Viena tokių ligų yra sarkopenija, kuri skatina raumenų masės ir jėgų nykimą. Tai yra priežastis, kodėl seniems žmonėms trūksta ištvermės, jiems sunku vaikščioti ir kvėpuoti.
Deja, ši liga nėra pagydoma, išskyrus fizinius pratimus, kuriuos su amžiumi vis sunkiau atlikti.
Taigi perprasti sarkopeniją yra būtina, norint atrasti naujus gydymo metodus. Dabar žurnale „Nature“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai nustatė šio negrįžtamo proceso ir raumenų nykimo mechanizmą, rašo svetainė theconversation.com.
Mūsų organizmas sudarytas iš trilijonų ląstelių. Dauguma organų – smegenys, kepenys, širdis, žarnynas ir kraujagyslės – turi specializuotų ląstelių, vadinamų suaugusiomis kamieninėmis ląstelėmis, kurios palaiko ir atnaujina organą.
Šios ląstelės ramybės būsenoje būna „tylios“ – tai reiškia, kad jos dalijasi tik tuomet, kai to reikia audiniui atnaujinti.
Tuo tarpu normalios ląstelės dalijasi visą gyvenimą. Kai šios suaugusios ląstelės pašalinamos arba nustoja funkcionuoti, organizmo atsinaujinimo sistema taip pat sustoja.
Taip paprastai nutinka su amžiumi ir baigiasi tokiomis degeneracinėmis ligomis kaip sarkopenija.
Pompeu Fabros universitetas, Bellvitge biomedicinių tyrimų institutas ir Nacionalinis kardiovaskulinių tyrinėjimų centras (CNIC) Ispanijoje iššifravo, kaip kamieninės ląstelės liaujasi funkcionavusios - bent jau tos, kurios aptinkamos raumenyse.
Palyginę genus, kurie būna „įjungti“ pelių raumenų kamieninėse ląstelėse, mokslininkai parodė, kad senesnių pelių ląstelės patiria negrįžtamų pokyčių ir jos praranda tylos stadiją.
Tuo tarpu jaunesnių pelių organizmuose tokie pokyčiai nevyksta. Dėl šios priežasties raumenų kamieninių ląstelių galimybės atsinaujinti, kai to reikia, taip pat būna prarastos. Vietoje to jos tampa „pasenusios“ – tai būklė, kai jos daugiau negali dalytis.
Paprastai ląstelių senėjimas yra naudingas. Nepaisant žmogaus amžiaus, milijonai organizmo ląstelių pasensta kiekvieną dieną. Viena iš tokio senėjimo funkcijų yra sekti nekontroliuojamą blogųjų ląstelių, galinčių tapti vėžinėmis, augimą.
Tačiau su amžiumi ląstelių senėjimas tampa vis labiau įprastas. Senų žmonių atveju kamieninių ląstelių senėjimas sustabdo audinių atsinaujinimo sistemą.
Kad įsitikintų, jog šie pokyčiai vyksta ne dėl aplinkos, mokslininkai ištraukė raumenų kamienines ląsteles iš pasenusių pelių organizmų ir implantavo jas į jaunesnių pelių audinius. Kaip ir buvo tikėtasi, pasenusios ląstelės neatnaujino audinių, patvirtindamos, kad jų būklė yra negrįžtama.
Tačiau kaip ląstelėse įvyksta šie pokyčiai? Mokslininkai nustatė, kad senesnių raumenų kamieninėse ląstelėse pagrindinis genas, kontroliuojantis senėjimą, - p16INK4a – būna pernelyg išreikštas, t.y. jis būna „įjungtas“ daugiau negu įprastai.
Kai šiam genui buvo neleidžiama reikštis, senosios ląstelės reagavo į audinių pažeidimus ir papildydavo ląstelių populiaciją, kartu grįžtamos į tyliąją būklę. Mokslininkai taip pat parodė, kad jaunų raumenų kamieninės ląstelės slopina šio geno gamybą – tai leidžia joms atlikti audinių atnaujinimo darbus, kai tik to reikia.
Mokslininkai viliasi, kad jei geną p16INK4a būtų galima selektyviai nutildyti, tuomet šis atradimas leistų atrasti gydymo metodus, kurie atgaivintų audinių atsinaujinimo sistemą senose ląstelėse. Nors nusitaikyti į specifinius genus specifinėse ląstelėse nėra lengva, likti jaunesniam ir sveikesniam ilgesnį laiką gali nebebūti taip sudėtinga.
