Besaikio benzodiazepinų vartojimo pasekmės gali būti ypač skaudžios, kartais – ir mirtinos. Tad psichiatrų bendruomenė sutarė, kad problemą būtina spręsti ir pasiūlė išeitį – keisti benzodiazepinų išrašymo tvarką, kad juos būtų galima išrašyti tik elektroniniu receptu arba, nesant galimybei to padaryti per e. sveikatą, pradėjus naudoti specialiąją popierinio recepto blanko formą. Ši tvarka keistis jau nuo liepos 1 dienos.
Kaip teigia Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai, pradėjus naudoti specialiąją popierinio recepto blanko formą, vaistų skyrimas taps skaidresnis, o padirbti receptą bus itin sudėtinga.
Ir, nors visi psichiatrai sutaria, kad pokyčiai būtini, vis tik dalis jų įžvelgia ir grėsmę pacientams – dėl naujosios tvarkos nebus užtikrintas jų gydymo anonimiškumas ir į e. sveikatos sistemą įvesta psichikos sutrikimo diagnozė, žymima „F“ raide, bus matoma ne tik psichikos sveikatos specialistų.
Slaptas tyrimas apnuogino didelę problemą
Keisti vaistų skyrimo tvarką nuspręsta dar tada, kai Sveikatos apsaugos ministerijai vadovavo dabartinis Seimo narys, gydytojas psichiatras profesorius Aurelijus Veryga. Portalui „Delfi“ jis teigė, kad šie pokyčiai buvo būtini: „Mes esame tarp šalių, kur labai daug suvartojama šitų raminamųjų vaistų. Pirmasis labai rimtas ženklas to, kiek žmonių problemiškai vartojo juos, o gal net ir buvo priklausomi, buvo turbūt priėmus sprendimus dėl slaptų pirkėjų vaistinėse.
Buvo žmonių, kuriems šituos vaistus, nors jie visą laiką buvo receptiniai, parduodavo iš viso be recepto. Kažkokiu būdu žmonės sugalvodavo jų nusipirkti.
Kai atsirado galimybė slaptam pirkėjui patikrinti tokius pirkimus, atsirado pacientų, kurie pradėjo skųstis, kad šių vaistų nebeparduoda. Ir tada išlindo istorijos, kad žmonės vartoja tuos vaistus ne savaitėmis, kaip juos reikia skirti pagal visą principą, bet metais, dešimtmečiais!
Taip negydoma jokia liga šitais vaistais – nei nemiga, nei dar kas nors. Žmonės tiesiog buvo padaryti priklausomais nuo raminamųjų vaistų“.
A. Veryga pastebėjo, kad šeimos gydytojai, skirdami benzodiazepinus, dažnai jaučiasi kaip savotiški įkaitai: „Dažnu atveju jie tiesiog nenori ginčytis ir konfliktuoti su atėjusiu pacientu. Dabar pacientai yra „išgudrėję“. Jie nusistato sau ligas per „Google“, išsiaiškina su kaimynais, kokie yra galimi vaistai ir dažnu atveju šeimos gydytojas patiria spaudimą išrašinėti tokius vaistus, ypatingai raminamuosius“.
Piktnaudžiavimas gali baigtis mirtimi
A. Veryga atkreipė dėmesį, kad besaikis benzodiazepinų vartojimas kelia ne tik didelę priklausomybės riziką.
„Ką rodo moksliniai tyrimai, šių vaistų skyrimas, ypatingai vyresnio amžiaus žmonėms, susijęs su kognityvinių arba vadinamų pažintinių funkcijų, tai yra atminties, dėmesio, silpnėjimu. Šitie vaistai blogina vyresnių žmonių būklę.
Maža to, tai susiję su didesne griuvimų rizika, su kažkokiomis sveikatos rizikomis, netgi su didesne mirties rizika. Tai reiškia, kad neatsakingas tokių vaistų skyrimas ilgą laiką nepadeda pacientui, kaip žmonės kartais įsivaizduoja, o blogina jų būklę“, – teigė gydytojas psichiatras.
Dėl šių priežasčių ir buvo sudėliota strategija, kaip skirti šiuos vaistus. Visų pirma tam, kad medikai būtų skatinami arba priversti skirti uos atsakingai. Tai būtų daroma per elektroninių vaistų sistemą.
