aA
Seimui priėmus Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, žiniasklaidoje ėmė mirgėti straipsniai, esą šį teisės aktą „prastūmė“ Bažnyčia, norinti sugrąžinti Lietuvą į tamsiuosius laikus.
© AFP/Scanpix

Bene dažniausiai girdimas kaltinimas – kad įstatyme numatytas kiaušialąsčių, o ne embrionų, šaldymas yra neefektyvus ir kenkia moters sveikatai. Kaip yra iš tikrųjų ir kam yra naudinga pastarųjų dienų isterija nukreipta prieš Pagalbinio apvaisinimo įstatymą? Šiuos klausimus pranešime spaudai komentuoja LSMU histologijos ir embriologijos katedros vedėja, profesorė habil. dr. Angelija Valančiūtė.

- Pradėkime nuo esmės: ar tikrai didelio embrionų skaičiaus pagaminimas ir užšaldymas yra būtini, norint atlikti sėkmingą Pagalbinį apvaisinimą?

- Apskritai pagalbinio apvaisinimo metu sėkmė nėra labai didelė, jeigu Europos vidurkis pagal nėštumo skaičių siekia maždaug 25 proc., o gimdymų vos 15 proc. Vadinasi, vienas iš pagalbinio apvaisinimo 5-6 ciklų yra sėkmingas ir žmonės turėtų būti tam pasiruošę, kad jiems gali tekti kartoti daug kartų šią procedūrą. Tačiau embrionus šaldyti šiais laikais jau nėra būtina. Galima šaldyti kiaušialąstes ir pasiekti tokių pačių rezultatų kaip ir šaldant embrionus ar netgi geresnių.

Tie, kurie sako, kad neleidžiant šaldyti embrionų, moteriai reikės daug iškentėti, nes reikės daug kartų naudoti hormoninius preparatus ir imti kiaušialąstes – klysta. Galima vieną kartą „pastimuliavus“ kiaušides, paimti kiaušinėlių tiek, kiek pavyksta ir su jais elgtis dvejopai: arba sukurti embrionus, arba užšaldyti kiaušinėlius vėlesniam naudojimui. Taigi, visiškai nereikės kartoti pilno medikamentų vartojimo ciklo, kuris būna sunkus moteriai, nes galima bus paimti kiaušialąstes ir jas panaudoti sekančiam etape.

- Dirbtinio apvaisinimo paslaugas teikiančių klinikų atstovai jūsų ko gero paklaustų: kam smulkintis? Koks skirtumas ar šaldom embrionus ar kiaušialąstes?

- Pirmiausia, embrionas jau yra žmogaus gyvybė. Visi embriologijos vadovėliai rašo ir mokslo žmonės visiškai sutaria tuo klausimu, kad embrionas yra gyvybė nuo pat apvaisinimo momento, kai susilieja moteriška ir vyriška ląstelė ir susidaro zigota. Ta gyvybė turi tik jai vienai būdingą unikalų genetinį kodą, todėl embrionus užšaldyti ir po to juos naikinti jau reiškia prasidėjusios žmogaus gyvybės naikinimą. Naudojant kiaušialąstes, jei šeima jau nebenori turėti daugiau vaikų, tas sušaldytas kiaušialąstės sunaikinti yra etiškai paprastesnis būdas.

Kitas argumentas platesnis – prieš griebiantis dirbtinio apvaisinimo reikia pirmiausiai išbandyti kitas, mažiau invazines ir ekonomiškesnes priemones, pirmiausia ištirti moters hormonų svyravimus viso reprodukcinio ciklo metu ir išsiaiškinti tikslias nevaisingumo priežastis. Didžiojoje Britanijoje ir Olandijoje buvo atliktos studijos, kurios parodė, kad taikant alternatyvias priemones, galima pasiekti labai panašių ar net geresnių rezultatų negu taikant dirbtinį apvaisinimą. Taip pat tai būtų žymiai pigiau negu taikyti pagalbinio apvaisinimo procedūras.

- Kodėl būtent eskaluojamas pagalbinis apvaisinimas, jeigu yra pigesnių, efektyvesnių priemonių, kaip hormonų terapija ir pan.? Ar tai daroma verslo sumetimais, dėl pinigų?

- Hormonų terapija ne visada padės – reikia būti teisingiems, bet ji ir taikoma, toli gražu, ne visada. Deja dažnai yra rekomenduojama pagalbinio apvaisinimo procedūra vietoj to, kad būtų labai detaliai išaiškintos tikrosios nevaisingumo priežastys. Lietuvoje iki šiol dirbtinį apvaisinimą atlieka tik privačios medicinos įstaigos ir ši procedūra labai brangiai kainuoja.

- Dar grįžtant prie įstatymo: vienas iš jo kritikus siutinančių punktų yra lytinių ląstelių donorystės draudimas. Gal galėtumėte paaiškinti, kas tai yra ir kodėl toks draudimas numatytas įstatyme?

- Lytinių ląstelių donorystė mažoje šalyje, ypač anoniminė lytinių ląstelių donorystė – nėra gerai. Yra buvę garsiai nuaidėjusių skandalų visame pasaulyje, kai Olandijoje buvo išplatintos genetinės ligos apvaisinus vieno vyro sperma šimtą moterų. Be to, kai lytinių ląstelių donoras yra anoniminis, yra atimama teisė vaikui žinoti savo tėvus ir dėl to neišvengiamai atsiras didelių problemų, kada tas pradėtas mėgintuvėlyje vaikas pradės ieškoti savo biologinių tėvų. Šiuo metu yra pabrėžiamos nevaisingos poros teisės, o yra pamirštama apie dar negimusio, bet gimsiančio vaiko, kuris domėsis savo tėvais, interesus.

- Ar medicina yra tapusi verslu, ar mokslas netampa verslo įrankiu?

- Žinot, aš kaip mokslininkė, nenorėčiau taip nihilistiškai manyti, bet pasaulyje yra buvę skandalų, kai pagal kompanijų užsakymą būdavo rengiami tyrimai ir falsifikuojami rezultatai ir panašiai. Tai yra buvę pasaulyje ne kartą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sveikuolių giriama ciberžolė nelegaliai dažoma švinu: ką apie tai reikia žinoti Lietuvos gyventojams? VMVT komentaras (61)

Neseniai tyrimais nustatyta, kad įmonės Bangladeše į sveikuolių giriamos ciberžolės miltelius...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją papildyta gydytojo komentaru 20.42 (642)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (157)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Gaisro Alytuje pasekmės: reabilitacijos centro patalpose aptikta sveikatai ypač pavojingų medžiagų (49)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) teikia...

Pateikė informacijos apie oro užterštumą Alytuje (39)

Spalio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija buvo perkelta...

Top naujienos

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (81)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Jautri Lietuvos slaugytojų išpažintis: 600 eurų vertas darbas, fizinis bei psichologinis smurtas (23)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Orai: savaitę užbaigsime rekordine šiluma (1)

Sekmadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (62)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (302)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (592)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (54)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (142)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Johnsonas įpareigotas atidėti „Brexit“: tikisi, kad ši idėja nesužavės ES (23)

Borisas Johnsonas teigė nesijaučiąs sužlugdytas, nors Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (32)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...