigų įdėti, o taupyti pinigus. Ir tikimasi, kad su mažesniais finansais sistema vis tiek veiks. Bet laiko sąnaudos, kiek skiriama pacientui, rodo, kad kokybiškos paslaugos suteikti neįmanoma. O jei nesuteikiame kokybiškos paslaugos ir žmogaus nepagydome, valstybė patiria nuostolius. Gydyti žmogų yra daug brangiau nei palaikyti sveiką žmogų“, – sakė A. Gerliakienė.

Pašnekovė pabrėžia, kad pagal statistiką, nors Lietuvoje turime daugiausiai gydytojų iš visos Europos, tačiau mirtingumas taip pat yra kone didžiausias Europoje.

Paslaugų prieinamumo nepagerina ir didžiulės eilės. Pasak A. Gerliakienės, taip nutinka dėl to, kad antrinio lygio konsultacijų finansavimas yra ydingas. Apmokama tik pirma, ketvirta ir septinta konsultacija.

Auristida Gerliakienė
Auristida Gerliakienė
© DELFI / Domantas Pipas

„Gydymo įstaigos nesuinteresuotos teikti nemokamų konsultacijų ir jos reikalauja kaskart naujų siuntimų iš šeimos gydytojų. Per metus siuntimų išrašymas išaugo 25 proc. Tai reiškia, gydytojas apkraunamas ne gydymu, ne klinikiniu ištyrimu, bet siuntimų rašymų. Taigi, pacientas kaskart eidamas į konsultaciją su siuntimu eina kaip pirmą kartą. Tai yra gudravimas, nes gydymo įstaigos neturi kitos išeities“, – kalbėjo pašnekovė.

Privačios medicinos paslaugų kainos sudarytos ne tik iš konsultacijos įkainio – į tą pačią kainą įskaičiuojami ir darbuotojų atlyginimai, priemonės, įranga, mokymai ir t.t. Tuo metu Ligonių kasos valstybinėms gydymo įstaigoms už konsultaciją skiria daug mažesnę sumą pinigų, kuri padengia vos pačios konsultacijos kainą, bet ne atlyginimus ar kitas išlaidas.

„Tai iškreipia visą rinką ir resursai visada yra nepakankami“, – sakė A. Gerliakienė.

Ydinga siuntimų sistema

Julius Kalibatas laidoje pasakojo, kad pradėjus kurti šeimos gydytojų sveikatos sistemą, buvo manoma, kad būtent šeimos gydytojas galės spręsti 80 proc. pacientams kylančių problemų, o antrinė ir tretinė grandis pacientais būtų apkraunama mažiau.

Julius Kalibatas
Julius Kalibatas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Bet situacija pasirodė ne tokia, kaip mes norėjome. Daug kur tas pats vadovas vadovauja ir pirminei, ir antrinei, ir tretinei grandžiai, ir visiems reikia duoti darbo. Antrinė grandis finansuojama pagal konsultacijų skaičių, pirminė grandis pagal prirašytų pacientų skaičių. Vadovai pradėjo spausti, kad pirminė grandis turi maitinti antrinę, nuolat siųsti konsultacijoms. Šeimos gydytojas turi rašyti, kad įvyko kokia komplikacija, nors galėtų ir pats sutvarkyti šią problemą“, – kalbėjo J. Kalibatas.

A. Gerliakienė pridūrė, kad taip vyksta dėl to, kad yra finansavimo grindys ir lubos. Jei įstaiga neįvykdo tam tikro skaičiaus paslaugų, kitais metais finansavimas mažinamas.

Pasak J. Kalibato, šeimos gydytojo kompetencijos yra siaurinamos specialiai. Šeimos gydytojas negali išrašyti tam tikrų vaistų, o prieš tyrimus turi siųsti gydytojo specialisto konsultacijai.