Tas elektroninis skyrimas, pasak pašnekovo, sukuria ir dar vieną vertę: į e. sveikatą įdiegta ir vaistų suderinamumo sistema.
„Šituos vaistus skiriant su kažkokiais kitais vaistais, pavyzdžiui, su antihipertenziniais, jie gali sąveikauti kartu ir sukelti kažkokius nepageidaujamus reiškinius, jeigu to nėra sistemoje, vaistai tiesiog išrašomi popieriniu receptu, o žmogus pats apie tai nepasako gydytojui. Tai gali sukelti visokių nepageidaujamų reiškinių pacientui, kuriam gali kristi kraujospūdis, strigti ritmas, dar kažkas darytis, o pats medikas gali nežinoti apie tokią sąveiką. Taigi tas vaistų išrašymas per e. sveikatą yra gerai“, – neabejojo A. Veryga.
Vartojam triskart daugiau negu skandinavai
Gydytojas psichiatras Jonas Fugalis pasakojo, kad Lietuvoje benzodiazepinų, kitaip – raminamųjų ir migdomųjų – vartojimo mastai yra milžiniški, triskart didesni negu Skandinavijos šalyse arba Vakarų Europoje.
„Dažniausiai taip nutinka dėl to, kad žmonės nori stebuklingo sprendimo nuo visų problemų. Kai išgeriu vaistą, kuris laikinai truputėlį mažina nerimą, atrodo, kad visas pasaulis nušvinta, dvi-keturias valandas aš neturiu bėdų ir neturiu jų spręsti, nes tai yra žymiai paprasčiau negu imti ir spręsti problemą iš esmės arba kreiptis pagalbos.
Kai žmogus kreipiasi pas gydytoją, paprastai ne pas psichiatrą, nesgi Lietuvoje baisu eiti pas psichiatrą, o pas šeimos gydytoją, neurologą ar dar kažkur, gydytojai, galbūt neturėdami pilno psichiatrinio išsilavinimo, paskiria raminamuosius vaistus, kuriuos gauti žmogus ir yra suinteresuotas“, – pastebėjo J. Fugalis.
„F“ diagnozė nebebus tokia slapta
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius pritarė: problema, kad Lietuvoje per daug suvartojama benzodiazepinų, išties egzistuoja. Būtent todėl psichiatrų bendruomenė kartu su SAM tą problemą sutarė bendromis jėgomis spręsti.
„Maždaug prieš porą metų buvo bendras susitarimas, kad prieš tai būtina padaryti tris darbus. Pirma užduotis buvo patvirtinti metodiką, kaip būtų saugu nutraukti tuos vaistus ir/arba pakeisti juos kitais, priklausomai nuo situacijos.
Antras darbas – padaryti gana plačius mokymus šeimos ir kitų specialybių gydytojams, kurie, be psichiatrų, daugiausia išrašo tuos vaistus. Psichiatrai dažniausiai žino apie galimas rizikas ir pavojus, todėl dažniausiai nerašo tų vaistų, kur nereikia. Didžiausią problemą mes turime su šeimos gydytojais, gydytojais neurologais, netgi chirurgais, kurie išrašinėja tuos vaistus.
Trečias, pats svarbiausias, dalykas buvo susitarimas sukurti atskirą posistemę e. sveikatoje, kurios esmė, kad tų „F“ diagnozių, tai yra – psichikos sutrikimų diagnozių – nematytų bet kuris medicinos specialistas, pas kurį žmogus pateko. Nes dabar e. sveikatos sistema veikia taip, kad bet kuris gydytojas ar kitas specialistas, taip pat ir vaistininkas, kuris išduoda vaistus, prisijungęs mato visą to žmogaus istoriją, taip pat ir diagnozes.
Ta posistemė e. sveikatoje, skirta psichikos sveikatai, buvo numatyta SAM planuose ir ji kaip tik turėjo pradėti veikti kaip tik nuo 2021 metų liepos 1 dienos. Kaip tik šitie du dalykai – posistemės veikimas ir popierinių receptų atsisakymas – buvo susieti. Dėl to ir numatyta tokia data.
