Gimdymo nekantriai laukė ir prokurorai, dar praėjusių metų pabaigoje pradėję tyrimą dėl mažametės galimo išžaginimo.
Įtariama, kad kūdikio tėvas – artimas giminaitis.
Jau paimti ir DNR mėginiai, kurie paneigs arba patvirtins teisėsaugos įtarimus.
Baudžiamasis kodeksas numato, kad už tokį nusikaltimą gresia laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų.
Laukia DNR atsakymo
Kad psichikos negalią turinti trylikametė laukiasi, likus keliems mėnesiams iki gimdymo, pastebėjo šeimą stebintis socialinis darbuotojas.
Paaiškėjus šiam faktui, tyrimo ėmėsi ir prokuratūra.
Įtarimai dėl mažamečio asmens išžaginimo pareikšti pilnamečiam artimam šeimos giminaičiui. Tačiau tam, kad būtų galima šiuos įtarimus patvirtinti arba paneigti, reikalingas DNR tyrimas.
Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus specialistė Rasa Stundžienė teigė, kad nors mėginiai DNR tyrimui atlikti jau paimti, rezultatų teks palaukti.
„Šiuo metu atliekamas DNR tyrimas. Jo rezultatai ir parodys, ar įtariamasis yra kūdikio tėvas. Tuomet bus pradėti būtini procesiniai veiksmai, kad taip pasielgęs asmuo atsakytų pagal įstatymus. Bet kokie lytiniai santykiai su mažamečiu yra nusikaltimas“, – komentavo prokuratūros atstovė.
Nustatė, kad saugu
Dėl tos pačios mergaitės galimo seksualinio tvirkinimo ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir dar prieš porą metų.
Socialiniams darbuotojams atkreipus dėmesį, kad tuomet dar vienuolikos metų mergaitės elgesys tapo pernelyg seksualizuotas, mažametę apklausė ikiteisminio tyrimo tyrėjai, apžiūrėjo teismo medicinos ekspertai, su ja bendravo ir vaikų, nukentėjusių nuo seksualinio smurto, centro „Užuovėja“ specialistai.
Visgi tąkart specialistai nerado objektyvių priežasčių pradėti ikiteisminiam tyrimui.
Tyrimo eigą apsunkino ir mergaitės protinė negalia.
Visgi buvo konstatuota, kad mergaitei šeimoje saugu. Ji toliau buvo palikta augti su savo biologiniais tėvais.
Lankė socialiniai darbuotojai
Gausi šeima, kurioje augo mažametė, vaiko teisių sergėtojams žinoma daug metų. Ją lankė socialinė darbuotoja, buvo skirtas atvejo vadybininkas.
Toje pačioje socialinę riziką patiriančioje šeimoje dar auga du berniukai. Kiti jau suaugę vaikai gyvena atskirai.
Paaiškėjus, kad trylikametė laukiasi, ji buvo apgyvendinta globėjų šeimoje.
Pas globėjus pateko ir nepilnamečiai mergaitės broliai.
Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė teigė, kad šis atvejis išties ypatingas.
Anot jos, šiuo metu tiek jaunoji mama, tiek ką tik gimęs kūdikis gauną visą reikalingą pagalbą.
„Taip, nepilnametė tapo mama, ir tiek ji, tiek kūdikis jaučiasi gerai. Jais visiškai pasirūpinta – užtikrintas fizinis ir emocinis saugumas, teikiama medicininė priežiūra bei psichologinė pagalba“, – kalbėjo Ž. Ginaitė.
Globos ir mamą, ir kūdikį
Vedėjos teigimu, šiuo metu vertinama vaiko situacija ir bus sprendžiama dėl laikinosios globos naujagimiui nustatymo.
Tokiais atvejais, kai laukiasi ar pagimdo nepilnametė, vaiko teisių gynėjai ne tik vertina situaciją, bet ir turi pasirūpinti pagalba mamai ir jos mažyliui.
Ar tokia pagalba reikalinga, pasak Ž. Ginaitės, priklauso nuo konkrečios situacijos: ar jauna mama turi šeimos atramą, ar auga globos įstaigoje ir pan.
Vaiko teisių gynėjai bendrauja su nepilnametės tėvais, aiškinasi jų galimybes prisidėti prie jaunos mamos ir kūdikio priežiūros.
Aiškinamasi, ar kūdikio tėvas gali prisiimti atsakomybę dėl šeimos, ar turi galimybę pasirūpinti tiek pačia mama, tiek jų abiejų vaiku.
„Šiuo atveju tėvystės klausimą aiškinasi teisėsauga, ir tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys. Vaiko atstovas pagal įstatymą gali būti tik pilnametis asmuo, todėl, pagimdžius nepilnametei, skubiai atliekama procedūra tėvystei nustatyti ir paskiriamas vaiko globėjas, iki mama sulauks 18 metų“, – teigė Ž. Ginaitė.
Dažniausiai kūdikio globėju tampa žmonės, kurie rūpinasi nepilnamete mama, šiuo atveju – jauną mamą priglaudę globėjai.