Pandemijos metu, pasak gydytojo, reikėjo gesinti koronaviruso gaisrą, tad tuo metu jokios problemos nebuvo sprendžiamos. Negana to, jų atsirado dar daugiau, mat profilaktinės programos sustojo, o ir patys žmonės negalėjo pasitikrinti arba bijojo kreiptis.

Pasakė, kodėl prie gydytojų kabinetų nemažėja eilės: tai yra gudravimas
© DELFI / Kiril Čachovskij

Nerimą kelia dienos chirurgija

Kaip pasakojo A. Gerliakienė, Ligonių kasų atlyginimai smarkiai susiję su sutaupytu PSD biudžetu, tad jie suinteresuoti išleisti kuo mažiau pinigų.

„Dabar esu labai sunerimusi dėl dienos chirurgijos paslaugų įsakymo. Anksčiau ligonis dienos chirurgijos centre galėdavo praleisti 48 valandas, po to 24 valandas, o dabar sumažinta iki 12 valandų.

Neturime sutvarkytos nei pavežėjimo sistemos, nei specializuotų slaugytojų, kurios galėtų prižiūrėti žmogų namuose. Bet įsakymai jau tokie pasirašomi, nes reikia taupyti finansavimą.

Tendencingai palaikomas Ligonių kasų siekis mažinti finansavimą, neatsižvelgiant į ligonių poreikius, sukeliant rizikas dėl komplikacijų. Tada galimai bus kaltinami chirurgai, kurie šias operacijas atlieka“, – sakė A. Gerliakienė.

Medikai ne kartą į ministeriją rašė raštus su pastabomis, tačiau, anot pašnekovės, į tai nebuvo atsižvelgta.

„Ministerija į tai visiškai nekreipia dėmesio. Tada kyla natūralus klausimas – ko ministerija siekia. Ar tai tebėra sveikatos ministerija, ar tai pinigų skaičiavimo ministerija“, – sakė A. Gerliakienė.

„Merai iš savo pozicijos skiria tokį vadovą, kokį nori“

J. Kalibatas pasakoja, kad viena iš didelių problemų yra tai, kad ligoninėms vadovus skiria merai. Anksčiau, Nepriklausomybės pradžioje, vadovus rinkdavo kolektyvas. Tačiau tai greitai pasibaigė.

Pasakė, kodėl prie gydytojų kabinetų nemažėja eilės: tai yra gudravimas
© DELFI / Valdas Kopūstas

„Dabar merai iš savo pozicijos skiria tokį vadovą, kokį nori. Prieš 10 metų žinau įstaigas, kur prirašytų gyventojų skaičius nepadaugėjo, bet vadovybės padaugėjo tris kartus per 10 metų. Pavaduotojas tam, pavaduotojas kitam. Merams reikia sukišti savo reikalingus žmones, dirbtinai kuriami etatai, kurie gerai finansuojami. Mes norime, kad būtų gerai finansuojami gydytojai ir slaugytojai, bet paskaičiuokime, kaip finansuojamos administracijos, kurios dažnai išpūstos be reikalo. Pažiūrėkime, kiek privačioje įstaigoje administracijos, ir kiek viešoje“, – sakė J. Kalibatas.

A. Gerliakienė pasakoja, kad norint pokyčių, reikia ne tik medikų, bet ir pačių pacientų iniciatyvos. Viena aktyviausių pacientų organizacijų, pasak pašnekovės, yra POLA. Tačiau kitos pacientų organizacijos yra nustumiamos į šoną, nes yra per silpnos, kad jas išgirstų.

Tad, A. Gerliakienės teigimu, visuomenė turėtų nustoti būti infantili ir tik reikalauti, tačiau prisiimti atsakomybę už savo sveikatą bei kovoti už gydytojų darbo sąlygas: „Turėtų būti bendradarbiavimas tarp gydytojų, slaugytojų ir visuomenės. Jei galvojame, kad valdininkai ims ir nuspręs geranoriškai, tai netikiu.“

J. Kalibatas taip pat pabrėžia, kad lietuviai per mažai dėmesio skiria profilaktinėms programoms ir sveikai gyvensenai. Be to, reikia šeimos gydytojams leisti dirbti pagal kompetencijas ir jų dirbtinai nesiaurinti.

