aA
Pastaruoju metu galima išgirsti daugybę skundų dėl itin sudėtingo patekimo pas gydytojus – eilėje kai kuriems tenka laukti net ne kelias savaites, o kelis mėnesius. Tačiau ryškėja ir dar viena problema – sukilus temperatūrai, net jei COVID–19 atsakymas neigiamas, jokia klinika ar gydymo įstaiga gyvai konsultacijai priimti nenori. Taip nutiko ir vilnietei Kristinai (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.).
Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos
© DELFI / Audrius Solominas

Kaip pasakojo Kristina, kiekvienais metais tokiu metu ji gana smarkiai suserga. Tačiau pandemija apsunkino galimybę gauti tinkamą gydymą, nes gydytojai nenori priimti karščiuojančių pacientų.

„Praėjusiais metais man ligą bandė diagnozuoti paprašius pakosėti į telefono ragelį. Tikėjausi, kad per metus sveikatos apsaugos sistema jau bus išsprendusi telefoninių konsultacijų problemas, bet šįkart vėl susidūriau su tuo pačiu“, – pasakojo moteris.

Į gydytoją Kristinai teko kreiptis prasidėjus peršalimui ir smarkiam gerklės skausmui. Gydytoja konsultavo telefonu bei prašė, kad vilnietė papasakotų, ką mato savo gerklėje ir pagal tai norėjo skirti antibiotikų.

„Pokalbis buvo gana komiškas, kol galų gale išsiaiškino gydytoja, kad man yra išoperuotos tonzilės ir dėl to nusprendė, kad man nereikia gerti antibiotikų. Gydžiausi namuose, tačiau po savaitės sirgimo savijauta tik blogėjo: prasidėjo stiprus kosulys, toks stiprus, kad naktimis negalėjau normaliai miegoti. Nusprendžiau, kad reikia kreiptis privačiai.

Paskambinusi į privačia įmonę sužinojau, kad šeimos gydytojai pacientus pirmiausia konsultuoja telefonu, o tada jau sprendžia, ar reikia tyrimų, ar reikia atvykti į karščiavimo kabinetą. Aš tiesiog norėjau, kad kas nors man paklausytų plaučius, o ne telefoninės konsultacijos. Ypač, kai turėjau neigiamą PGR testą dėl COVID–19“, – sakė Kristina.

Liga
Liga
© Shutterstock

Galų gale pašnekovei pavyko susisiekti su savo šeimos gydytojos sesute, bet ir ji nenorėjo, kad su temperatūra pacientė ateitų į polikliniką, nepaisant neigiamo PGR. Tačiau neinformavo, kur vilnietė galėtų nuvykti, kad būtų apžiūrėta gyvai, o ne vėl prašytų pakosėti į telefono ragelį.

„Galiausiai teko „pasikolioti“ ir man pasiūlė atvykti pas gydytoją po 2 dienų. Toks variantas netiko, nes gal po dviejų dienų man bus dar blogiau, tad teko tai aiškinti. Tada buvau informuota, kad mane gydytoja priims tą pačią dieną. Tiesiog pikta: jautiesi blogai, esi išsekęs, nori, kad tiesiog kas nors apžiūrėtų ir skirtų tinkamą gydymą, o ne burtų iš kavos tirščių. Konsultacija telefonu, kai žmogus serga neaišku kuo, ir yra būrimas iš kavos tirščių. Bet kaip suprasti, kad nepriims? Tai kur eiti karščiuojančiam žmogui? Ypač, kai neigiamas PGR“, – su nusivylimu klausė Kristina.

Taip pat pašnekovė pridūrė, kad apie jokias karščiavimo klinikas informuota nebuvo ir apie jas sužinojo tik vėliau, kai tai pasakė pažįstami.

Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos
© DELFI / Andrius Ufartas

Poliklinikos teigia, kad karščiuojantys pacientai priimami į specialius kabinetus

Pasiteiravome kelių poliklinikų, kokia tvarka šiuo metu priimami karščiuojantys pacientai.

