Apsisaugoti nuo gripo, anot jų, padeda elementari asmens higiena, į kurią daugelis lietuvių nekreipia jokio dėmesio. Taigi kaip išvengti gripo ar bent jau sirgti be komplikacijų?
Didžiausias gripo draugas – pervargimas
Anot Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotojos medicinai Vandos Pumputienės, pastaruoju metu greitosios pagalbos iškvietimų padaugėjo apie 20-30 proc.
„Dažniausiai tenka važiuoti pas moksleivius. Tai rimtas signalas, kad sirgs ir daug suaugusiųjų. Kiek žinau, Vilniaus mokyklose yra klasių, kai ateina vos pusė vaikų, o kai kur likę tik ketvirtadalis. Kadangi visur dar ir vaikšto sergantys, nenuostabu, kad gripas labai greitai plinta. Serga ir medikai. Laimė, nelabai daug – greičiausiai todėl, kad mes nuolat kontaktuojame su virusu, todėl formuojasi imunitetas“, - pasakojo medikė.
V. Pumputienė pataria neišsigąsti 38 laipsnių temperatūros ir nesistengti jos numušti. Tai ženklas, kad organizmas sėkmingai kovoja su virusu. Vaistus reikėtų gerti palaipsniui ir nepamiršti skysčių. „Tačiau jei šalia gripo simptomų – kaulų laužymo, galvos skausmo, nuovargio – atsiranda ir kitų, pavyzdžiui, pykinimas, vėmimas, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti komplikacijų pradžia ar netgi visa kita liga“, - įspėjo pašnekovė.
Anot jos, didžiausi priešai, mažinantys imunitetą, yra pervargimas, stresas, bloga mityba, alkoholis ir rūkymas. Medikė pataria šiuo metu stengtis nesušalti kojų, mažiau važinėti visuomeniniu transportu, geriau daugiau pajudėti ore, kur galima, dėvėti kaukes.
Asmens higiena bei atsakomybė daro stebuklus?
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro visuomenės sveikatos specialistė Greta Amasenkovaitė pastebi, kad anksčiau gripo epidemija būdavo skelbiama tik gruodžio-sausio mėnesiais. „Naujo gripo atsiradimas ir plėtimasis, ko gera, epidemiją paskatino. Kita vertus, oficiali statistika šiemet gal tokia didelė ir todėl, kad žmonės dažniau kreipiasi į gydytojus ir rečiau gydosi patys. Taigi registruojama daugiau gripo atvejų“, - svarstė pašnekovė.
Anot specialistės, tikėtina, kad Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, įsisiūbuoja pandeminio gripo banga. Tai rodo tyrimai – per 90 proc. Europos šalyse atliktų mėginių randamas pandeminis gripas. Todėl visai įmanoma, kad kitais metais pandeminis gripas taps sezoniniu. Bet kuriuo atveju, pandeminio gripo simptomai nėra niekuo išskirtiniai.
„Neretai žmonės gripą painioja su kitomis ligomis. Reikia pabrėžti, kad gripas – bene vienintelė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, kai temperatūra pakyla virš 38 laipsnių ar net siekia 40. Kitų peršalimo ligų metu temperatūra dažniausiai pakyla tik iki 38. Gripas visada prasideda staiga – per 24 val. nuo užsikrėtimo. Žmogui pakyla temperatūra, pradeda skaudėti raumenis, laužyti kaulus, atsiranda nuovargis ir kiti nemalonūs simptomai. Sloga ar kosulys būna vėliau. Peršalimo liga sergantis žmogus gali visą savaitę vaikščioti su sloga, skaudančia gerkle ir kiek aukštesne už 37 laipsnius temperatūra“, - teigė pašnekovė.
G. Amasenkovaitė įspėjo, kad žmogus tampa užkrečiamas vieną dieną iki simptomų pradžios ir visą sveikimo periodą, todėl sergantiems pataria 7 dienas pagulėti namuose. „Vienas žmogus gali užkrėsti visą kolektyvą. Tačiau pas mus žmonės sirgdami eina į darbą, leidžia vaikus į mokyklą ir darželį, o vėliau stebisi – kodėl gripas taip greitai plinta. Įdomu, kad žmonės savo sveikata rūpinasi tik tiek, kad už savo pinigus išsitiria, ar neserga pandeminiu gripu. Jei ne – nei savo, nei aplinkinių sveikata nebesirūpina“, - pastebėjo specialistė.
Atlikti mokslininkų tyrimai įrodė, kad apsisaugoti nuo gripo gana efektyviai padeda elementari asmens higiena. Žmogus turėtų dažnai plauti rankas – grįžęs namo, atėjęs į darbą, ypač jei važiavo visuomeniniu transportu. Jei tenka kur nors liesti turėklus ar kitus daiktus viešoje vietoje, nereikėtų rankomis liesti nosies ir burnos. Kosėdami ir čiaudėdami žmonės turėtų rankomis prisidengti veidą.
Tuo tarpu antivirusiniai vaistai, kurių šiuo metu namuose jau turi dažnas lietuvis, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertų nuomone, nėra panacėja. Juos rekomenduojama skirti tik tiems žmonėms, kuriems vystosi komplikacijos arba tam tikroms rizikos grupėms priskiriamiems pacientams – mažiems vaikams, nėščioms moterims ir sergantiems pavojingomis lėtinėmis ligomis. Tačiau jei ligos eiga yra švelni, vaistai nerekomenduojami, kadangi natūraliai persirgęs žmogus įgauna patikimą imunitetą.
