Vienas iš pirmųjų mano žingsnių NVSPL buvo perplanuoti viešuosius pirkimus taip, kad perkamas priemonių kiekis būtų žymiai didesnis negu kelių mėnesių laikotarpiui, kaip kad buvo daroma iki tol. Tai buvo būtina atlikti, kad būtų turimas didesnis atsargų rezervas ir kad būtų daugiau laiko kitoms viešųjų pirkimų procedūroms įvykti be didelės įtampos, kad nereikėtų sandėlyje skaičiuoti senkančių mėgintuvėlių atsargų. Tą jau padarėme ir laukiame šių viešųjų pirkimų rezultatų metų gale ar kitų metų pradžioje.
Nors kol kas patirtis NVSPL ir nėra didelė, bet jau galima įvertinti ir pastebėti nemažai kitų rizikų, nei tik kad užsitęsusios viešųjų pirkimų procedūros ir nepakankamos nupirktų priemonių atsargos, padidėjus tyrimų priemonių poreikiui. Dėl ko ieškojau ir tolimesnių sprendimų dėl tvaraus ir patikimo COVID-19 tyrimams reikalingų priemonių užtikrinimo. Štai, pvz., esant sudėtingesnei epidemiologinei situacijoje tam tikroje valstybėje, joje gali būti priimti teisės aktai, draudžiantys kovai su pandemija reikalingų priemonių eksportą arba susiduriama su grėsmėmis, kad gamykla, iš kurios tiekėjas gauna priemones, nebespėja jų gaminti ir tuomet nebegali jų pristatyti. Esant dideliam koronaviruso paplitimui visame žemyne ar dalyje pasaulio, gali pasidaryti nebeįmanoma gauti priemonių – visi dar turbūt prisimename, kaip pavasarį užgniaužę kvapą sekėme asmens apsaugos ir reagentų gabenimą į Lietuvą ir kokia konkurencija pasaulyje buvo dėl jų įsigijimo. Ne per seniausiai taip pat buvome susidūrę su situacija, kai viešojo pirkimo nugalėtojas nebegalėjo atsigabenti priemonių į Lietuvą ir atsisakė sutarties sudarymo.
Manau, kad rizikų valdymo dėlei tiekėjus verta būtų skaidyti geografiškai, sudaryti išankstinio įsigijimo susitarimus ir naudoti kitas rizikų valdymo priemones, kurias pateikiu schemoje – ir štai čia pristatau Jums visiškai naują idėją, kuri padėtų eliminuoti ar bent jau ženkliai sumažinti minėtas rizikas.
Šiai dienai vieno viešojo pirkimo metu perkama viena priemonė iš vieno konkretaus tiekėjo. O jei tiekėjas nebegalės įvykdyti savo įsipareigojimų ar ne logiškiau būtų pirkti iš karto iš kelių tiekėjų? O kad rizikos būtų dar mažesnės, siūlau atlikti pirkimus taip, kad būtų sudaromos 3 skirtingos sutartys su 3 skirtingais gamintojais iš 3 skirtingų valstybių ir bent 2 skirtingų kontinentų kiekvienai tyrimams atlikti reikalingai priemonei (pasiskolinus šį modelį, jį taip pat sėkmingai būtų galima taikyti ir kitose įstaigose – tiek perkant asmens apsaugos priemones, tiek kitas pandemijai suvaldyti reikalingas priemones). Tuomet būtų galima pirkti priemones tolygiai iš visų 3 valstybių ir net susiklosčius nepalankioms situacijoms vienoje ar keliose iš jų, mes vis dar turėtume galimybę gauti reikalingas priemones iš trečiosios. Svarbu paminėti, kad sutartis galima būtų sudaryti ilgesniam laikui, pvz., metams, bet neįsipareigojant išpirkti visą maksimalų kiekį – t. y. pasikeitus situacijai ir sumažėjus poreikiui, nebūtų prievolės išpirkti visą sutartyje numatytą kiekį.
Tokių pirkimų vykdyme galėtų pasitarnauti STT žvalgybinės analitikos metu surinkta informacija, susijusi su potencialiomis grėsmėmis dėl tam tikrų juridinių asmenų – kas padėtų iš anksto identifikuoti papildomas rizikas, įvertinti, kurie tiekėjai galimai nebus pajėgūs užtikrinti savo įsipareigojimų vykdymo.
Svarbu būtų visada turėti maždaug 5 savaičių einamąjį rezervą, iš kurio būtų pastoviai tiekiamos priemonės mobiliesiems tyrimų punktams ir laboratorijoms. Poreikio dinamika turėtų būtų reguliariai stebima, įvertinama bent kartą per savaitę. Naujas užsakymas galėtų būti formuojamas praėjus 2-3 savaitėms nuo praėjusio užsakymo pristatymo. Sklandesniam sistemos palaikymui, planuose būtų KANBAN sistemos įdiegimas, reikalingas aiškiam procesų apibrėžimui ir apskaičiavimui.
Taip pat būtina turėti ir pasyvųjį rezervą bent 5 savaičių laikotarpiui, kuris būtų naudojamas išimtiniais atvejais (kai, pvz., sutrinka, nutrūksta tiekimas, kai yra staigus testavimo apimčių padidėjimas ar kitais, nenumatytais atvejais). Taip pat turėtų būti stebima priemonių galiojimo trukmė ir priemonės reguliariai keičiamos, laiku keliauti į einamąjį rezervą, kad būtų išnaudotos.
Deja, su dabartiniu teisiniu reglamentavimu šios naujos koncepcijos įgyvendinimas kol kas yra sudėtingas. Taip pat kuriant šios sistemos įgyvendinimą reikia išspręsti aibę techninių klausimų, susijusių su sandėliavimu ir kt. Taigi, tam būtinas visos eilės institucijų sutarimas ir atitinkami teisės aktai. Deja, NVSPL viena šios koncepcijos įgyvendinti negali, tam būtinas bendradarbiavimas. Džiaugiuosi, kad diskusijoje dėl COVID-19 priemonių tvaraus užtikrinimo jau, ir aktyviai, dalyvauja ir kitos prie to prisidėti galinčios institucijos. Ilgai svarstyti negalime, jei lauksime - virusas mus nugalės. Tad labai tikiuosi, kad institucijos kartu bendradarbiaudamos suras būdų, kaip išspręsti teisinio reguliavimo klausimus ir kitus niuansus, kad ateityje visa tai būtų ne tik paveikslėliuose ir schemose, o galėtų realiai tarnauti žmonėms.
Šis planas galėtų būti taikomas ne tik kovos su koronaviruso pandemija atveju, bet ir kitomis ekstremaliomis pasaulinio masto situacijomis. Tikėkimės, kad tokių nebebus, bet jei kas nors nenumatyto nutiktų, visuomet protinga būti pasiruošus iš anksto.
