Gera žinia, pasak ministro yra ta, kad susirgusieji koronavirusu yra jauni arba vidutinio amžiaus žmonės, ir jiems sudėtingos pagalbos nereikia.
„Ta įvairi geografija tik dar kartą patvirtina, kad iš visų šalių grįžę gyventojai 14 dienų turi izoliuotis ir likti namuose. Pasakyti, kas yra, o kas nėra rizikos šalis, jau praktiškai nebeįmanoma“, – sakė A. Veryga.
SAM: dar trys nauji atvejai, visi įvežtiniai
Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nustatyti dar trys nauji koronaviruso atvejai. Visi – įvežtiniai.
Sveikatos apsaugos ministerija patikslino, kad du pacientai izoliuoti ir gydomi Vilniuje, Santaros klinikose, vienas – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Visi trys asmenys – neseniai grįžę iš užsienio: du – iš Austrijos, trečias – iš Dominikos Respublikos. Dėl šių naujų atvejų pradėti epidemiologiniai tyrimai.
Į Klaipėdos ligoninę grįžęs iš Dominikos Respublikos užsikrėtęs 56 metų vyras atvežtas vakar iš Telšių.
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas socialiniame tinkle rašė: „Dar vienas šia liga užsikrėtęs 56 metų telšiškis Klaipėdoje. Nors į Lietuvą iš Dominikos jis grįžo dar kovo 4 dieną, bet į KUL GMP automobiliu pristatytas vakar, šiandien jau pradedamas gydyti. Būklė – patenkinama, kaip ir visų kitų gydomų čia, uostamiestyje, o kartu tai yra dar vienas ženklas ir indikacija – šiam COVID - 19 virusui nėra jokių sienų ir atstumų... Kova tęsiasi.“
Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojas Vinsas Janušonis sakė, kad kol kas nežinoma, kokiu būdu užsikrėtęs vyras pasiekė namus.
Ligoninės vadovas sako, kad iš kelto anksčiau atvežti žmonės jau išleisti į namus ir nė vienam karščiavusiųjų atlikti tyrimai viruso nepatvirtino. Dar vienas iš kelto šįryt atvežtas žmogus tiriamas.
„Mūsų greitosios pagalbos medikai gavo iškvietimą dėl karščiavimo, visai ne dėl koronaviruso atvejo, laimei, darbuotojai turėjo kaukes, pirštines, viską dėvėjo. Kvietęs medikus žmogus pranešė, kad yra grįžęs iš Dominikos Respublikos, ši šalis neįtraukta į ligos žinių sąrašą, tad medikai vyko kaip ir paprastą iškvietimą. Visgi, kai vyrą išvežė į Klaipėdą, greitosios medikų automobilį dezinfekavome, jį atvežę daugiau pas nieką nevyko. O kai pamatėme viešose erdvėse informaciją, kad vyriškiui patvirtintas koronoviruso atvejis, ėmėmės priemonių – ieškome kontaktų, su kuo jis dar bendravo, kad įspėtume, jog žmonės atkreiptų dėmesį“, – „Delfi“ sako VšĮ Telšių pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė Laima Jurytė-Zakarauskienė.
Pasak centro vadovės, greitosios medicinos pagalbos darbuotojai izoliavosi ir nebedirbo.
Daugėjant atvejų, gyventojai raginami ypatingą dėmesį skirti priemonėms, padėsiančioms sumažinti infekcijos plitimą.
Būtina maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, jei yra galimybė, dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus, reikia kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.
Iš viso šiuo metu koronavirusas diagnozuotas 17 žmonių.
Uždegta žalia šviesa mobilioms stotelėms
Ministras per spaudos konferenciją pirmadienį informavo, kad pasirašė tvarką dėl mobiliųjų stotelių tyrimams paimti. Sprendimas perduotas savivaldybėms. Savivaldybės turėtų priimti sprendimus dėl jų įrengimo, vietų parinkimo. A. Verygos teigimu, jau paruoštas algoritmas, kaip sistema turėtų veikti.
„Dabar tik reikia tuos punktus įsteigti, rasti jiems vietą ir organizuoti patį darbą. Šią savaitę turėtų visas šitas mechanizmas užsivesti“, – sakė A. Veryga.
Reagentų koronaviruso tyrimams atlikti Lietuva turi šiai ir daliai kitos savaites, taip pat atvyksta nauja reagentų siunta – iš viso keliasdešimčiai tūkstančių tyrimų.