Dabar kartu su ministerija specialistai padarė pirmus du darbus: paruošė reikalingas metodikas vaistų nutraukimui ar pakeitimui; nuo praeitų metų vyksta gydytojų mokymai. Bet tos trečiosios, svarbiausios, dalies, kuri buvo sutarta, tos posistemės gal dėl pandeminės situacijos ministerija nespėjo padaryti ir tai nukelta iki 2023 metų“, – kalbėjo M. Marcinkevičius.
Anot gydytojo, nukėlus posistemės įdiegimą, psichiatrai siūlė nukelti ir receptų išrašymo per e. sveikatą naujos tvarkos įvedimą 2023 metams.
„Nors anksčiau pati ministerija sutiko su tuo, kad tai turi eiti kartu ir tai buvo suderinta, dabar, nežinia dėl kokių priežasčių, staiga ministerija užsispyrė, kad ne, posistemė nepadaryta, bet receptai vis tiek turi būti išrašomi tik elektroniniu būdu.
Vadinasi, dabar kiekvienam žmogui, kuris pateko į kažkokią sunkią gyvenimišką situaciją, dėl kurios jam trumpalaikiam gydymui gali būti skiriami benzodiazepinai – raminantys vaistai, pvz., mirė artimasis arba jį atleido iš darbo, visų pirma į e. receptą bus privaloma rašyti diagnozę ir tą diagnozę galės matyti visi – pradedant vaistininku, kuris išduos vaistą, baigiant visais kitais.
Pvz., jeigu aš sode įsipjausiu pirštą, nuvažiuosiu į priėmimą, kad jį sutvarstytų, visi pamatys, kad direktorius serga kažkokia depresija arba potrauminio streso sutrikimu. Atėjus pasikonsultuoti dėl pėdų grybelio ar kokio bėrimo visi gydytojai matys mano „F“ diagnozę. Ypač tai aktualu mažesniuose miesteliuose, nes mažoje bendruomenėje tie gandai sklinda gana greitai.
Todėl arba žmonės išvis bijos dėl tų problemų kreiptis, kad nepatektų į e. sveikatą, arba ieškos nelegalių kelių tiems patiems vaistams gauti. Ieškos turguose, kur gali būti visokie padirbiniai. Plius, nelegaliai gavę jie juos vartos ne pagal receptus, o taip, kaip jiems atrodys, kad reikia vartoti.
Trečias dalykas: kadangi šitie vaistai daugiausia skiriami nerimui ir nemigai mažinti, turbūt nesunkiai nesunkiai atspėsite, kaip šias problemas dažniausiai renkasi spręsti lietuviai. Negaudami vaistų daugelis pasirinks alkoholį.
Taigi, man ministerijos pozicija visiškai nesuprantama. Kodėl nebuvo galima padaryti, kaip buvo sutarta, kodėl užsispirta? Nes dabar formaliai tą problemą mes kaip ir sprendžiame, vaistus sukontroliuojame, bet tai, kad didės nelegali vaistų apyvarta, žmonių nesikreipimas ir išsigelbėjimo ieškojimas alkoholyje, kažkodėl ministerijos tai nedomina. Jiems, matyt, svarbiau, kad gražiai atrodytų oficiali statistika“, – spėjo gydytojas M. Marcinkevičius.
Įrašą posistemėje matytų ir šeimos gydytojas
Medikas sutiko: gali būti išskirtinių atvejų, kai informaciją apie paskirtus benzodiazepinus dėl jų suderinamumo su kitais vaistais reikės žinoti ir kitų specialybių medikams. Todėl esą sutarta, kad toje posistemėje diagnozes matys psichikos sveikatos specialistai ir šeimos gydytojai.
„Šeimos gydytojas tai žinos ir, nukreipdamas pacientą pas kitą specialistą, jeigu manys, kad jam tai svarbu, jis tą faktą įrašys. Bet reikia suprasti, kad šitie vaistai dažniausiai skirti trumpalaikiam vartojimui. Ir daugeliu atveju, vartojant juos taip, kaip paskiria gydytojas, pagal indikacijas, didelės įtakos kitų ligų gydymui jie neturės.
Bet, jeigu žmonės pradės vaistų ieškoti aplinkiniais keliais: iš turgaus ar kitur išsirašinėti, tada prasidės nekontroliuojamas vartojimas ir tai sukels tam tikrų problemų“, – neabejojo M. Marcinkevičius.
