aA
Sveikatos apsaugos ministerija atėmė iš Panevėžio regiono onkologinių ligonių beatsiveriančią galimybę gydytis arčiau namų. Žadėtajam radioterapijos centrui Aukštaitijos sostinėje numatyti pinigai atiduoti Vilniui. Kodėl vieninteliame mūsų regione nebus gyvybiškai reikalingo gydymo?
© Shutterstock nuotr.

Po eilinio profilaktinio sveikatos patikrinimo kojas pakertančią diagnozę – pirmosios stadijos krūties vėžys – išgirdusi panevėžietė dabar kas dieną važinėja į Nacionalinį vėžio institutą Vilniuje dėl spindulinės terapijos. Jauna moteris atsisakė penkioms savaitėms gultis į ligoninę sostinėje dėl vos penkias minutes per dieną tetrunkančių procedūrų. Ji pasirinko verčiau kasdien važinėti kone pusantro šimto kilometrų pirmyn ir atgal, nei tiek laiko nematyti vyro ir vaikų.

Jai jėgos dar leidžia be kitų pagalbos įveikti netrumpą kelionę, bet draugo mamai artėja eilė gultis į ligoninę spindulinei terapijai. Pensininkei, neturinčiai, kas kasdien vežiotų iš Panevėžio rajono į Vilnių, kitos galimybės gauti gyvybiškai reikalingą gydymą nėra.

Per metus spindulinės terapijos paslaugų prireikia 1 300 onkologinių ligonių iš Panevėžio regiono, o tai yra apie 3 500 procedūrų. Sveikatos apsaugos ministerija atėmė iš jų beatsiveriančią galimybę gydytis arčiau namų. Ministras Juras Požela prieš savaitę pasirašė įsakymą, kuriuo Respublikinė Panevėžio ligoninė išbraukiama iš Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014–2025 metų programos. Milijoninės lėšos, už kurias buvo numatyta šioje ligoninėje, aptarnaujančioje ketvirtį milijono Panevėžio regiono gyventojų, kurti radioterapijos centrą, atitenka Nacionaliniam vėžio institutui Vilniuje.

Ministerija pakeitė poziciją

Į Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programą dar 2014-aisiais tuomečio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio įsakymu Respublikinė Panevėžio ligoninė buvo įtraukta motyvuojant, jog turi būti gerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.

Tokią programą patvirtinusi Vyriausybė sukėlė pagrįstų lūkesčių, kad onkologiniams ligoniams iš Panevėžio apskrities nebereikės važinėti gydytis už šimtų kilometrų.

Respublikinės Panevėžio ligoninės pateiktame projekte buvo apskaičiuota, jog būsimam radioterapijos centrui įkurti reikalinga apie 4,5 mln. eurų.

„Jau šiais metais tikėjomės gauti finansavimą ir pradėti steigti bazę spindulinės terapijos paslaugoms teikti“, – teigė Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Ivanas Dorošas.

Planuota, kad naujasis centras onkologiniams ligoniams duris atvertų dar iki 2020-ųjų.

Bet Sveikatos apsaugos ministerijai stojus vadovauti J. Poželai, situacija staiga ėmė keistis.

Ivanas Dorošas neslepia, kad Sveikatos apsaugos ministro sudarytoje darbo grupėje buvo jaučiamas spaudimas nepritarti, kad radioterapijos centras atsirastų ir Panevėžyje. U. Mikaliūno nuotr.

Kodėl ministerija kardinaliai pakeitė poziciją ir milijonus, planuotus Panevėžiui, nusprendė atiduoti Vilniui, I. Dorošas teigia jokių paaiškinimų neišgirdęs. „Gavome tuščią lakonišką ministro įsakymą, kad esame išbraukti ir programos. Be jokių motyvų“, – nusivylęs direktorius.