Visas pokalbis Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“:

Žinių radijas
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(104 žmonės įvertino)
4.4423

Panevėžio slaugos ligoninės direktorei pareikšti įtarimai dėl kyšio

Teisėsaugos akys nukrypo į Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.

SAM primena: nuo rugsėjo 1-osios visos šalies gydymo įstaigos pacientų duomenis privalo tvarkyti e. sveikatos sistemoje

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad gydymo įstaigos, dar nepasirašiusios sutarties...

Vos per mėnesį – 30 smarkiai apkandžiotų vaikų Kaune: kai kuriems prireikė net veido operacijų (1)

Medikai perspėja – per paskutinius dvejus metus gerokai padaugėjo vaikų, nukentėjusių nuo...

Atliktos pirmosios 750 robotinių operacijų Lietuvoje

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji ir kol kas vienintelė gydymo įstaiga...

NVSPL direktoriaus pavaduotoja nušalinimą nuo pareigų vadina kerštu ir susidorojimu

Nuo pareigų laikinai nušalinta Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

„Putino pėstininkas“: kodėl Kremliui naudingas ekscentriškasis Čečėnijos despotas Kadyrovas? (10)

Čečėniją savo asmeniniu sultonatu pavertęs autokratas Ramzanas Kadyrovas jau kuris laikas...

Laikas keisti pasą? Pasiruoškite: laukia nemalonus siurprizas (2)

Pastaraisiais mėnesiais Lietuvoje asmens dokumentų išrašymo ir išdavimo srautas yra rekordiškai...

Klaipėdos rajone įsiplieskė gaisras, liepsnos buvo matomos už kelių kilometrų aplinkiniai gyventojai dūsta nuo dūmų gausos  (1)

Trečiadienio vakarą Klaipėdos rajone , Aukštkiemiuose, kilo gaisras .

Užkalnis. Klimatas svarbiausia, karas ne atsakymas, Rusija mus dar pamokys (23)

Dar ne taip seniai kiekvienas iš trijų teiginių antraštėje būtų visiškai normalus, ir ne...

Karščiui nesitraukiant – nauja sinoptikų prognozė: kada sulauksime orų permainų

Ketvirtadienį ir toliau tęsis labai šilti orai . Mūsų šalį apėmusi aukšto atmosferos slėgio...

Auksinis finišas Romoje: Rūta Meilutytė – Europos čempionė (25)

Paskutinį Romoje vykstančio Europos čempionato vakarą papuošė italės Benedettos Pilato ir...

Lietuvoje – stipri geomagnetinė audra: jeigu nemiegate, galite išvysti įspūdingą reiškinį (2)

Atrodo, kad naktinėtojams pasisekė. Kaip skelbiama feisbuko puslapyje Orai ir klimatas Lietuvoje,...

Koks charakteris: tris kėlinius turkus besiviję jaunučiai į pusfinalį žengė po pratęsimo

Šiaurės Makedonijos sostinėje Skopjėje vykstančiame Europos šešiolikmečių vaikinų ( U-16 )...

Karas Ukrainoje. Okupantams – nauji Ukrainos smūgiai: rusų bazės sulygintos su žeme Ukraina: visame fronte bus svarbių įvykių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino laikinai okupuoto Krymo gyventojus nesiartinti...

Delfi PliusToma Miknevičienė

Į alkoholizmą įklimpę lietuviai blaivybės kelią renkasi skirtingai: pasakė, ar įmanoma pasveikti ir kodėl šeima jiems neturėtų padėti (2)

Į alkoholizmą įklimpęs žmogus turi susidurti su tam tikromis priklausomybės pasekmėmis, kad...