„Skaičius, kiek dabar tyrimų turim, yra reliatyvus, priklausys nuo to, kiek užkrausim, jei užkrausim po visą apimtį, po tą 70, turim šiai savaitei ir kitai savaitei kažkiek“, – per spaudos konferenciją pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Turėtų šią savaitę pasiekti nauja siunta, kurios apimtys irgi priklausys nuo to, kaip naudosim. (...) Turėtų atkeliauti reagentų keliasdešimčiai tūkstančių tyrimų“, – teigė ministras.
Pasak ministro, kol kas koronaviruso tyrimai atliekami vienintelėje Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje Vilniuje, o ir ji tyrimus atlieka ne visa savo galima apimtimi.
„Jei pagal visų norus paleisim visuose miestuose tirti, visiškai neužkraudami, bus viena apimtis. Labai teorinis klausimas (kiek tyrimų gali atlikti – BNS), labai nuo daug aplinkybių atsakymas priklauso, labai priklausys nuo to, kaip elgsimės. Jei bus spaudimas ir visi norės tirtis arti ir greitai, nebus ilgam laikui“, – tvirtino A. Veryga.
A. Veryga sakė, kad šiandien pateiktos pataisos dėl garantijų darbuotojams, kurie yra ne tik medicinos, sveikatos priežiūros darbuotojai, bet ir tie, kuriems tenka dirbti karantino sąlygomis su ypač pavojinga užkrečiama liga. Jiems, patyrus kokias nors sveikatos problemas, taip pat galiotų garantijos.
Ministras sakė, kad jaučiamas antplūdis žmonių, kurie nori gauti nedarbingumo pažymėjimą po kelionės.
„Neskubėkite, nes tą pažymėjimą bus galima gauti ir atgaline data. Linijos lūžta, nes žmonės skambina įvairiais klausimais“, – kalbėjo ministras.
Šiomis dienomis viešoje erdvėje pasigirdo gydytojų prašymų aukoti ligoninėms apsaugines priemones.
„Įstaigos, kurios dirba su užkrėstais ligoniais, tų priemonių turi, jas reguliariai gauna iš rezervo, jei pasibaigia. Visi kiti medikai apie priemones galvoja teoriškai, jie realiai šiandien su užsikrėtusiais pacientais. Ir, žinoma, kad negalime paimti rezervo ir tų priemonių išdalyti. Buvo klausta apie poreikius, tie poreikiai įvardyti nerealūs. Tokių kiekių rinkoje gauti negalima“, – sakė A. Veryga.
Ministras ragino įsivaizduoti, kas būtų, jei būtų išdalytos visos dabar turimos priemonės.
„Kaip mes jas paskui paimsime, atimsime, kai reikės duoti tiems, kas iš tikrųjų dirba su užsikrėtusiais ir kuriems gali pritrūkti? Būkime bendruomenė, sąmoningi ir supratingi. Tiems, kurie realiai dirba su užsikrėtusiais šiuo metu, tų priemonių netrūksta. Mes jų toliau ieškome rinkoje ir perkame pagal galimybes. Kiek rasime, tiek nupirksime“, – sakė A. Veryga.
Ministras sakė, kad esame laimingi, jog laiku atsinaujinome rezervą, kol kitos šalis abejojo, ar tai daryti verta. Tačiau ir rezervas nėra begalinis.
Paklausus, ką daryti gyventojams, kurie mato, kad žmogus nesilaiko privalomų saviizoliacijos priemonių, ministras sakė, kad pirmiausia tokį žmogų galima tiesiog perspėti laikantis saugaus atstumo.
„Supraskime, kad policijos pareigūnų prie kiekvieno žmogaus nepastatysime, tokių dabar jau yra tūkstančiai. Būkime pilietiški ir pasakykime, kad žmogus turėtų izoliuotis, jei to nesilaikys, pranešite pareigūnams. Aš manau, to bus daugiau nei užtektinai, kad žmonės reaguotų ir sėdėtų ten, kur turi sėdėti“, – kalbėjo ministras.
Neatmetama galimybė, kad Lietuvoje koronavirusu užsikrėtus tiek žmonių jie nebetilps ligoninėse, tad kai kurie gali būti izoliuoti ne ligoninėse, bet namuose.