Nepadėjo nė ligoninės pastangos spindulinės terapijos paslaugų reikalingumą Panevėžio regione ministerijai įrodyti per Seimo narius. Šiame krašte išrinktų visų aštuonių parlamentarų, atstovaujančių ne tik opozicinėms partijoms, bet ir valdantiesiems socialdemokratams bei „darbiečiams“, rūpinimasis pasirodė nieko vertas.

Vargas tęsis

Tai, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė liko išbraukta iš programos, reiškia, kad šio krašto onkologiniams ligoniams, kuriems gyvybiškai reikalinga spindulinė terapija, ir toliau teks vargti važinėjant į procedūras didmiesčiuose. Pasak I. Dorošo, tokia nelaimė kažkam jau virtusi verslu: didmiesčiuose netoli gydymo įstaigų, į kurias spindulinės terapijos procedūrų suvažiuoja ligoniai, klesti būstų trumpalaikės nuomos verslas.

„Reikia atsidurti tokio ligonio ir jo artimųjų vietoje, kad suprastum, ką reiškia netoli savo namų negauti būtino gydymo. Į spindulinės terapijos procedūras važinėjimas visuomeniniu transportu neįmanomas, vadinasi, prie ligonio turi būti pririštas kitas žmogus“, – sako I. Dorošas.

Ironiška, kad Vyriausybei iškėlus prioritetą gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, Sveikatos apsaugos ministerija iš programos eliminavo Panevėžį – regioną, kuris vienintelis neturi radioterapijos skyriaus.

Spindulinės terapijos paslaugos šiuo metu teikiamos visų kitų keturių regionų centruose: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje.

„Kodėl Panevėžio regiono žmonės kitokie nei kitų? Kodėl Klaipėdoje gali stovėti du spindulinės terapijos prietaisai, o pas mus nė vieno?“ – retoriškai klausia I. Dorošas.

Jautė spaudimą

Spindulinės terapijos paslaugas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose teikiančių gydymo įstaigų atstovai įėjo ir į darbo grupę, svarsčiusią dėl Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2014-2025 metų programos punktų.

Toje pačioje darbo grupėje savo atstovą turėjo ir Respublikinė Panevėžio ligoninė.

„Tokią paslaugą jau teikiančios įstaigos suinteresuotos didesniais ligonių srautais, aparatūros atnaujinimu. Jiems Panevėžio regionas ir jo gyventojai yra dešimtoje vietoje. Ką tokioje darbo grupėje reiškia vienas Panevėžio ligoninės balsas?“ – I. Dorošas neslepia, kad darbo grupėje buvo jaučiamas spaudimas nepritarti, kad radioterapijos centras atsirastų ir Panevėžyje.

„Jautėme, kad mums pinigų skirti nenori. Turbūt dėl to, kad juos išsidalytų seniai tą paslaugą teikiančios įstaigos savo materialinei bazei atnaujinti“, – įtaria ligoninės vadovas.

Spindulinės terapijos laukia eilėje

Panevėžio ligoninės Onkologijos-chemoterapijos skyriaus vedėjos Daivos Preimontienės teigimu, spindulinio gydymo prireikia maždaug pusei onkologinių ligonių. Vieniems jis skiriamas, kad vėžinės ląstelės neatsinaujintų, kitiems – numalšinti skausmams. Anot jos, stipresnieji važinėja į procedūras Vilniuje, Kaune ar Šiauliuose. Neturintiems tokių galimybių tenka laukti eilėje gultis į spindulinį gydymą taikančias ligonines.

„Spindulinis gydymas ilgalaikis, trunka penkias savaites, spinduliuojama kiekvieną dieną vos keletą minučių. Vilniečiams, kitų didmiesčių gyventojams labai patogu – ateina į gydymo įstaigą keletui minučių ir traukia namo. Pagalvokit, ką reiškia kasdien šimtą ir daugiau kilometrų važinėti arba penkias savaites gulėti ligoninėje dėl dviejų minučių per dieną procedūros“, – pasakojo D. Preimontienė.

