Pramoninio masto fermos, kuriose galvijai auginami mėsai, daro keleriopą žalą aplinkai, daugiausia – dėl didelio kiekio galvijų mėšlo. Mėšlas, kuriame yra mikrobų, laikomas atvirose duobėse arba juo tręšiami laukai – taip kyla grėsmė, kad bus užterštas oras, vanduo ir dirva.
Mėšlas tėra problemos dalis, ne mažiau kenksmingas jo kvapas. Šiaurės Karolinos valstijoje (JAV) pastaruosius 25-erius metus galvijų fermų daugėja taip sparčiai, kad dabar galvijų yra daugiau, nei žmonių. Šioje valstijoje anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad dvokas iš fermų netoli gyvenantiems žmonėms sukelia stresą ir neigiamas emocijas. Minėtas tyrimas aprašytas 2009 m. žurnale „American Journal of Public Health“.
Šiaurės Karolinos universiteto epidemiologas Sreve‘as Wingas aiškinosi, ar ir kaip dvokas iš galvijų fermų sukelia stresą. Tyrėjo teigimu, jei dvokas – stresorius, ar galima jo stiprumą pamatuoti kraujospūdžio padidėjimu?
Tyrėjai mobiliąja įranga patikrino oro kokybę Šiaurės Karolinoje šalia galvijų fermų, jie aiškinosi, ar ore nėra žalingų dalelių koncentracijos ir vandenilio sulfido. Tyrimo dalyviai kasdien po 10 minučių pasėdėdavo lauke šalia namų ir 8 balų skalėje įvertindavo kiaulių mėšlo dvoko stiprumą, o paskui su aparatu pamatuodavo kraujospūdį.
Paaiškėjo, kad kuo didesnė ore vandenilio sulfido koncentracija ir kuo stipresnis dvokas sklido, tuo aukštesnis buvo žmonių kraujospūdis. Kai dvoką įvertindavo 8 balais, žemas kraujospūdis padidėdavo 2 mmHg. O kai vandenilio sulfido koncentracija būdavo 10 dalelių milijarde dalelių, aukštas kraujospūdis šoktelėdavo 3 mmHg.
Tyrimas aprašytas žurnale „Environmental Health Perspectives“.
