Neįtrauktos į ankstyvuosius bandymus ir susidūrusios su painiomis žinutėmis ir klaidinga informacija apie pavojus jų negimusiems vaikams, ši grupė, tiksliau neproporcingai didelė nėščiųjų moterų dalis, privengia skiepytis COVID-19 vakcinomis.
Apie 75 proc. besilaukiančių moterų Jungtinėje Karalystėje ir apie 65 proc. Jungtinėse Valstijose vis dar nėra pasiskiepijusios, todėl jos sudaro vieną iš labiausiai rizikuojančių grupių užsikrėsti ir susirgti sunkia ligos forma, itin užkrečiamai omikron atmainai išplitus po visą pasaulį.
Nuo gegužės iki spalio mėnesio Anglijoje nuo COVID-19 mirė mažiausiai 17 nėščių moterų ir keturi kūdikiai, parodė praėjusią savaitę publikuoti duomenys. Per tą laikotarpį 98 proc. nėščiųjų, patekusių į intensyviosios terapijos skyrius, buvo nepasiskiepijusios. Be to, nuo liepos mėnesio kas penktas COVID-19 pacientas Anglijoje, kuriam buvo paskirta speciali plaučių intubacija, buvo nepaskiepyta besilaukianti moteris.
„Nėščiosios moterys skiepijasi labai vangiai, ir dėl to nemaža dalis moterų rimtai nukentėjo, – gruodžio 16 dieną įstatymų leidėjams kalbėjo Chrisas Whitty, Jungtinės Karalystės vyriausiasis patarėjas medicinos klausimais. – Nėštumas – labai pažeidžiamas laikotarpis. Mes turėjome tai pabrėžti daug anksčiau.“
Informacijos apie šią grupę didžiojoje Europos dalyje vis dar yra nedaug. Nors per pavasarį-vasarą rinkti realūs duomenys parodė, kad vakcinos šioms moterims yra saugios ir veiksmingos, į ankstyvuosius vakcinos bandymus nebuvo įtrauktos nėščiosios moterys, todėl moterims kilo rimtų dvejonių dėl skiepijimosi, kurių sunku atsikratyti.
Panagrinėkime, tarkim, Antonijos pavyzdį. Londone gyvenanti teisininkė, septintą mėnesį nėščia, pirmą kartą pasiskiepijo nuo COVID-19, dar prieš pastodama, bet dėl antrosios dozės, kai jau laukėsi, ją apniko smarkios dvejonės. Vakcinų centrai į jos klausimus nepateikė atsakymų, kurie ją būtų nuraminę, tad antrąja doze ji skiepijosi su labai neramia širdimi.
„Aš labai nervinausi, daugybę kartų užsirezervuodavau vakcinaciją ir paskui ją atšaukdavau, – pasakojo 38-erių metų antro vaikelio besilaukianti Antonija, kuri nesutiko atskleisti savo tikro vardo. – Tiesiog pagalvojau: juk aš priimu sprendimą ne dėl savo, dėl kito žmogučio gyvenimo.“
Nėščiųjų neryžtingumas skiepytis tik apsunkina jų imuniteto susilpnėjimą, kurį sukelia organizmo pastangos auginti vaisių. Sunkios COVID-19 formos rizika ypač padidėja trečiąjį nėštumo trimestrą, išauga priešlaikinio gimdymo ir negyvo vaisiaus gimimo tikimybė. Ji taip pat didina ilgalaikių sveikatos problemų tikimybę besilaukiančiai motinai.
Daugelis gimdyvių priežiūros specialistų tai numatė, teigė Pat O'Brien, Karališkosios Akušerių ginekologų kolegijos (Royal College of obstetrics and gynecology) viceprezidentė.
„Mes nuo pat pirmos dienos nerimavome, kad nėščiosioms ši liga gali pasireikšti sunkesne forma nei kitiems žmonėms, nes yra ir kitų kvėpavimo takų virusų, pavyzdžiui, SARS ir gripas, – sakė P. O‘Brien. – Turime išmokti pamoką, kad nėščiosios moterys turėtų būtų įtrauktos, kai tai saugu ankstyvojoje stadijoje, į visus naujų vaistų ir vakcinų klinikinius bandymus.“
Mažiausia vienas vaisto gamintojas tą pabandė. Vasarį „Pfizer Inc.“ inicijavo vidurio etapo bandymus nėščiųjų kategorijoje, prieš pereidama birželį prie pažengusių bandymų stadijos.