Pasak Šeškinės poliklinikos atstovų, šiuo metu šioje įstaigoje procentiškai suteikiamas panašus skaičius tiesioginių ir nuotolinių konsultacijų. Didžiausią dalį nuotolinių konsultacijų sudaro koronavirusu sergančiųjų konsultacijos: net jei žmonės serga lengva ar besimptome ligos forma, šeimos gydytojai su jais telefonu susisiekia kas kelias dienas ir sprendžia dėl būtinybės atvykti į poliklinikos Karščiavimo kabinetą.

„Šeškinės poliklinikos medikai puikiai supranta, kad daugeliu atvejų tiesioginės konsultacijos palankesnės ir pacientui, ir gydytojui – gyvas kontaktas leidžia tiksliau nustatyti diagnozę ir paskirti tinkamą gydymą. Tačiau yra situacijų, kai tikslingiau ir patogiau konsultuoti nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, kai reikia išrašyti nuolatos vartojamų vaistų receptą, pratęsti nedarbingumo pažymėjimą, paskirti laboratorinius tyrimus. Taupydami laiką ir dėl COVID–19 grėsmės patys pacientai neretai mieliau renkasi nuotolines konsultacijas“, – atsakyme rašė Šeškinės poliklinika.

Nekarščiuojantys ir kitų viršutinių kvėpavimo takų infekcijos simptomų neturintys pacientai registruodamiesi ir telefonu, ir internetu, visuomet gali rinktis konsultacijos pobūdį.

Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DELFI / Andrius Ufartas

„Kiek kitokia yra karščiuojančių pacientų situacija. Siekiant maksimaliai užtikrinti pacientų ir darbuotojų saugumą ekstremaliosios situacijos sąlygomis, Šeškinės poliklinikoje, kaip ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, karščiuojantys pacientai pirmiausia registruojami į nuotolinę šeimos gydytojo konsultaciją. Jei susisiekęs telefonu ir įvertinęs paciento būklę gydytojas nusprendžia, kad pacientui būtina tiesioginė konsultacija, jis ją skiria poliklinikos Karščiavimo kabinete. Čia šie pacientai ne tik apžiūrimi – jiems gali būti atlikti kraujo tyrimai, padaryta rentgeno nuotrauka, viskas, kas leidžia diagnozuoti ligą ir paskirti tinkamą gydymą“, – rašoma poliklinikos atsakyme.

Kita didelė Vilniaus gydymo įstaiga – VšĮ Karoliniškių poliklinika, laikosi tokių pat taisyklių.

Karščiuojantys pacientai pas gydytojus registruojasi internetinėje poliklinikos svetainėje paskelbtu registratūros telefono numeriu bei turi galimybę registruotis internetu – e.sveikata.lt portale. Nuotolinės konsultacijos metu gydytojas išsamiai įvertina paciento nusiskundimus, karščiavimo pobūdį, trukmę, kitus simptomus (kosulys, dusulys, galvos skausmas, pilvo skausmas, viduriavimas, šlapinimosi sutrikimas ir kt.), įvertina klinikinę ir epidemiologinę anamnezę, jei reikia skiria gydymą, išrašydamas e.receptą, bei sprendžia dėl paciento atvykimo į polikliniką tiesioginio kontakto konsultacijai.

„Norėtume paaiškinti, kad tais atvejais, kai pacientas jaučiasi patenkinamai, pavyzdžiui, karščiuoja subfebriliai, skundžiasi nežymiu gerklės skausmu ir neturi kitų lydinčių ligų, gydytojas turi galimybę nustatyti diagnozę ir paskirti gydymą nuotolinės konsultacijos metu.

Kitais atvejais, kai reikalingas išsamesnis paciento ištyrimas, gydytojas registruoja pacientą tiesioginio kontakto konsultacijai, suderinęs su pacientu konsultacijos laiką bei datą. Priklausomai nuo paciento sveikatos būklės tiesioginio kontakto konsultacija gali būti suteikta net tą pačią ar kitą dieną“, – rašė Karoliniškių poliklinikos atstovė direktoriaus pavaduotoja medicinai Larisa Sergejeva.

Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos
© DELFI / Andrius Ufartas

Šioje poliklinikoje įrengti specialūs vaikų ir suaugusių karščiuojančių pacientų kabinetai, kurie turi atskirus įėjimus iš lauko, tokiu būdu užtikrinamas kitų pacientų saugumas. Vizito pas gydytoją metu karščiuojančiam pacientui atliekami reikiami laboratoriniai, jei reikia, ir radiologiniai tyrimai.

„Ir nuotolinės, ir tiesioginio kontakto konsultacijos turi savo privalumų, svarbu, kad pasirinktas paslaugos teikimo būdas atitiktų paciento interesus. Nuolat stebime karščiuojančių pacientų srautus, operatyviai reaguojame į pokyčius ir užtikriname sklandų pacientų priėmimą tiesioginio kontakto konsultacijoms“, – rašė L. Sergejeva.

SAM: sukarščiavus reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir vadovautis jo rekomendacijomis

Kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir klausėme, kokia šiuo metu pacientų, kuriems pakilusi temperatūra, priėmimo tvarka.

Pasak SAM, konsultacijos būdas (kontaktinis arba nuotolinis) pasirenkamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir paslaugos tipą. Kontaktiniu būdu turi būti teikiama šeimos gydytojo komandos nario konsultacija, kai pacientas kreipiasi dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, taip pat pirmoji gydytojo specialisto konsultacija, kai yra išrašytas siuntimas. Jeigu pacientui įtariama ar diagnozuota užkrečiamoji liga, šeimos gydytojas parenka paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą.

Pirmoji šeimos gydytojo komandos nario konsultacija, kai pacientas kreipiasi dėl ūmaus sveikatos būklės pablogėjimo, kurio priežastis nežinoma, arba dėl reikšmingo anksčiau nustatytos ligos ar sveikatos sutrikimo pablogėjimo, pacientui turi būti teikiama tiesioginio kontakto būdu. Jei šeimos gydytojo komandos nario sprendimu pacientui gali būti suteikta konsultacija nuotoliniu būdu, tačiau pacientas paaiškina, kad kontaktinis būdas labiau atitinka jo interesus, pacientui paslauga teikiama tiesioginio kontakto būdu. Taip pat tiesioginio kontakto su pacientu būdu teikiamos odontologinės paslaugos, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros paslaugos, vykdomas vaikų ir suaugusiųjų skiepijimas, atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai, vykdomos ligų prevencijos programos.

Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos
© DELFI / Andrius Ufartas

Jeigu pacientui įtariama ar diagnozuota užkrečiamoji liga, šeimos gydytojas parenka paciento interesus labiausiai atitinkantį paslaugos teikimo būdą. Jeigu šeimos gydytojo komandos nario kontaktinė paslauga pacientui, kuriam įtariama ar diagnozuota užkrečiamoji liga, negali būti suteikta dėl įstaigos darbo organizavimo ypatumų, kurie neleidžia užtikrinti infekcijų kontrolės reikalavimų laikymosi, kontaktinės paslaugos teikimas užtikrinamas pagal sutartį su kontaktines šeimos gydytojo komandos paslaugas galinčia suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaiga.

Kadangi tiesioginio atsakymo negavome, dar kartą paklausėme SAM, ką daryti žmogui, kuris kaščiuoja ir jo gyvai konsultacijai nepriima nė viena gydymo įstaiga. SAM pateikė tokį atsakymą: „Sukarščiavus reikia kreiptis į šeimos gydytoją ir vadovautis jo rekomendacijomis. Paprastai tokiu atveju rekomenduojama likti namuose, bet čia jau gydytojas turėtų įvertinti ir pasakyti, ministerija gydymo paslaugų neteikia.“

Kontaktinių apsilankymų buvo 35 proc. mažiau

Praėjusią savaitę Ligonių kasos pranešė, jog kontaktinių apsilankymų pas gydytojus – mažiau, nei tikėtasi.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa (TLK), norėdama įvertinti savo veiklos zonos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pokyčius, neseniai atliko analizę. Norėta sužinoti, ar nuo šių metų pradžios iki rudens pradžios kontaktinių pacientų apsilankymų pas gydytojus skaičiai buvo artimi tiems, kurie fiksuoti tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu.

Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos
© Shutterstock

Analizė atlikta vertinant pirminio lygio paslaugas – vaikų ir suaugusiųjų apsilankymus pas šeimos gydytojus ir apsilankymus pas psichiatrą. Kitaip tariant, siekta sužinoti, ar Panevėžio ir Utenos apskričių gydymo įstaigos, gaudamos 1/12 sutartinės sumos, didina kontaktinių apsilankymų skaičių.

Paaiškėjo, kad daugumoje įstaigų mažėjo arba beveik nesikeitė apskritai teiktų paslaugų skaičius, kas daugmaž ir lėmė kontaktinių paslaugų mažėjimą. Rezultatas nedžiuginantis: blogiausia padėtis – dėl vaikų vizitų ir apsilankymų pas psichiatrus.

2021 m. sausio–rugpjūčio laikotarpis lygintas su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, nes 2019 m. – atspindys to, kaip tos pačios paslaugos buvo teikiamos iki pandemijos.

Pasak Panevėžio TLK direktoriaus Jono Narbuto, nors pandeminė situacija 2021 m. viduryje buvo geresnė nei šiuo metu, įvairios ligos niekur nedingo. Stebina tai, kad gydymo įstaigos, gaudamos 1/12 sutartinės sumos kas mėnesį, kažkodėl nesuteikė daugiau kontaktinių paslaugų, nors jos pacientams tikrai yra svarbios.

Panevėžio TLK duomenimis, įvertinus apsilankymų pas pirminio lygio gydytojus skaičių, tenkantį 1000–čiui prirašytų gyventojų, tapo aišku, kad bendras vaikų apsilankymų skaičius 2021 m. sausio–rugpjūčio mėn., palyginus jį su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu, sumažėjo 20 proc. Kontaktinių vaikų apsilankymų buvo 50 proc. mažiau.

Pakilus temperatūrai vilnietė turėjo kovoti dėl kontaktinės gydytojų konsultacijos – nepriėmė nei viešos, nei privačios įstaigos
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Suaugusiųjų vizitų pas šeimos gydytojus rezultatai atrodo kiek geriau: pas gydytojus šiųmečiu analizuotu laikotarpiu bendras apsilankymų skaičius didėjo 4 proc., palyginti su tais pačiais 2019 m. priešpandeminiais mėnesiais. Deja, kontaktinių apsilankymų buvo 35 proc. mažiau.

Prastesni buvo stebėtų apsilankymų pas psichiatrą rezultatai: bendras skaičius iš esmės nepasikeitė, tačiau kontaktinių vizitų pas šį specialistą analizuotu 2021 m. laikotarpiu fiksuota 47 proc. mažiau nei 2019 m. sausio–rugpjūčio mėn.

Ligonių kasos atkreipia gydymo įstaigų dėmesį: nors sudėtinga situacija šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigose koreguoja paslaugų teikimą, būtina užtikrinti ne tik gydymą nuo COVID–19 ligos, bet ir neatidėliotinų paslaugų teikimą. Tokių paslaugų, kurių nesuteikus, pacientui atsirastų būtinosios medicinos pagalbos poreikis arba labai pablogėtų jo būklė. Padėtis nelengva, medikams tenka didelis darbo krūvis, tačiau kiekvienam sergančiajam ypač svarbu laiku gauti prieinamą sveikatos priežiūrą.

www.DELFI.lt
Ką valgyti?
Ką valgyti? Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(78 žmonės įvertino)
2.3718

COVID-19 testo rezultatus emigrantė sužinojo tik paskambinusi specialiu telefono numeriu: paaiškino, kodėl jo neskelbia (26)

Lentvaryje gyvenanti Dovilė su savo dukra po švenčių atsidūrė keblioje situacijoje. Prieš...