Pasidomėjus, kaip panašios problemos dėl piktnaudžiavimo benzodiazepinais sprendžiamos kitose šalyse, gydytojas sakė: nepavyko rasti nė vienos analogijos, kad minėtieji vaistai būtų rašomi ant kažkokių specialių receptų, kaip siūloma pas mus – rašyti ant narkotinių receptų blankų.
„Visur šie vaistai skiriami ir išrašomi, kaip visi kiti vaistai. Daugelyje šalių gydytojai nėra verčiami viską daryti tik per e. sveikatos sistemą. Išskyrus Estiją, kiek man žinoma, nė vienoje šalyje nėra prievartinio visų receptų išrašymo tik per e. sistemą. Bet mes visada norime būti šventesni už Romos popiežių.
Daugelyje šalių manoma, kad elektroninės priemonės turi būti tik patogumo reikalas ir žmonės patys turi norėti jomis naudotis. Pas mus einama šiek tiek kitu principu ir ta e. sveikata, kuri ne visais atvejais yra patogi ir tobula, diegiama per prievartą. Natūralu, kad dėl to yra ir tam tikras gydytojų pasipriešinimas. Kai pradedame spręsti problemą prievartos būdu, mes jos neišsprendžiame, o tik nustumiame į šešėlį“, – neabejojo psichiatras.
Užmigti gali padėti ne tik migdomieji
Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės vadovas profesorius daktaras Arūnas Germanavičius pastebėjo, kad dalis žmonių, kurie vartoja raminamuosius arba migdomuosius vaistus, nuo liepos 1-osios, juos ir toliau galės gauti iš savo gydytojų elektroninio recepto forma. Taigi jiems, jeigu tikrai reikalingas toks gydymas, iš esmės niekas nesikeis, išskyrus vieną detalę, kuri, profesoriaus nuomone, nėra iki galo apgalvota ir išdiskutuota su visuomene: psichiatrinės diagnozės, kuriai yra ir rašomas šis vaistas, tai yra nerimo sutrikimai, nemiga arba kiti sutrikimai, atsiradimas e. sveikatoje.
„Reiškia, kad paciento konfidencialūs duomenys apie jo diagnozę galės būti matomi ir vaistininkui, ir kitiems sveikatos priežiūros darbuotojams, kurie nėra psichikos sveikatos priežiūros darbuotojai“, – vardijo A. Germanavičius.
Profesorius svarstė, kad galbūt šitas žingsnis padės sumažinti piktnaudžiavimą migdomaisiais ar raminamaisiais vaistais, nes nebeliks galimybės nelegaliu būdu panaudoti išrašytų receptų, juos kopijuojant, dedant į skaitmeninius šaltinius, debesis ir po to atsispausdinus apgaudinėti vaistininkų.
„Padirbinėti receptus bus ženkliai sunkiau arba visiškai neįmanoma. Bet yra kiti aspektai. Žmonėms, ypač, jeigu jų profesija ateityje turės būti susijusi, pvz., su šaunamojo ginklo turėjimu arba galimybe dirbti tam tikras pareigas, šita psichiatrinė diagnozė galėtų turėti neigiamos įtakos ir jie negalėtų dirbti tokiose pareigose.
Labai svarbu būtų labai aiškiai informuoti visuomenę ir gydytojus, kurie išrašo šituos vaistus, o išrašyti juos gali visų specialybių gydytojai, kad ilgesnis nei trijų mėnesių kursas jau sukelia papildomas rizikas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir ypač vartojant juos didesnėmis dozėmis.
Vyresni žmonės, kadangi daugiausia vartoja šituos vaistus, turėtų žinoti apie saugią šitų vaistų vartojimo trukmę ir taip pat apie tai, kad būtina ieškoti kitų alternatyvų: nemediktamentinio gydymo arba antidepresantų pavartojimo. Antidepresantai, priešingai nei raminamieji ar migdomieji vaistai, priklausomybės nesukelia. Dėl to labai svarbi depresijos diagnostika, kurią gali pradėti šeimos gydytojas, bendradarbiaudamas su medicinos psichologu ir, esant preliminariai diagnozei, nukreipti pacientą pas psichiatrą, jeigu reikia patvirtinimo arba parinkti konkretų antidepresantą.
Alternatyva tikrai yra. Tiesiog reikia, kad ja naudotųsi šeimos gydytojai ir kiti specialistai tai žinotų“, – kalbėjo A. Germanavičius.