„Kol atvejų nedaug, mes galime leisti sau prabangą žmones laikyti ligoninėje. Aišku, dėl to gyventojai nėra laimingi, jie pyksta, kad reikia palaukti, kol tyrimas padaromas. Kai kas imasi avantiūrų – bėga iš ligoninės. Ten ne sanatorija, ne SPA, ir sąlygos nėra kaip namie. Bet supraskime, kad ir situacija yra neeilinė. Deja, medikai negali tą pačią minutę visų apžiūrėti. Jei bus situacija, kad įstaigos turės didelį srautą sunkių pacientų, tai, žinoma, tie, kuriems pasireikš nesudėtingi simptomai, galės likti namuose. Bet kol kas tai – teorinė galimybė“, – sakė A. Veryga.
Pasak ministro, privačios klinikos jau dabar gali nusipirkti koronaviruso tyrimo reagentų savo lėšomis.
„Problema, manau, yra ne tiek patys tyrimai, kiek tyrimų paėmimas. Ir tai, kad įstaiga nusipirks tyrimų, supraskite, kad net ir patį paėmimą turės organizuoti labai ypatingomis sąlygomis. Taip, kad pacientas ateitų ir nesutiktų kitų pacientų, kad darbuotojai būtų apsaugoti, tai nėra taip paprasta. Nusipirkti reagentų – dar nereiškia, kad galima pradėti daryti visur testus. Įsivaizduokite, kas būtų, jei toks vienas užkrėstas pacientas ateitų be jokių sąlygų priduoti tyrimą, pasivaikščiotų po įstaigą. Jei paaiškėtų, kad jis buvo užsikrėtęs ir bendravo su visu personalu ir pacientais, jie visi būtų karantinuoti 14 dienų“, – kalbėjo A. Veryga.
Todėl, pasak ministro, įstaigos, kurios nori atlikti tyrimus dėl koronaviruso infekcijos, turi suprasti, kad privalo atitikti tam tikras sąlygas.
„Lietuva tikrai labai anksti nusipirko reagentų. Už tai kai kurie žmonės buvo pavadinti „bebrais“ ir visokiais kitokiais epitetais. Mes tą pirkome tada, kai visi abejojo, ar jų reikės pirkti. Reagentų skaičius yra baigtinis ir vienu metu tirti galima 70 mėginių. Dar nė karto tiek neužkrovėme. Vadinasi, visas kitas kiekis, kas yra nepanaudojama, išmetama“, – sakė ministras.
Būtent dėl šios priežasties, kaip teigia ministras, kol viena laboratorija sugeba patenkinti Lietuvos poreikius, kitos įdarbintos nebus. Tačiau reagentai yra išdalyti ir kitoms įstaigoms, tad, vos tik prireikus, kitos laboratorijos taip pat atliks testus.
Pasak ministro, lietuviai, kurie bus pargabenti į Lietuvą, bus izoliuoti namuose, jei neturės jokių simptomų.
„Visas mechanizmas aktyvuojasi tik tada, kai yra simptomų. O jei simptomų nėra, tai ir tyrimą imti neprasminga, nes jis gali būti neigiamas ir žmogus gali be reikalo nusiraminti. Tas noras daryti bet kam testus yra nepagrįstas, net ir tuose punktuose, kuriuose bus galima juos atlikti, bus daroma tik tiems, kurie jaučia simptomus“, – kalbėjo A. Veryga.
Į aprašymą, kas galės pasidaryti greituosius testus, neįtraukti asmenys, kuriems pasireiškia neaiškios kilmės pneumonija.
„Tai nėra atsitiktinumas. Tai – skirtingi dalykai. Tie pacientai ir taip yra gydymosi įstaigose. Žmonės, kurie neturėjo jokio kontakto, mažiausiai įtariami dėl koronaviruso. Ir, sakau, supraskime, kad bet kokiu atveju tas reagentų skaičius yra ribotas. Jei pasakysime, kad visi, kurie suslogavote, ateikite pasitikrinti dėl koronaviruso, mes tuoj pat nebeturėsime reagentų. Turi būti tam tikra logika, kada yra prasmė tikrinti, o kada ne“, – sakė ministras.
A. Veryga ragina žmones izoliuotis ir tokiu atveju, jei pakilo temperatūra ar prasidėjo sloga.
Šiuo metu šeimos gydytojai teikia tik tas paslaugas, kurių nesuteikus gali pablogėti žmogaus sveikatos būklė.