D+Giedrė Balčiūtė

Dėl pandemijos vaizdas maisto parduotuvėse – kaip per sovietmetį: įspėja apie galimus padarinius ir Lietuvai (6)

Nors, kalbant apie koronaviruso pandemiją , daugiausia akcentuojamos pasekmės sveikatai, ji...

Omikron atmaina sukelia lengvesnius simptomus, bet pasižymi ypatinga savybe: pasakė, ko galime tikėtis jau kitą mėnesį (198)

Omikron atmaina jau dominuoja Lietuvoje. 70 kartų sparčiau už ankstesnę delta versiją plintanti...

Gydytoja išvardijo, dėl kokių COVID-19 simptomų reikia nedelsiant kreiptis į medikus (13)

Penktadienį Lietuvoje nustatyti 3947 koronaviruso atvejai, o per parą ši liga nusinešė 10...

Krebždesiais galvoje besiskundusio vyro ausyje – siaubingas radinys: nuo žinios pacientą net supykino (9)

Po visiškai eilinio pasiplaukiojimo Zane‘as Weddingas pasijuto ne tiktai atsigavęs, bet dar ir su...

Top naujienos

D+Vladimiras Laučius

Kuolys: užjaučiu valdžioje esančius konservatorius ir liberalus (2)

Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo kultūros ir švietimo ministras, kultūros istorikas Darius...

Į Lietuvą žengusių verslų apžvalga: milijonai investicijų ir tūkstančiai naujų darbo vietų

Praėję metai buvo rekordiniai naujų užsienio investicijų Lietuvoje prasme. Patvirtinti 49...

Lietuvoje pradeda galioti naujos COVID-19 valdymo priemonės: kas tiksliai keičiasi

Dėl omikron atmainos plitimo pirmadienį Lietuvoje pradeda galioti naujos COVID-19 valdymo priemonės.

Įsismarkavusi infliacija kelia problemų Baltijos šalims: vėsinti situaciją itin sunku

Naujausios euro zonos narės nesigaili prisijungusios prie valiutos bloko, tačiau susiduria su vienu...

D+ Valerijus Morozovas, šeimos gydytojas

Kava ar arbata: gydytojas Morozovas apžvelgė, kuris gėrimas turi daugiau naudos

Šuo ar katė? Android'as ar Mac'as ? Skiepas ar persirgimas? Daukanto aikštė ar Gedimino...

D+Martynas Antanaitis

Teisininkas atsako: ką verta numatyti sutartyje, parduodant mišką įmonei išsikirsti?

Nenukirsto miško pardavimas įmonėms, kurios medžius pačios išsikerta ir medieną išsiveža,...

14-metė norėjo „greičiau užaugti“: po pirmo karto automobilyje pasijuto atstumta, todėl kreipėsi į policiją (60)

Su Klaipėdos rajone gyvenančiu vaikinu feisbuke susipažinusi keturiolikmetė jau per antrąjį...

Užgriuvus galingam ciklonui vėl siautės vėjas: gali laužyti šakas, versti medžius (1)

Pirmadienio dieną orus lems aktyvus ir vėjuotas ciklonas. Diena bus debesuota su pragiedruliais,...

Auklėtinių dušą gavęs Sireika taikosi į titulą: kitokių minčių ir būti negali

Pirmą kartą istorijoje į „Citadele“ Karaliaus Mindaugo taurės finalo ketvertą prasibrovęs...

D+Dailius Dargis

Apie tokią apsaugą Lietuvos prezidentai galėtų tik pasvajoti: Agurkinių apsauginis – apie skerdynėmis turėjusį tapti išpuolį, kurį jis atrėmė

Šio asmens gyvenime ne kartą būta tokių pavojingų situacijų, kad jis ar jo saugomi klientai buvo...