Pasak pašnekovo, psichikos sveikatos tinklas Lietuvoje yra labai platus ir dauguma žmonių, gyvenančių net ir atokiuose rajonuose, gali gauti tiesioginę arba nutolinę psichiatro konsultaciją ir tų konsultacijų skaičius kasmet didėja. Iki pandemijos jau apie 6 proc. gyventojų konsultuodavosi pas psichiatrus.
„Prieinamumo prasme Lietuvos psichikos sveikatos priežiūra yra labai besivystanti teigiama linkme. Tačiau kartais gydytojai pasiduoda greitų sprendimų pagundai ir kartu su pacientais neieško kitų nefarmakologinių korekcijos būdų. Pavyzdžiui, alkoholio vartojimas labai trikdo miegą. Jeigu žmonės keletą dienų pavartoja alkoholio, tai gali savaitei išbalansuoti miego bioritmus.
Kalbant apie gyvenseną, be fizinio aktyvumo, taip pat tam tikrų dienotvarkės aspektų labai svarbus ir socialinis bendravimas, kad žmogus nuvargtų dienos metu, turėtų bent keletą socialinių kontaktų pabendravimui tiesiogiai ar per nuotolines priemones, telefonu su kitais žmonėmis. Taip jo psichika gautų krūvį ir jis, ilsėdamasis miego metu, galėtų visą tą informaciją perdirbti.
Širdies ir kraujagyslių sutrikimai taip pat turi poveikį miegui ir kartais reikia kardiologų konsultacijos tam, kad būtų išspręsta miego problema“, – pastebėjo A. Germanavičius.
Veryga: psichiatrai patys stigmatizuoja pacientus
A. Verygą stebina jo kolegų kalbos, kad vaistų išrašymas per e. sveikatą gali trukdyti pacientams kreiptis į medikus.
„Kai tai sako psichiatrai, man gėda už tokius pasakymus. Psichiatrai patys stigamtizuoja savo pacientus. Juos verčia kažkokiais išskirtiniais, kitokiais nei likę pacientai.
Aš net dalinausi pavyzdžiu, kad, berods, Norvegijos premjeras prisipažino sergantis depresija ir išėjo dėl to atostogų. Na ir ką? Išėjo, pasigydė, grįžo ir viskas čia tvarkoje.
O mūsų psichiatrai aiškina, kad reikia kažkokių uždarų sistemų, kur kiti medikai negalėtų matyti diagnozių ir taip toliau. Tai reiškia mūsų psichiatrinių pacientų stigmatizaciją“, – mano buvęs sveikatos apsaugos ministras.
Anot A. Verygos, Lietuvoje egzistuojančios stigmos dėl psichinių ligų nepavyks sulaužyti, jeigu ir toliau šiuos pacientus vertinsime kaip keistus, išskirtinius, kitokius.
„Tą stigmą reikia laužyti, nunaikinant tuos barjerus ir kalbant apie šitas ligas, kaip apie kitas. Kas čia blogo, kad matys kitas gydytojas, tarkime, mano paskirtą vaistą ar nustatytą diagnozę? Man atrodo, gerai, kad jis matys, nes tada jis gali įvertinti rizikas.
Psichikos ligos savo simptomais gali būti susijusios su fizinėmis ligomis. Galų gale psichiatro paskirti vaistai sąveikauja su kitais vaistais ir gali sukelti kažkokių papildomų rizikų. Tai kokia prasmė yra slėpti šitas ligas nuo kitų medikų? Kokią tai pridėtinę vertę sukelia?
Gi mes ne apie kažkokius rašymus į laikraštį kalbame. Konfidencialumas gi galioja bet kokios ligos atžvilgiu. Yra daug ir kitų jautrių diagnozių, apie kurias tikrai pacientai nenorėtų, kad kas nors sužinotų, pvz., lytiniu keliu plintančios ligos, nėštumas ar dar kas nors. Yra situacijų, kai pacientai nenorėtų, kad kažkas apie tai sužinotų, bet jų gi ir negalima niekam atskleisti, nesvarbu, kokia tai yra diagnozė ar sveikatos būklė. Jeigu aš, kaip gydytojas, ją pamačiau, tai nereiškia, kad galiu kam nors apie tai papasakoti. Tai yra tik man skirta informacija“, – pastebėjo pašnekovas.