Anot vedėjos, šiuo metu Respublikinėje Panevėžio ligoninėje onkologinių ligų gydymo paslaugos nėra visavertės: atliekamos operacijos, taikoma chemoterapija, bet trūksta spindulinio gydymo.

„Chemoterapinių vaistų susilašinti kai kurie ligoniai ateina tiesiai iš darbo – užtrunka vos pusvalandį ir vėl grįžta į darbą. Taip pat būtų buvę galima čia pat skirti ir spindulinį gydymą“, – dėl ministerijos sprendimo apgailestauja D. Preimontienė.

Nemato problemos

Lietuvos spindulinės terapijos sąjunga, vienijanti onkologus radioterapeutus, medicinos fizikos, klinikinius radiologus, pasisako už tai, kad Lietuvoje spindulinio gydymo paslaugos būtų teikiamos centralizuotai, tai yra centruose, kur jau yra sutelkta visa reikalinga bazinė įranga bei specialistų komanda.

Sąjungos prezidento, Kauno klinikų Spindulinės terapijos skyriaus vadovo Laimono Jaruševičiaus teigimu, tokios pagalbos išbarstymas po nedidelius regioninius centrus nėra geras sprendimas nei ekonomine, nei gydymo kokybės prasme.

„Nenoriu plačiai komentuoti, pliusų ir minusų yra, bet naujo centro įkūrimas šiuo metu sukelia daug klausimų, kai Lietuvoje jau veikia keturi tokie centrai. Didelė dalis onkologinių ligonių važinėja pas mus į Kauno klinikas. Nėra Lietuva tokia jau didelė šalis, kad tai būtų neįveikiamas dalykas“, – „Sekundei“ kalbėjo J. Jaruševičius.

Panevėžiečių sąskaita gelbėjo kitus

Agnė GOLDBERGAITĖ

Sveikatos apsaugos ministro patarėja

Siekdama objektyviai nuspręsti dėl spindulinės terapijos paslaugų Respublikinėje Panevėžio ligoninėje plėtros projekto vykdymo tikslingumo, Sveikatos apsaugos ministerija organizavo posėdį, kuriame dalyvavo specializuotą onkologinę pagalbą teikiančių sveikatos priežiūros įstaigų – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, Nacionalinio vėžio instituto, Klaipėdos universiteto ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės, Respublikinės Panevėžio ligoninės, taip pat Valstybinės ligonių kasos atstovai.

Posėdyje nustatyti šie radioterapijos paslaugų plėtros Panevėžio krašte privalumai – paslaugos bus priartintos prie Panevėžio krašto gyventojų, susiformuos penktas centras, kuriame teikiamos ir onkologijos chemoterapijos, ir onkologijos radioterapijos paslaugos, tačiau ir trūkumai – labai didelės investicijos į paslaugoms teikti reikalingą infrastruktūrą (patalpų statyba, pritaikymas, linijinio greitintuvo įsigijimas), brangus patalpų ir medicinos prietaiso išlaikymas. Įgyvendinus projektą nebus visiškai suformuota visa radioterapijos paslaugoms teikti reikalinga infrastruktūra. Be to, onkologijos radioterapijos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose yra problemų, susijusių su žmogiškaisiais ištekliais, ypač didelis medicinos fizikų trūkumas, ilgas ir brangus jų parengimas darbui teikiant onkologijos radioterapijos paslaugas, mokymai, kvalifikacijos kėlimas finansuojami įstaigos lėšomis.

Šiuo metu onkologijos radioterapijos paslaugas teikiančiose sveikatos priežiūros įstaigose esantys medicinos prietaisai turi būti atnaujinami arba perkami papildomi, o pradėjus teikti onkologijos radioterapijos paslaugas Respublikinėje Panevėžio ligoninėje, sumažės pacientų įstaigose, kuriose jie šiuo metu gydosi, todėl jų resursai nebus iki galo išnaudojami. Panevėžio ligoninėje, nepaisant didelių investicijų, nebus pasiektas optimalus pacientų skaičius, o Respublikinė Šiaulių ligoninė, sumažėjus joje pacientų, dirbs nuostolingai. Nepakankamą pacientų skaičių kompensuojant didesnėmis Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto išlaidomis, jos bus neracionaliai naudojamos, nukentės kitos paslaugos, kiti pacientai. Pažymėta, kad onkologijos radioterapijos paslaugų prieinamumas Panevėžio krašto gyventojams gali būti pagerintas įgyvendinus sprendimus logistikos srityje.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kauno klinikose kuriama pacientų taryba (2)

