Reabilitacijos ligoninėje atsitiktinai susipažinusi ir savo ateitį susiejusi pora tikina, kad, atsukus laiką, jie nieko nekeistų ir į sveikas kojas nemainytų to, ką gavo po nelaimės.
R. Orlauskaitė, norėdama pabėgti nuo užklupusios rutinos, su drauge išvyko į Rodo salą Graikijoje. Lietuvės įsidarbino animatorėmis vietiniame viešbutyje, kur nuo ryto iki vakaro rengė pasirodymus ir linksmino turistus. Svetur dirbti buvo sunku, o laikas slinko lėtai. Merginos jau skaičiavo paskutinius mėnesius iki darbo sezono pabaigos ir kelionės namo. Tačiau visus planus sugriovė viena išvyka į naktinį klubą. Norėdamos paguosti draugę dėl nesusiklosčiusių santykiu su vaikinu, jos visą naktį smagiai prašoko, o paryčiais prie jų prisijungė tame pačiame viešbutyje dirbę vaikinai.
Jie pasisiūlė merginas namo pavėžinti savo motoroleriais. Apsidžiaugusios, kad nereikės leisti pinigų taksi, draugės netruko įsitaisyti vairuotojams už nugarų.
Tačiau netrukus paaiškėjo, kad šis sprendimas R. Orlauskaitės gyvenimą pakeitė negrįžtamai. Lietuvę vežęs vaikinas norėjo jai padaryti įspūdį ir parodyti, kaip drąsiai jaučiasi kelyje lenkdamas mašinas.
Greitis buvo didžiulis. Nors mergina kelis kartus prašė važiuoti lėčiau, vairuotojas ir toliau manevravo nepaisydamas vingiuotų Rodo kelių. Nelaimė buvo čia pat. Aplenkęs paskutinį automobilį, vyras nebespėjo saugiai sugrįžti į savo eismo juostą. Per susidūrimą su priešais atvažiuojančiu sunkvežimiu Robertai teko didžiausias smūgis, po jo neteko sąmonės. Kai atsipeikėjo, nesuprato, kas vyksta.
„Bandau stotis ir pamatau, kad nebeturiu ant ko, nes koją nutraukė vietoje. Mano koja gulėjo toliau kartu su basute“, – tragiškos nakties prisiminimais dalinasi R. Orlauskaitė.
Nelaimės kaltininkas nenukentėjo. Tačiau supratęs, kokia atsakomybė jo laukia, iš krauju aplaistytos avarijos vietos tiesiog paspruko, vėliau dingo ir iš šalies. „Man būtų pakakę paprasto atsiprašymo ir žmogiškos pagalbos. Juk Rode buvau visai viena, be artimųjų, neturėjau net kas man maisto atneštų“, – nusivylimą prisimena R. Orlauskaitė.
Mergina ištvėrė sunkią operaciją, kurios metu koja buvo prisiūta, tačiau čia nemalonios patirtys nesibaigė. Operacija nepavyko ir koją galiausiai teko amputuoti.
Beveik tuo pačiu metu iššūkius, ekstremalų sportą, vakarėlius mėgstantis Edvardas Paknys laiką leido Gran Kanarijoje. Ten devynis mėnesius žmones vėžino galingais sportiniais automobiliais.
Greičio mėgėją jau kelias savaites persekiojo nelaimės nuojauta. Vyras buvo įsitikinęs – jei kas negero nutiks, tai tik kelyje. Bet tragedija tykojo iš pirmo žvilgsnio nepavojingoje vietoje. Eidamas namo vaikinas nutarė sutrumpinti kelią ir perlipti tvorą. Jam belipant slystelėjo koja ir metalinis tvoros strypas pervėrė kelio arteriją. Po ilgų savaičių ligoninėje į koją įsimetusi infekcija gydytojams nepaliko kitos išeities, kaip tik amputuoti jauno vyro koją.
Tiek Robertai, tiek Edvardui teko pratintis prie pakitusio kūno, susitaikyti su tuo, kad tokie, kaip anksčiau, niekada nebebus. Tačiau šiandien jie jodinėja žirgais, važinėja motoroleriu, turi gerus darbus, augina asiliuką ir kuria ateities planus.
Visa istorija – laidos „Gyvenimas“ pasakojime.