„Geriantiems šiuos vaistus savavališkai reikia atsiminti, kad tai ne profilaktikos priemonė – esą išgėriau ir dabar nesusirgsiu. Jie veikia tik tol, kol juos vartoji. Vėliau ir vėl galima susirgti“, - įspėjo pašnekovė.
Anot jos, dažniausios pandeminio gripo komplikacijos – gan sunkios pneumonijos, ypač pavojingos mažiems vaikams. Gripas organizme paprastai susiranda taikinį – silpniausią organą ir prie jo prisikabina. Kol neišprovokuoja ligos paūmėjimo, tol neatsikabina. „Ar žmogus gali išvengti komplikacijų? Viskas priklauso nuo organizmo. Trečdalis kliniškai patvirtintų Lietuvos pacientų naujuoju gripu prasirgo tokia lengva forma, kad beveik nepajuto. Pasaulyje po pirmosios pandemijos bangos nustatyta apie 15 proc. komplikacijų. Tai normalus šiai ligai skaičius“, - teigė G. Amasenkovaitė.
Kai savivaldybėje paskelbiama epidemija, o mokyklose serga apie 30 proc. mokinių, kuriam laikui gali būti uždaromos švietimo ir ugdymo įstaigos. Jas uždaryti savivaldybė gali nuspręsti ir nesant epidemijai, jei serga daugiau nei pusė moksleivių. Šiuo metu mokyklų veikla sustabdyta tik Ignalinoje.
Žmonės vaistų prašo patys
Tuo tarpu Kauno medicinos universiteto Šeimos medicinos klinikos vadovas profesorius Leonas Valius teigė savo mieste dar nepastebįs gripo protrūkio. „Sergančiųjų gripu daugėja, tačiau yra buvę ir blogiau. Pradžioje atrodė, kad serga jaunimas, tačiau dabar pacientų amžius labai įvairus. Beje, pernai žmonės pas mus sėdėdavo su kaukėmis. Šiemet dar neteko tokių matyti“, - pasakojo medikas.
Gydytojo teigimu, šiuo metu sergantiems gripu žmonėms nerekomenduojama eiti pas gydytoją – siūloma pasikonsultuoti telefonu. Ateiti kviečiami tik tie, kurių simptomai byloja apie galimas komplikacijas.
L. Valius tikino, kad šiuo metu medikai neskiria antivirusinių vaistų dažniau nei pernai, tačiau žmonės dažniau jų prašo patys – dar net nesirgdami.
„Antivirusiniai vaistai, kaip ir visi kiti, turi ir šalutinį poveikį. Tai pakankamai stipraus poveikio medikamentas, todėl tikrai nerekomenduočiau žmonės jų vartoti nepasitarus su savo šeimos gydytoju. Žinoma, būna visokių situacijų. Jei šiandien susirgau, o rytoj man būtinai reikia būti Londone, antraip sužlugs mano karjera, gal ir verta jų išgerti. Bet jei artėja savaitgalis ir jaučiu tik įprastus gripo simptomus, geriau pagulėti lovoje ir perskaityti knygą, kuriai seniai nerandu laiko“, - patarė L. Valius.
Anot mediko, vaistai veiksmingi jų išgėrus tik pirmąją ligos parą. Vėliau jie tik sušvelnina simptomus arba sumažina komplikacijų tikimybę.
Antivirusinių vaistų atsargos vaistinėse senka
Kaip rašo BNS, antivirusinių vaistų, kuris naudojamas susirgus gripu, atsargos Lietuvos vaistinėse beveik išseko. Vaistininkai dėl šių vaistų derasi su tiekėjais, bet artimiausiu metu nesitiki gauti atsargų papildymo.
Vaistas Oseltamivirum („Tamiflu“) iššluotas iš vaistinių lentynų nepaisant to, kad yra parduodamas tik turint gydytojo receptą ir jo viena pakuotė kainuoja 120 litų. Jis iš vaistinių išnyko prasidėjus gripo epidemijai Ukrainoje. Panaši situacija ir su kitu antivirusiniu vaistu - „Relenza“.
Kiti vaistai tik slopina gripo simptomus, tačiau ir jų perkamumas yra labai išaugęs. „Perka viską“, - BNS sakė „Gintarinė vaistinė“ atstovas Arūnas Grigaliūnas.
Tuo tarpu anot Sveikatos apsaugos viceministras Artūro Skiko, Lietuva turi sukaupusi apie 115 tūkst. dozių antivirusinių vaistų, skirtų sezoniniam ir pandeminiam gripui gydyti, ir planuoja jų įsigyti dar – apie 30 - 40 tūkst. dozių.
Antradienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šalies ligoninėms buvo pradėti dalyti antivirusiniai vaistai iš valstybės rezervo, skirti gydyti žmonėms, į ligoninę patekusiems dėl gripo komplikacijų. Sveikatos apsaugos viceministro teigimu, Lietuvoje šiuo metu dėl galimų gripo komplikacijų ligoninėse yra gydoma iki 10 žmonių.
