Vietoj vonios – dušas


Mūsų oda padengta natūraliu riebaliniu sluoksniu, kuris sugeria vandenį ir padeda palaikyti natūralų drėgmės balansą. Tačiau žiemą įvairūs aplinkos pokyčiai sausina odą. Paradoksalu, bet ją sausina ir vandentiekio vanduo, kuris paprastai būna chloruotas, kietas.


Kai kurios vandens procedūros žiemą gali pakenkti odai. Pirmiausia reikėtų atsisakyti malonumo ilgai gulėti karštoje vonioje. Karštas vanduo nuplauna riebalinį sluoksnį ir sustiprina niežėjimą. Vietoj karštos vonios geriau trumpas šiltas dušas. Veidą geriausia prausti drungnu vandeniu.


Jei be maudynių neapsieinate, lepinkitės dilgėlių, krapų, kiaulpienių, kraujažolių, medetkų, ramunėlių voniose. Šie augalai tonizuoja, reguliuoja odos vandens apytaką, saugo ją nuo išsausėjimo, gydo odos uždegimus. Ypač ramina sudirgintą odą ir mažina niežėjimą ramunėlės (galima tiesiai į vonią įmesti vaistinių augalų ar naudoti jų nuovirą). Į paprastą vandenį galima įpilti alyvuogių, migdolų ekstrakto ar jais gerai ištrinti kūną. 


Alyvmedžio uogų sultys stiprina epidermio ląstelių struktūrą, didina odos atsparumą. Jei po maudymosi jums nepatiks šiek tiek riebaluota oda, nusiprauskite neerzinančiu kūno vaikišku muilu. Vonių poveikis būna didesnis, jei procedūros ilgesnį laiką atliekamos reguliariai kas antrą dieną po 20–25 min.


Mažiau žeidžia odą


Prausiantis reikėtų naudoti ne plaušinę, bet kempinę. Plaušinės per stipriai šveičia odą.
Kūno nereikėtų intensyviai trinti, vertėtų atsisakyti antibakterinio skysto muilo, nes jo koncentruotos medžiagos nutrina nuo odos natūralų riebalų sluoksnį. Odą mažiau žeidžia dušo želė, drėkinamasis muilas.


Nereikėtų trinti kūno šiurkščiu rankšluosčiu, geriau tik nusausinti švelnesniu. Nusausinus dar drėgną odą pravartu patepti drėkinamaisiais kremais. Nuolat naudojant drėkinamąsias priemones, drėgmės kiekis viršutiniuose odos sluoksniuose padidėja ir oda vėl tampa gyvybinga, gaivi. Ant kremu pateptos odos susiformuoja apsauginė plėvelė, sauganti ją nuo neigiamo aplinkos poveikio.

Reikia vėdinti ir drėkinti


Iš odos drėgmę traukia ir sausas oras mūsų namuose. Kuo šilčiau patalpose, tuo oras sausesnis, mažesnė santykinė drėgmė. Sausas oras pažeidžia nosies, gerklės gleivinę, bronchus, greičiau susergama infekcinėmis kvėpavimo takų ligomis, taip pat trukdo organizmui pasisavinti deguonį, tokiose patalpose žmogus blogai jaučiasi, greičiau pavargsta, jam sunku susikaupti. Sausas oras džiovina akių gleivinę, sumažėja jos apsauginės funkcijos.


Nustatyta, kad optimali oro drėgmė gyvenamose patalpose turi būti 40–60 proc.


Kad oras būtų drėgnesnis, patalpas reikia vėdinti, drėkinti, pavyzdžiui, pakabinant prie radiatorių specialius indus su vandeniu, drėkinant orą purškikliu, skirtu gėlėms. Pati efektyviausia priemonė – specialūs oro drėkintuvai.


Patalpas, kuriose dirba daug žmonių, yra kompiuterių, kopijavimo aparatų ir kitokios technikos, būtina vėdinti. Tačiau kai lauke labai šalta, į patalpas patekęs sausas oras dar labiau sumažina santykinę drėgmę.


Odą neigiamai veikia ne tik sausas oras, bet ir stresai, mūsų nuotaika, kuri žiemą dažnai būna niūresnė, rūkymas, užterštas oras. Būtina vartoti vitaminus (A, E, K).


Jei nepaisant visų priemonių oda vis tiek džiūsta, reikia apsilankyti pas dermatologą ir naudoti specialius drėkinamuosius gydomuosius kremus.


Laimė, odos sausumas – laikinas reiškinys. Jis dingsta nutirpus paskutiniam žiemos sniegui.