„Gali daug dalykų daryti nuotoliniu būdu, pratęsti vaistus. Dabar paruošime pakeitimą ir tvarką – iki šiol pratęsus receptinius vaistus žmogui reikėdavo įgaliojimo, kad jis galėtų už kitą juos atsiimti. Dabar pakeisime, kad su asmens dokumentu tą padaryti galėtų ir socialinis darbuotojas arba kas nors iš pažįstamų“, – kalbėjo ministras.
Be to, A. Veryga pabrėžė, kad įstaigos jau dabar prie įėjimo turi atlikti apžiūrą ir neįsileisti į vidų karščiuojančių žmonių ar tų, kurie neseniai keliavo.
Kas yra COVID-19?
Kinijoje protrūkį sukėlęs koronavirusas (COVID-19) yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Apskritai koronavirusai yra didelė grupė virusų, kurie gali sukelti įvairias ligas. Dažniausiai koronavirusai sukelia lengvas ar net besimptomes infekcijas, tačiau gali sukelti ir sunkias kvėpavimo takų infekcijas, tokias kaip Artimųjų Rytų respiracinio sindromo (ARRS) ar sunkaus ūminio respiracinio sindromo (SŪRS) koronavirusines infekcija.
Kas gali padėti apsisaugoti nuo viruso?
- Atsisakykite nebūtinų kelionių, ypač į šalis, kuriose yra koronaviruso protrūkis.
- Kuo dažniau plaukite rankas, tai darykite kaskart po kontakto su svetimais paviršiais.
- Rankas plaukite kruopščiai. Jei turite, galite naudoti pirštines, bet jas taip pat būtina plauti.
- Venkite rankomis liesti veidą, tai galima daryti nebent iškart, kai nusiplovėte rankas.
- Kuo dažniau vėdinkite patalpas.
Kaip galima užsikrėsti COVID-19?
Koronavirusai yra perduodami nuo žmogaus žmogui dažniausiai artimo sąlyčio su sergančiuoju koronavirusine infekcija metu, pavyzdžiui, namų ar darbo aplinkoje, gydymo įstaigoje. COVID-2019 taip pat gali būti perduodamas nuo žmogaus žmogui. Virusas plinta per orą kvėpavimo takų sekretų lašeliais, kuriuos žmonės išskiria į aplinką čiaudėdami, kosėdami ar iškvėpdami. Tokiu atveju tarp žmonių būtinas gana artimas kontaktas (manoma, kad ne didesnis nei 2 metrai). Teigiama, kad tai yra pagrindinis infekcijos plitimo būdas. Užsikrėsti įmanoma ir liečiant įvairius aplinkos daiktus, kurie yra užteršti COVID-19 (pavyzdžiui, sergantysis nusičiaudėjo neužsidengęs ir lašeliai nusėdo ant stalo ar kitų paviršių). Sveikas asmuo palietęs tokį paviršių, o vėliau nešvariomis rankomis pasitrynęs akis ar pasikrapštęs nosį gali užsikrėsti. Tačiau šiuo metu teigiama, kad tai įmanomas, bet nepagrindinis infekcijos plitimo būdas.
Ką daryti, jei grįžote iš šalies, kurioje yra koronaviruso protrūkis?
Rekomenduojama likti namuose (izoliuotis) 14 d. po paskutinės buvimo paveiktoje teritorijoje dienos ir būti pasiekiamam visą izoliavimosi laikotarpį telefonu ir el. paštu, kad su jumis galėtų susisiekti ir apie jūsų sveikatą pasiteirauti specialistai. Nesilankyti viešose vietose, pvz., mokykloje, darbe, universitete, masinio susibūrimo vietose, visą izoliavimosi laiką nepriimti svečių namuose; kasdien matuoti kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir pranešti jums skambinančiam visuomenės sveikatos specialistui apie atsiradusius sveikatos pokyčius. Grįžus iš rizikingos šalies, galima gauti 14 dienų nedarbingumo pažymėjimą.
Ką daryti įtarus, jog sergate koronavirusu?
Jei galimai turėjote kontaktą su sergančiuoju koronavirusu ir pajutote ligos simptomus, jokiu būdu neikite pas šeimos gydytoją. Neišėję iš namų skambinkite Koronos karštąja linija 1808 ir praneškite apie įtariamą ligą. Kol atvažiuos medikai, niekur neikite.
Rizikingos šalys
Šiuo metu rizikingomis šalimis laikomos: Kinija, Honkongas, Iranas, Japonija, Pietų Korėja, Singapūras, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, Islandija, Norvegija, Švedija, Austrija, Danija, Nyderlandai, Šveicarija, Egiptas ir visa Italija.
