J. Kalibatas: 5 dienų izoliacija yra būtina
Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija spaudos konferencijoje pristatė pandeminių ribojimų nutraukimą. Pasak prof. J. Kalibato, reikia įsisąmoninti, jog virusas niekur nedingo, tačiau didelė dalis visuomenės jau turi imunitetą, tad padėtis iš esmės kitokia.
„Kai toks didelis kolektyvinis imunitetas, virusas ne taip pavojingas. Turėjo būti priimtas sprendimas, kad reikės atšaukti ekstremalią padėtį, Vyriausybė tą ir padarė“, – kalbėjo profesorius.
Nuo sekmadienio keičiasi ir izoliacijos tvarka užsikrėtus COVID-19. Net ir gavus teigiamą testo atsakymą, izoliuotis nebeprivaloma, tik rekomenduojama. Visgi, profesorius ragina ir toliau laikytis izoliacijos.
„Žmogus, užsikrėtęs virusu, jį vis tiek platina. Nustačius, kad jis tikrai užsikrėtęs, 5 dienų izoliacija yra būtina. Jau po 5 dienų, kadangi omikron inkubacinis periodas daug trumpesnis nei delta, gaminasi antikūnai ir žmogus gali pradėti eiti į darbą. Bet, jei yra komplikacijos, jei situacija tokia, kad žmogus dar negali eiti į darbą, šeimos gydytojas turi nuspręsti, ar pratęsti nedarbingumą, ir kaip ilgai. Manau, kad ministerijos sprendimas, jog pagrindinį sprendimą reikia atiduoti šeimos gydytojui į rankas, yra tikrai protingas“, – sakė prof. J. Kalibatas.
Profesorius pridūrė, kad niekas negali garantuoti, jog užsikrėtus omikron, ligos eiga bus tokia pat lengva, kaip peršalimas.
„Būna ir komplikacijos, ir mirtys. Todėl tikrai nereikia rizikuoti nei savo, nei kitų sveikata. Mano pasiūlymas yra gydytis, o ne eiti į darbą ir rizikuoti, kad kiti gali nuo jūsų užsikrėsti“, – sakė profesorius.
Pasak šeimos gydytojo Valerijaus Morozovo, nors koronavirusu sergančių pacientų jau daug mažiau, tačiau jų vis dar yra.
„Palyginus su tuo, kiek pacientų turėjome metų pabaigoje, dabar jų gerokai mažiau, bet vis dar yra. Daugelis jų skambina pilietiškai pasiteirauti, kada jau yra nebepavojingi ir gali išeiti į darbą“, – sakė V. Morozovas.
Sunkios COVID-19 eigos pacientų taip pat daug mažiau nei prieš kurį laiką. Be to, dauguma sergančiųjų jau buvo paskiepyti arba sirgę delta atmaina, tad turi imunitetą, o liga praeina lengviau.
V. Morozovas pastebi, kad tam tikru pandemijos metu kaukių nešiojimas buvo labai diskredituotas, kai jas buvo liepta naudoti nuolat.
„Kartais ir be reikalo. Dėl to daug žmonių iš principo nenešiojo jų taisyklingai, tą pačią kaukę naudodavo po kelias dienas ar savaites, kažkur pasikabinę po smakru, neplaudavo rankų. Todėl manau, kad tas, kuris pats nori apsisaugoti, taisyklingai nešioja kaukę ir plauna rankas, save apsaugos visada. Kaukių nuėmimas, manau, nepadidins sergamumo, nes dauguma jas nešiodavo iš reikalo, o ne dėl apsaugos“, – sakė V. Morozovas.
Prof. J. Kalibatas išvardijo, kam kaukių atsisakyti tam tikrose vietose, kuriose susirenka daug žmonių, nereikėtų. Tai – rizikos grupėse esantys žmonės: senjorai, turintys daug gretutinių ligų, turintys imunodeficitinę būklę. Šiems žmonėms net po vakcinacijos nesusidaro itin stiprus imunitetas prieš koronavirusą, tad jie turi daug didesnę riziką užsikrėsti ir sirgti sunkiai.
„Todėl nuoširdžiai patariu šioms žmonių grupėms būnant parduotuvėje, kur didesni susibūrimai, nešioti kaukę, nes ji gali apsaugoti. O jauni žmonės turi pakankamą imunitetą, jiems kaukių nešioti nereikia ir jie gali gyventi tą gyvenimą, kurį gyveno iki pandemijos“, – laidoje patarė profesorius.
Pokovidinį sindromą sunku atskirti nuo įprasto nuovargio
Nors pandemija tokios didelės grėsmės kaip anksčiau, rodos, nebekelia, tačiau vis dažniau kalbama apie pokovidinį sindromą. Jis kankina net ir lengvai sirgusius vaikus bei suaugusius žmones.
„Vien šiandien, o dar nėra pirmos valandos, priėmiau 6 pacientus, kurie skundėsi pokovidiniais simptomais. Manoma, kad iki 70 proc. pacientų, nesvarbu, persirgusių lengva ar sudėtinga forma, gali turėti simptomų“, – sakė V. Morozovas.
Šio sindromo simptomai, pasak gydytojo, yra nespecifiniai, tad juos sunku atskirti nuo pavasarinio nuovargio. Tai gali būti jėgų nebuvimas, negalėjimas sukoncentruoti dėmesio, didelis nuovargis, galūnių tirpimas, migruojantys skausmai, nervų sistemos sutrikimai, galvos svaigimas, nevirškinimas, viduriavimas, oro trūkumas, dusulys, smegenų rūkas, kai žmogui atrodo, kad viskas vyksta labai lėtai.