Kauno klinikose ruošiamasi steigti pacientų tarybą, kuri patarinės ligoninės vadovybei, teigia...

Jaunieji medikai protesto eisena reikalaus gerinti darbo sąlygas ir mažinti korupciją sveikatos sektoriuje (12)

Siekdama atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į problemas sveikatos apsaugos sektoriuje,...

Pustuštis Seimas užvėrė kelią skiepijimo iniciatyvai (91)

Ketvirtadienį konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė Seimui siūlė į pavasario...

Nacionaliniame vėžio institute – nauja įranga ir galimybės: per metus bus atliekama tūkstančiai procedūrų (1)

Pacientai jau priimami atnaujintame Nacionalinio vėžio instituto ( NVI ) Endoskopinių tyrimų...

Sirgusių tymais Lietuvoje jau daugiau nei pusė tūkstančio (1)

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ( NVSC ) duomenimis, Lietuvoje šiais metais iš viso...

Top naujienos

Atvirkštinis PVM elektronikos prekėms palies ne kiekvieną: paaiškino, kaip atrodys naujoji tvarka (4)

Trečiadienį Vyriausybė posėdyje pritarė atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio ( PVM )...

Mažeika: lietuviai turės atsisakyti senų automobilių, plastikinių indų ir lauko tualetų (266)

Aplinkos ministerija , praėjus 4 mėnesiams po to, kai iš aplinkos ministro pareigų buvo...

Iš aikštelės su BMW iškritusios moters būklė sunki: liudininko teigimu, ji buvo keleivio vietoje (439)

Iš prekybos centro „Europa“ automobilių stovėjimo aikštelės su BMW iš trečio aukšto...

Nauja tvarka Seime: kiekvienam parlamentarui steigiamos trijų Seimo nario padėjėjų pareigybės (77)

Atsižvelgiant į pernai gruodį priimtas Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, Seimo statute...

Kaunietis parodė, kiek erkių surado grįžęs iš miško: kartais nurenka net 300 (27)

Kauno marių regioninio parko direkcijos vyriausiasis specialistas Mindaugas Kirstukas gamtoje ir...

Šią savaitę siautę gaisrai užgesinti, tačiau pavojus išlieka didelis (1)

Šią savaitę Lietuvoje siautusius gaisrus pavyko užgesinti, tačiau gaisrų pavojus išlieka...

Vilniaus gatvės perpildytos – kiekvieną dieną „karštuose“ taškuose eismą reguliuos pareigūnai Tvarkaraštis (7)

Nuo balandžio mėnesio pradžios visame Vilniuje, siekiant užtikrinti saugias eismo sąlygas,...

„Žalgirio“ kovingumo sužavėti „Fenerbahče“ krepšininkai: jie privertė mus atidirbti savo atlyginimus (5)

„Bang bang! Jis mane nušovė. Bang bang!“, – tokia daina ketvirtadienį suskambo...

Gyvai / GARSIAI! Lietuvos elektroninės muzikos legendos Manfredas bei Vidmantas Čepkauskas-V – apie festivalį „Alfavilnius“

Klubas „Opium“ balandžio 25-28 dienomis vilniečius ir miesto svečius kviečia į trečiąjį...

Aistis Mickevičius apie nišinių kvepalų madą: kartais man graudu žiūrėti, kaip žmonės painioja tam tikrus dalykus (4)

Kai ruošiamės ypatingai progai ir norime savo aprangos eilutę paįvairinti nauju kvapu ar tiesiog...