Anot Kembridžo universiteto mokslininkų, jei iš autobuso išlipsite viena stotele anksčiau ir likusią kelio dalį nueisite pėsčiomis, tai gali padėti išvengti šios baisios ligos.
Tyrimą atlikę Oksfordo universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad trečdaliu atvejų Alzheimerio liga susergama dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo, rūkymo, aukšto kraujospūdžio bei turimų žinių stokos.
Tačiau fizinio aktyvumo trūkumas – tai didžiausias šios ligos atsiradimo rizikos faktorius.
Mokslininkai įsitikinę, kad fizinis aktyvumas garantuoja pastovų deguonimi praturtinto kraujo patekimą į smegenis, o tai, mokslininkų teigimu, užkerta kelią amiloidų plokštelių – Alzheimerio ligą sukeliančių baltymų fragmentų – kaupimuisi galvos smegenyse.
Viso Jungtinėje Karalystėje (JK) šiuo metu silpnaprotystė diagnozuota 850 tūkst. šios šalies gyventojų, tačiau manoma, kad dėl gyventojų senėjimo 2050 m. šis skaičius bus dvigubai didesnis.
Efektyvių šios ligos gydymo būdų nėra, todėl ši liga neigiamai veikia ne tik ja sergančius pacientus, tačiau taip pat ir jų šeimos narius bei užkrauna didžiulę naštą sveikatos priežiūros sistemai.
Tačiau, anot mokslininkų, vien ėjimas pėsčiomis į darbą gali gerokai sumažinti šios ligos atsiradimo riziką.
„Svarbu tai, kad yra riziką mažinančių sveiko gyvenimo būdo aspektų“, - patikino profesorė Carol Brayne iš Kembridžo universiteto Visuomenės sveikatos instituto.
„Tai nereiškia, kad galima visiškai išvengti Alzheimerio, tačiau dalies susirgimo atvejų tokių būdu tikrai galima išvengti kelis kartus per savaitę skiriant laiko energingam pasivaikščiojimui.
„Iš tikrųjų žmonėms gana sudėtinga rasti laiko mankštai, tačiau tokiu atveju gali padėti bent pasivaikščiojimai. Tai įrodo atlikti tyrimai“, - patikino C. Brayne.
„20–30 minučių tris kartus per savaitę. Tai, mano manymu, nėra sudėtinga užduotis. Galite tiesiog išlipti iš autobuso viena stotele anksčiau ir likusią kelio dalį nueiti pėsčiomis“, - pridūrė ji.
Mokslininkai teigia, kad suaugusiems žmonėms per savaitę aktyviai fizinei veiklai būtina skirti mažiausiai 2,5 val., įskaitant namų ūkio ir sodininkystės darbus.
Tačiau daugiau nei trečdalis suaugusiųjų to nedaro, o penktadalis aktyviai fizinei veikai per savaitę skiria mažiau nei 30 minučių.
Profesorė C. Brayne įsitikinusi, kad aktyviai fizinei veiklai laiko skiriantys asmenys labiau linkę maitintis sveikai bei atsisakyti rūkymo, o tai dar labiau sumažina silpnaprotystės išsivystymo riziką.
Tyrimas, kurio rezultatai paskelbti „Lancet Neurology“ žurnale, apėmė 30 silpnaprotystės bei įvairių gyvenimo būdo požymių sąsajų ištyrimą.
Fizinio aktyvumo trūkumas sudaro 22 proc. visų atvejų, o tai dvigubai daugiau nei bet kuris kitas gyvenimo būdo požymis.
Kiti mokslininkai mėgina tiksliai nustatyti, kaip fizinis aktyvumas užkerta kelią silpnaprotystės išsivystymui. Taip pat mėginama išsiaiškinti, ar yra konkrečių fizinio aktyvumo rūšių, kurios yra efektyviausios.
Mokslininkai linkę manyti, kad fizinis aktyvumas užtikrina tinkamą širdies ir kraujagyslių darbą tokiu būdu palaikant tinkamą kraujo cirkuliaciją į galvos smegenis. Tinkama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla padeda išvengti amiloidų plokštelių – Alzheimerio ligą sukeliančių baltymų fragmentų – kaupimosi galvos smegenyse. Bet kuriuo atveju, anot mokslininkės, būtina įtraukti aktyvią fizinę veiklą į kasdienį gyvenimą.
„Aktyvios fizinės veiklos didinimas padeda sumažinti nutukimo, padidėjusio kraujospūdžio bei diabeto atsiradimo riziką, o kai kuriems taip pat padeda išvengti silpnaprotystės išsivystymo bei iš esmės pagerina savijautą vyresniame amžiuje“, - sakė C. Brayne.
„Šis vertingas tyrimas papildė augantį įrodymų, liudijančių, jog elementarūs gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti silpnaprotystės išsivystymo riziką, sąrašą“, - įsitikinės daktaras Dougas Brownas iš organizacijos „The Alzheimer‘s Society“.
„Reguliari aktyvi fizinė veikla, rūkalų atsisakymas ir Viduržemio dieta – tai puiki kombinacija“, - patikino D. Brownas.
Remiantis statistiniais duomenimis, kas trečiam vyresniam nei 65 metų asmeniui diagnozuojama labiausiai paplitusi Alzheimerio ligos forma.