„Pavyzdžiui, aš po koronaviruso bijodavau vairuoti, nes atrodydavo, kad visi važinėja labai greitai, nors iš tiesų aš važiuodavau labai lėtai“, – kalbėjo V. Morozovas.
Šie simptomai dažniausiai pasireiškia ne po vieną, o po kelis vienu metu.
„Ne tik dėl pokovidinio sindromo, bet ir dėl pavasarinio nuovargio ar šiaip nuovargio dėl darbo ir nemeilės sau, visada reikia kreiptis į gydytoją tuo metu, kai pats jau nebegalite susitvarkyti su tais simptomais ir jie pradeda daryti įtaką jūsų veiklai ir darbingumui. Jei jums užtenka išsimiegoti per savaitgalį ir savaitę vėl jaučiatės gerai, greičiausiai jums viskas gerai ir reikia tik atostogų. Jei savaitgalio neužtenka, turbūt reikėtų kreiptis į gydytojus“, – patarė V. Morozovas.
Nors pokovidinis sindromas ir neturi specifinio gydymo, pagalbą tikrai galima gauti. Gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, skirtas suvaldyti varginančius simptomus, pavyzdžiui, nemigą, nerimą, galvos svaigimą. Taip pat gali būti taikomas patogenezinis neuropatijos gydymas, antioksidantai.
Kartu, pasak gydytojo, pacientai mokomi po truputį priprasti prie mažesnio krūvio. Dėl to bendradarbiaujama su reabilitologais, skaičiuojama, koks krūvis turėtų būti taikomas, kad žmogus nepervargtų.
Nauja auganti problema
Pokovidinis sindromas, pasak prof. J. Kalibato, yra nauja auganti problema.
„Pokovidinio sindromo formų yra įvairių, jis gali tęstis net ir metus. Pasaulio mokslininkai tikrai kreipia didžiulį dėmesį, kad pokovidinis sindromas, jo gydymas gali būti didžiulė apkrova sveikatos sistemoms. Kiek jis gali tęstis – nežinome. Pastebima, kad kai kurie simptomai užsitęsia net porą metų. Tai didžiulis krūvis medicinai, taip pat finansinis krūvis valstybei“, – sakė profesorius.
Pašnekovo teigimu, labai svarbu atsiradus simptomams ir jiems nepraeinant, kreiptis į šeimos gydytoją.
„Jis nuspręs, galbūt reikalinga rimta stacionarinė reabilitacija. Kaip rodo rezultatai, po stacionarios reabilitacijos situacija labai pagerėja. Tačiau ne visi pacientai žino, kad jiems priklauso reabilitacija, kiti paprasčiausiai nesikreipia“, – kalbėjo profesorius.
V. Morozovas pabrėžė, kad dabar, atsisakius visuotinių ribojimų, kiekvienas turėtų pagalvoti apie savo asmeninę apsaugą.
„Apie tai turėtų galvoti ne tik tie, kurie turi lėtinių ligų, bet ir jauni žmonės, kurie neseniai sirgo koronavirusu, bet dar nebuvo pasigavę omikrono. Juk mažiausiai, ko dabar norime, tai vasaros pradžioje susirgti pakankamai bjauria infekcija. Nieko naujo nepasakysiu – vis dar rekomenduoju naudoti kaukes, plauti rankas, dezinfekuoti jas, vengti nereikalingų susibūrimų ir mylėti save. Jei savęs nemylėsime, niekas mums nepadės“, – sakė V. Morozovas.
„Delfi“ primena, kad penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija pristatė, kaip pandemijos ribojimai keisis nuo gegužės 1 dienos.
Visų pirma, pasak viceministrės Aušros Bilotienės Motiejūnienės, kaukės nebebus privalomos visose transporto priemonėse. Tačiau SAM ir toliau ragina įsivertinti situaciją bei tam tikrais atvejais kaukių neužmiršti.
Tai reiškia, kad kaukės nebeprivalomos nei viešajame transporte, nei oro uostuose ar traukiniuose.
Keičiasi ir artimųjų lankymo gydymo įstaigose tvarka. Lankyti bus galima dažniau.
„Pačią tvarką nustatys įstaigos vadovai, nes jos skirtingos. Vienos dar turės imunosupresinių pacientų, kitos daugiau teiks planinių paslaugų, tačiau lankytojams kaukių dėvėjimas bus privalomas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo viceministrė.
Kitas pokytis – testavimo tvarka. Nebelieka mobiliųjų punktų, reikia kreiptis į pirminės sveikatos priežiūros centrą arba kitaip, ten, kur esame registruoti. Tyrimai bus atliekami simptomus jaučiantiems asmenims.
„Nebelieka galimybės į testavimą registruotis 1808 telefonu, registruotis reikia per pirminės sveikatos priežiūros įstaigas“, – sakė viceministrė.
Nebelieka izoliacijos sergant. Tai reiškia, kad pats gydytojas pagal sergančiojo būklę spręs, kiek tęsti nedarbingumą.
„Vakcinacija ir toliau išlieka per koronastop puslapį. Taip pat galima registruotis pirminės sveikatos priežiūros centruose ir e.sveikatoje“, – kalbėjo A. Bilotienė-Motiejūnienė.
Plačiau apie pokyčius galite skaityti čia.
