Žmonės ir gyvūnai nesutaria

2011 m. Kauno apskrityje nukentėję nuo įvairių gyvūnų į medikus kreipėsi 1437 asmenys, iš jų 69 proc. buvo paskirti pokontaktiniai skiepijimai nuo pasiutligės. Šiemet per penkis pirmuosius metų mėnesius jau užregistruoti 579 nukentėjusieji nuo gyvūnų asmenys, kai per praėjusių metų tą patį laikotarpį buvo 7 proc. mažiau. Šiais metais ypač padaugėjo nukentėjusiųjų asmenų gegužės mėnesį, registruota net 197, kai pernai gegužę buvo 177. Padidėjo ir pokontaktinių skiepijimų skyrimas net iki 73 proc. Pastebima, kad nukentėjusiųjų nuo gyvūnų asmenų skaičius šiais metais ir toliau sparčiai auga.

Pasiutligės rizika mažėja

Tuo tarpu gamtinių pasiutligės židinių, pastaruosius penkerius metus, - mažėja. 2011 m. Kauno apskrityje nebuvo nei vieno gamtinio pasiutligės židinio (2010 m. buvo du - Kauno mieste ir Raseinių rajone). Per 2011 m. Lietuvoje nustatyta 14 pasiutligės atvejų, kai tuo tarpu 2010 m. - net 33 atvejai. Daugiausiai pasiutligės židinių registruojama Lietuvos rajonuose, kurie ribojasi su Baltarusija (Ignalina, Varėna, Švenčionys, Šalčininkai). Iš 14 minėtų atvejų, 12 jų nustatyti laukiniams gyvūnams.

Labiausiai neramina tai, kad nuo 2006 m. mažėjant gamtinių pasiutligės židinių, kai atskirose administracinėse teritorijose sumažėja cirkuliuojančių pasiutligės virusų tikimybė, pokontaktinių skiepijimų dalis didėja. Taupant valstybės biudžeto lėšas, skiriant pasiutligės pokontaktinę imunoprofilaktiką, nukentėjusiems nuo gyvūnų asmenims, tikslinga įvertinti konkretaus gyvūno riziką užsikrėsti pasiutlige. Dažniausiai nukentėjusieji asmenys realios galimybės užsikrėsti pasiutligės virusu net neturi, nes kasmet virš 50 proc. asmenų, nukenčia nuo kambarinių augintinių, kurie turi būti kasmet skiepijami nuo pasiutligės arba net ir į gamtą nebūna išvedami. Kaskart atsiranda vis naujų rūšių gyvūnų, nuo kurių nukenčia žmonės. Dažniausiai tai dekoratyviniai gyvūnai, laikomi narveliuose ar terariumuose – šinšilos, šeškai, degu ir kiti.

Itin reti atvejai – nukentėjusieji nuo paukščių. Tokiu atveju prieš skiriant pasiutligės imunoprofilaktiką būtina įvertinti ir tai, kad paukščiai neturi seilių liaukų ir patys sirgti pasiutlige negali.

Šunys ne tik draugai


Be abejo, daugiausiai asmenų nukenčia nuo šunų, jie sudaro beveik 80 proc. visų atvejų. Nors, vadovaujantis, pavyzdžiui, Gyvūnų laikymo Kauno mieste taisyklėmis, visi laikomi gyvūnai – potencialūs pasiutligės platintojai – privaloma tvarka kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės.

Pasiutligės epidemiologinėje priežiūroje dalyvauja net kelios institucijos. Viena iš jų – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kurios specialistai 14 dienų stebi visus gyvūnus, nuo kurių nukenčia asmenys, jeigu tik yra žinoma gyvūno buvimo vieta. Jeigu yra galimybė skirti gyvūnui, nuo kurio nukentėjo asmuo, stebėjimą, tokiam asmeniui pokontaktiniai skiepijimai nuo pasiutligės galėtų būti nutraukti, įskiepijus tik tris pasiutligės vakcinos dozes, gavus neigiamus stebėjimo rezultatus.

Platesnę informaciją apie vakciną (Verorab) nuo pasiutligės, galima rasti skaitant naujausią šio preparato charakteristiką tinklalapyje adresu: www.vvkt.lt

Laukinių gyvūnų vakcinacija

2006 m. mūsų šalyje pradėta vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacija prieš pasiutligę. Vakcinacija vykdoma du kartus per metus (pavasarį ir rudenį). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad ir šių metų kovo 20 d. buvo pradėtas laukinių gyvūnų oralinės vakcinacijos nuo pasiutligės pavasario etapas. Kaip ir kasmet, visoje Lietuvos teritorijoje iš lėktuvų buvo išmėtyti jaukai su vakcina.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastangomis sėkmingai vykdomos prevencijos programos rezultatai - ši pavojinga liga gan sparčiai traukiasi iš mūsų šalies. 

Jeigu jus apkandžiojo gyvūnas:

• Būtina išsiaiškinti gyvūno savininko adresą, pavardę, telefoną, ar gyvūnas skiepytas nuo pasiutligės ir kada. Šie duomenys bus reikalingi gydytojui, sprendžiančiam apie vakcinacijos būtinumą.
• Tuoj pat po įvykio žaizdą ir odą aplink ją būtina plauti tekančiu vandeniu su ūkiniu muilu.
• Neskubėti stabdyti kraujavimo, jeigu jis nėra pavojingas gyvybei. Su tekančiu krauju iš žaizdos išplaunami virusai ir bakterijos, kurios gali sukelti ligas.

Visuomenės sveikatos specialistai pataria:

• Gamtoje ir gyvenamojoje vietoje su gyvūnais elkitės atsakingai, neerzinkite jų, neikite artyn matydami nepažįstamą ar agresyvų gyvūną, nedarykite staigių judesių, nebėkite.
• Naminius gyvūnus tinkamai prižiūrėkite, vykdykite gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių reikalavimus:
nepalikite be priežiūros,
pasivaikščioti vedant uždėkite pavadėlį ir antsnukį,
periodiškai, t.y. kasmet nepamirškite paskiepyti nuo pasiutligės.
• Venkite laukinių gyvūnų, atklydusių į gyvenvietes, ypač, jei sutiktas laukinis gyvūnas yra praradęs savisaugos instinktą ir nebijo nei šunų, nei žmonių.
 

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (23)