Tačiau nedidelis dalyvių skaičius ir moralinė dilema, susijusi su placebo davimu besilaukiančioms motinoms, kai vakcinos jau buvo rekomenduojamos, pristabdė šiuos bandymus, į kuriuos pavyko įtraukti vos 10 proc. iš planuotų 4 000 savanorių.
Nors bendrovė vis tiek planuoja publikuoti savo duomenis, dėl menkų dalyvių skaičiaus bet kokios duomenų išvados gali būti ribotos.
„Manyčiau, tai atvėrė akis ir galimybes priežiūros institucijoms ir gamintojams inicijuoti nėštumo atvejų tyrimus anksčiau“, – sakė Alejandra Gurtman, „Pfizer“ vakcinų tyrimų ir kūrimo skyriaus viceprezidentė.
Problema yra nuspręsti, kada tinka įtraukti į šį procesą nėščiąsias. Turi būti įrodyta, kad vakcinos yra saugios bendroje populiacijoje, prieš valdžios institucijoms leidus skiepyti negimusius vaikus.
„Jei nebūtume atsidūrę tokiame „visaapimančiame“ pandeminiame režime, galbūt būtume galėję pradėti anksti klinikinius bandymus nėščiųjų kategorijoje, – interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) vakcinų programos vadovas. – Jeigu viską pradėčiau iš naujo, galbūt praėjus keliems mėnesiams po to, kai mus pasiektų 3-iosios fazės klinikinių tyrimų duomenys dėl saugumo, galima būtų pradėti klinikinius bandymus nėščiųjų grupėje.“
Toks santūrumas iš dalies siejamas su ankstesne istorija. 20-ojo amžiaus šeštajame dešimtmetyje vaistas, vadinamas talidomidu, nors tai nėra vakcina, buvo skiriamas nuo pykinimo ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Jis smarkiai paveikė vaikų galūnių vystymąsi ir paveikė daugiau kaip 10 000 kūdikių, iš kurių pusė mirė.
Informacijos apie vakcinos saugumą pirmąjį nėštumo trimestrą trūkumas ir dezinformacijos srautas, užplūdęs socialinę žiniasklaidą, ypač susijęs su galimu vakcinų poveikiu augančiam kūdikiui ir vaisingumui, tikrai nepadėjo. Vasarą vienoje „naujienoje“ buvo net aiškinama, kad vakcinos sukelia persileidimus.
Jungtinės Karalystės akušerijos gydytoja Laura Magee teigė, kad placentoje esančio baltymo panašumas su viruso smaigalio baltymu sukėlė susirūpinimą, kad vakcinos antikūnai gali atakuoti placentą, nors tyrimai parodė, kad taip nėra.
„Nėra jokio pagrindo bet kokiam nuogąstavimui, esą antikūnai, kurie susidaro pasiskiepijus, trukdys placentos vystymuisi“, – tvirtino ji.
Klinikiniai bandymai taip pat parodė, kad vakcinos neturėjo jokios įtakos vaisingumui. Tas pats pasakytina ir apie gimdymus, negyvagimių ar mažo naujagimių svorio atvejus, rodo Jungtinės Karalystės sveikatos apsaugos agentūros duomenys.
Tokie patikinimai per daug nieko nepakeitė, o tai rodo, kad būtina geriau komunikuoti ir anksčiau įtraukti besilaukiančias motinas.
Jungtinės Karalystės priežiūros institucija teigia tirianti, „kaip naujų vaistų ir vakcinų kūrėjai galėtų pagerinti nėščiųjų įtraukimą į tyrimus“.
Vienas iš būdų būtų pradėti klinikinius bandymus, kai ankstyvaisiais bandymais įrodytas saugumas ir jau pasiekta pažengusių bandymų stadija, kaip „Pfizer“ tą darė paauglių atveju.
Pasak Ruth Faden, Johnso Hopkinso bioetikos specialistės, įtrauktos į PREVENT darbo grupę, kuri 2019 metais parengė rekomendacijas dėl vakcinų epidemijų metu ir nėščiosioms, COVID-19 rodo, kodėl būtina rimtai keisti požiūrį.
„Tikiuosi, kad šios pandemijos patirties, itin skaudžios nėščioms moterims, pakanka, kad bent jau epidemijų ir vakcinų srityje būtų imtasi tam tikrų pokyčių“, – sakė ji.
