Ramygalos seniūnijos Barklainių kaime moteris rado sužeistą mangutą. Paaiškėjo, kad jis sirgo pasiutlige. Tai pirmasis ligos atvejis Panevėžio rajone per keletą metų, kai gyvūnui buvo nustatyta pasiutligė.
Barklainietė, radusi sužeistą mangutą, pirmiausia suėmė jį medžiagos gabalu ir saugiai patraukė į atokesnę vietą, tada iškvietė medžiotojų būrelio darbuotojus. Atvykus Panevėžio apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojams, gyvūnas jau buvo negyvas.
Kadangi moteris elgėsi atsargiai, išvengė pavojaus užsikrėsti šia pavojinga liga. Pasak apskrities Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Valdemaro Kontauto, rajono gyventojai yra perspėti ir žino, kad su laukiniais gyvūnais reikia elgtis atsargiai.
„Jei nėra tiesioginio kontakto, nėra ko baimintis“, – dar kartą patikino specialistas.
Tačiau rajono Savivaldybei teks Barklainių I kaime įvesti tam tikrų saugumo priemonių: nuo pasiutligės bus papildomai skiepijami šunys ir katės, įvesti apribojimai medžiotojams ir pan. V. Kontautas priminė, kad pastebėjus neadekvačiai besielgiantį gyvūną geriausia apie tai informuoti jo tarnybos darbuotojus. Tuomet šie susisieks su medžiotojais.
Paskutinį kartą pasiutlige užsikrėtęs gyvūnas Panevėžio mieste ir rajone užregistruotas maždaug 2008 metais, tačiau kitur būta pavienių atvejų. Pavyzdžiui, pernai du atvejai buvo Rokiškio rajone. Šiemet, be minėtojo atvejo, pasiutęs negyvas mangutas rastas netoli Pasvalio.
V. Kontauto įsitikinimu, šios pavojingos ligos sumažėjimą lėmė oralinis vakcinavimas, tai yra jau apie penketą metų rudenį ir pavasarį mėtoma vakcina su masalu. „Efektyvumas didelis – pasireiškia tik pavieniai atvejai“, – sakė specialistas.
Daugiau problemų kyla tuose šalies rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija – sergančių gyvūnų atklysta iš šalies kaimynės.
Pinigų oralinei gyvūnų vakcinai kol kas gaunama iš Europos Sąjungos, tačiau, V. Kontauto žiniomis, jų skirta penkeriems metams, tad šis ruduo greičiausiai bus paskutinis. Lietuva yra įsipareigojusi ir toliau vakcinuoti laukinius gyvūnus, tačiau darys tai jau savomis lėšomis.
Panevėžio krašte masalas su vakcina bus mėtomas rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje.
Rimgaudas MARKELIS, Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjas:
„Moteris pasielgė tinkamai: radusi sužeistą mangutą, suėmė jį medžiagos gabalu ir, saugiai patraukusi į atokesnę vietą, iškvietė medžiotojų būrelio darbuotojus. Todėl išvengė užsikrėtimo pavojinga liga ir skiepijimo nuo pasiutligės. Taip turėtų elgtis visi: įtardami, kad gyvūnas gali būti užsikrėtęs, neliesti jo plikomis rankomis. Jeigu rankos žaizdotos, užsikrėsti pasiutligę nesudėtinga.
Pasiutligė – pavojingas užkratas. Užsikrėtus būtina pasiskiepyti.
Beje, prieš penkerius metus Panevėžio apskrityje vienas žmogus nuo pasiutligės mirė.“
Faktas
Pasiutligės atvejų Panevėžio apskrityje pikas buvo užfiksuotas 2004–2005 metais. Tuomet specialistai priskaičiavo apie 100 atvejų.
Ką daryti?
Pasiutligė – ūmi virusinė liga, kuria serga žmonės ir gyvūnai. Pasiutligės virusai labai neatsparūs aplinkoje, todėl užsikrečiama tik tuomet, kai pasiutlige sergančio gyvūno seilės patenka į žaizdą arba gleivines. Aptikus negyvą gyvūną, specialistai pataria būti itin atsargiems. Neliesti nugaišusio gyvūno plikomis rankomis, o kuo skubiau kviesti veterinarijos specialistus. Įkandus gyvūnui, žaizdą rekomenduojama gerai išplauti, esant galimybei – dezinfekuoti ir kreiptis į gydytoją. Užsikrėtus pasiutlige vienintelis būdas išgelbėti gyvybę yra pasiutligės vakcinos įskiepijimas.
