Didžiausia problema – benamės katės
Daugiau nei 30 proc. blusų nešėjų laikomos benamės katės. Tereikia, kad rūsyje ar sandėliuke, smėlio dėžėje apsilankytų benamė katė, kurios kailyje krebžda blusos, ir atsiranda didelė tikimybė kenkėją parsinešti į namus. Šiltuoju metu daug laiko praleidžiama lauke: su vaikais žaidžiama pievose, žaidimų aikštelėse, neretai vaikai paglosto ir benames kates. Taip sparčiai plinta ir blusos.
Blusa ant žmogaus gali užšokti tiesiog laiptinėje – šis kenkėjas šuoliuoja didesne jėga nei žiogas!
Blusos gali plisti labai dideliu atstumu, kadangi blusų patelių padėti kiaušinėliai dažniausiai nuo žmogaus ar gyvūno odos nukrenta ant žemės: pagalvių, kilimų, baldų, grindų ir kitų paviršių. Po 16–25 d. išsivysto suaugusi blusa, kuri pajutusi arti gyvulį ar žmogų, negailestingai puola ant jo ir ima siurbti kraują. Dar didesnis blusų paplitimas prognozuojamas rudenį, kai benamės katės ieškos prieglobsčio daugiabučių namuose. Be to, blusas perneša ir graužikai.
Kaip atpažinti blusą?
Blusas atpažinti nėra sudėtinga. „Šie kenkėjai yra maži, besparniai, iš šonų plokšti apie 2 – 4 mm ilgio, vikriai šokinėja, jų kūnas tamsiai rudas ir blizgantis, apaugęs šereliais ir spygliukais. Dėl galingų užpakalinių šokamųjų kojų gali nušokti 18 – 20 cm vertikaliai ir 35 – 40 cm horizontaliai, todėl nesunkai gali persikelti į naujas gyvenamąsias vietas. Po įkandi mo lieka raudoni taškeliai, kurie dažniausiai atsiranda ant kojų, vėliau plinta ant viso kūno, jaučiamas smarkus niežėjimas“, – pasakoja biologas Liutauras Grigaliūnas.
Daugelis klaidingai mano, jog ant šunų ar kačių esančios blusos nekanda žmonių. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos specialistai įspėja, jog blusų įkandimai alina nervų sistemą, sukelia alergiją. Niežint dažniausiai imama kasytis ir taip gali būti įnešta antrinė infekcija. Šie kenkėjai neretai iššaukia sunkias alergines reakcijas, platina užkrečiamąsias ligas – tuliaremiją, listeriozę, vidurių šiltinę, endeminę žiurkių dėmėtąją šiltinę.
Kaip naikinti blusas?
Išnaikinti blusas gana sudėtinga, kadangi jos plinta itin sparčiai – ant gyvūnų kailio, pastoviame jo guolyje, grindų plyšiuose, po kilimais blusa padeda iki 20 kiaušinėlių, o per gyvenimą sudeda iki 500 kiaušinėlių.„Didelė bėda ta, kad žmonėms vis dar gėda kalbėti apie šią problemą ir gyventojai linkę patys imtis naikinimo priemonių, kurios dažniausiai yra neefektyvios ir trumpalaikės. 10 proc. blusų populiacijos veisiasi gyvūnų kailyje – likusieji 90 proc. tarpsta išorinėje aplinkoje: kilimuose, grindų plyšiuose, gyvūnų guoliuose, patalynėje, todėl naudojamos priemonės turi būti saugios būsto gyventojams, veiksmingos ir užtikrinančios ilgalaikį poveikį“, – pabrėžia L. Grigaliūnas.
Viena iš efektyviausių priemonių – profesionaliam naudojimui skirti insekticidai. „Dažnai gyventojai kraujasiurbius kenkėjus naikina aerozolinėmis priemonėmis, kurios neretai yra nuodingos. Jomis purškia grindis, sienas, baldus, net patalynę, kas gali sukelti itin rimtų sveikatos sutrikimų. Be to, tokių priemonių poveikis trumpalaikis“, – kalba kenkėjų kontrolės paslaugas teikiančios bendrovės vadovė Margarita Kutkaitė.
Pastebėjus blusas pirmiausiai būtina kruopščiai viską išplauti, išsiurbti ir gerai išvalyti visus plyšius. Taip pat patariama išsiurbti kilimus, minkštus baldus, kitas dulkių siurbliu pasiekiamas ertmes. Labai svarbu sunaikinti ne tik suaugusius vabzdžius, bet ir jau padėtus kiaušinėlius.
Išnaikinus blusas namuose, reikia pasirūpinti ir aplinka: koridoriais, laiptine ir kt. Pamačius blusas šokuojant daugiabučio rūsyje ar laiptinėje, patariama nedelsiant kreiptis į daugiabutį administruojančią įmonę, kadangi šiais kenkėjais užsikrėsti gali net viso namo gyventojai.
