Laidoje „DELFI diena“ apsilankiusi Santaros klinikų neurologė Rūta Kaladytė Lokominienė tikino, kad įvairios modernios technologijos leidžia ligą diagnozuoti anksti, tačiau jos įveikti šiandien – neįmanoma. Gydytoja taip pat papasakojo, ar yra būdų, kurie vis tik galėtų užkirsti kelią ligai.
– Ar įmanoma užbėgti ligai už akių?
– Klausimas pagrįstas ir labai svarbus. Jeigu galėtume pasiūlyti užkirsti kelią ligos išsivystymui, tikrai skatintume kiekvieną žmogų, ypač tą, kuris turi savo šeimoje sergančių šia liga, kuo greičiau atvykti pas gydytoją. Tačiau mes nesame visagaliai ir negalime užkirsti kelio ligai. Jeigu šeimoje yra sergančių šia liga, gali būti atliekamas net ir genetinis ištyrimas.
Žinoma, įvairios modernios technologijos leidžia ligą diagnozuoti anksti, leidžia ją atskirti nuo kitų ligų. Jeigu mes būtume garantuoti, kad žmogus, būdamas tam tikro amžiaus ir turėdamas tam tikrą genetinį kodą, susirgs šia liga, tai irgi galėtume kaupti duomenų banką, tačiau yra išoriniai faktoriai, kurie leidžia sirgti skirtingai arba visai nesusirgti. Siūlyčiau, jeigu kažkas kelia nerimą, atvykti pas gydytoją neurologą, kuris nuspręstų, ką daryti, ar reikia papildomų tyrimų.
– Ar yra natūralių dalykų, kuriuos žmonės jau dabar prevenciškai galėtų vartoti ir tai jiems padėtų?
– Šis klausimas yra labai svarbus. Neurodegeneracinės ligos, kurių viena yra ir Parkinsono liga, laikomos ligomis, kurios tarsi šiek tiek pagal savo modelį atitinka natūralų senėjimą. Yra atlikta nemažai klinikinių tyrimų, stebint, kurie žmonės dažniau suserga šia liga. Pastebėta, kad rečiau serga tie, kurie dažniau geria kavos, bent keturis puodelius per dieną, kurie rūko irgi rečiau serga. Kita vertus, yra įvairių oponuojančių klinikinių tyrimų, kurie demonstruoja, kad prieš atsirandant pirmiesiems simptomams, keičiasi ir žmogaus charakteris, jis rečiau linkęs į priklausomybes.
Kava, arbata – seniai ir gerai žinomi antioksidantai, kurie saugo nervinę ląstelę. Kitas svarbus dalykas – fizinis ir socialinis aktyvumas, pažinimo funkcijų treniravimas. Kuo daugiau domimės, mokomės, judame, dalyvaujame, tuo daugiau išugdome nervų sistemos jungčių, taip pat sukuriame rezervą, iš kurio vėliau, esant įvairioms ligoms, žymiai lengviau atsistato funkcijos. Kviečiu žmones judėti, sportuoti, propaguoti grupinį sportą, sportas turėtų būti reguliarus, kiekvieną dieną bent 40 minučių, svarbu pasitarti su specialistu.
– Jeigu yra diagnozuota liga, koks yra pirminis gydymas?
– Visiškai sustabdyti ligos, deja, negalime. Pasaulyje nėra registruojama pasveikimų nuo šios ligos atvejų. Klinikiniai tyrimai rodo, kad yra tam tikrų vaistų, kurie gali atitolinti komplikacijas: kuo ilgiau išlaikyti žmogų aktyvų, kad nesivystytų kitos komplikacijos, traumos, kad jis kuo ilgiau išliktų geros nuotaikos, turėtų gerą atmintį. Labai svarbu, kad žmonės lankytųsi pas specialistus, kad būtų kompleksiškai suderintas gydymas.
– Koks sergamumas Lietuvoje?
– Vidutiniškai Lietuvoje serga maždaug 38 iš 10 000 žmonių. Tai nėra mažai. Mūsų duomenimis, didesnę dalį sergančiųjų sudaro moterys. Pirminis sergamumas rodo, kad liga nustatoma vienodai dažnai tiek vyrams, tiek moterims.
Visą pokalbį žiūrėkite laidos DELFI Diena įraše.