Ką daryti su nepagrįstai ribojančia diagnoze?
A. Veryga atrėmė ir kalbas, kad pacientai bijo dėl e. sveikatoje atsiradusios diagnozės negalėsiantys kažko daryti: vairuoti automobilį, turėti ginklą ir pan.
„Jeigu psichiatrams atrodo, kad diagnozė yra nepagrįstai ribojanti (kai taip buvo, mes keitėme ir šalinome kai kurias diagnozes, kurios, pvz., riboja galimybę dirbti gydytoju), tegul jie pasako, kokios diagnozės, jų manymu, dabar yra nebeaktualios.
Pvz., savo laiku taip buvo su epilepsija ir vairavimu. Dabar tai tapo neaktualu, nes yra galimybė šitą ligą absoliučia daugumą atvejų kontroliuoti beveik pilnai ir žmogus gali vairuoti, aišku, ne profesionaliu vairuotoju būti. Čia yra lygiai tas pats.
Jeigu sakome, kad kažkokia diagnozė jau dabar nebepagrįstai ribojanti, tai siūlykime ją išbraukti iš to sąrašo, o nepadarykime situacijos, kad žmonės eina kažkur privačiai, slapta, išsirašinėja vaistus. Tada nebežinome, kad jie tokią diagnozę turi, ar vartoja kažkokius vaistus ir tada jiems išdavinėsime vairuotojo pažymėjimus, leidimus ginklams ir taip toliau.
Jeigu jau sakome, kad diagnozė neturėtų būti ribojanti, naikinkime ją visiems, o ne pacientams, kurie gudriai apeina sistemą, išsirašo vaistus ir paslepia diagnozę. Tai kokia prasmė yra tokio apgaudinėjimo?“ – stebėjosi A. Veryga.
Praktiškai susidūrė su receptų klastojimu
Gydytojas J. Fugalis buvo linkęs pritarti A. Verygos nuomonei, kad „F“ diagnozės e. sveikatoje baimintis nevertėtų ir nuo kitų medikų ją slėpti netikslinga.
„E. sveikatoje prie duomenų prieina tik gydytojas, nes tai yra konfidencialūs duomenys. Tai reikia susitarti: nuo ko mes slepiame vaistų vartojimą? Nuo gydytojų? Nuo šeimos gydytojų? O jeigu slepiame vaistų vartojimą, tai kokiu tikslu? Nes tai yra priklausomybę sukelianti medžiaga.
Praktikoje pasitaiko, kai žmogus per vieną dieną aplanko tris privačias klinikas ir vis gauna popierinį receptą, o po to turi labai didelių bėdų.
Mano nuomone, nuo savo šeimos gydytojo, kardiologo ar psichiatro tikrai nereikėtų slėpti, ką aš vartoju, o pašaliniai žmonės iš gatvės tikrai neturi priėjimo prie asmeninės žmogaus e. sveikatos paskyros.
Kitas dalykas – visuomenėje labai gaji stigma, kad, neduok Dieve, psichiatras parašys tą baisiai skambantį „F“ kodą. Bet SAM nuo 2021 metų labai palengvino tam tikrus reikalavimus tam tikroms profesijoms, o ir šiaip tai nelabai turi įtakos nei teisėms, nei kažkokioms profesijoms. Yra gal tik keletas profesijų, kur žmogus negali lankytis pas psichiatrą, bet jų yra visiški vienetai. Taigi „F“ kodas skamba baisiau negu iš tikrųjų yra“, – šyptelėjo medikas.
J. Fugalio nuomone, nuo liepos 1 dienos įsigaliosiantys benzodiazepinų išrašymo pokyčiai padės išspręsti piktnaudžiavimo jais problemą, nes gydytojas matys, kiek ir ko pacientas vartoja.
„Kitas dalykas, kad yra labai didelė problema neoficialus vaistų gavimas turguose, perpardavinėjimas, receptų klastojimas. Man ir asmeniškai teko susidurti su tuo, kad žmonės, tavęs gyvenime nematę, suklastoja antspaudą ir paskui išsirašinėja raminamuosius.
Tai galvoju, kad pokyčiai tikrai išspręs piktnaudžiavimo problemą, nes, kai gydytojas turės daugiau informacijos, žmogui pačiam bus geriau“, – sakė pašnekovas.
