Atlikus reprezentatyvią 1009 respondentų apklausą, akivaizdu, kad raktas į sveiką gyvenseną nėra paslaptis. Beveik pusė apklausųjų nurodė manantys, kad tik derinant sportą ir mitybą galima pasiekti geriausių rezultatų.
Sportą dažniau įvardijo jaunesnio amžiaus respondentai, vyrai. 36-55 m. atstovai dažniau efektyviausia priemone laiko sporto ir mitybos kombinaciją. Moterys dažniau prasmę įžvelgia kalorijų skaičiavime, dietose ir iškrovos dienose.
V. Kurpienė, komentuodama apklausos rezultatus, pabrėžė, kad teisūs yra pasirinkę pirmą ir antrą atsakymus, tačiau taip pat atskleidė, kuris variantų - pats efektyviausias.
„Svarbu suvokti, kad subalansuota mityba yra efektyvesnė metant svorį nei vien sportas. Pažįstu žmonių, kurie visiškai nesportuoja, tačiau kilogramus degina teisingai maitindamiesi.
Tačiau fizinis aktyvumas bei sportas yra labai svarbūs. Judėjimo tikslas turėtų būti kreipiami į sveikatą ir savijautą, o ne kūno linijas. Tiesa, sportas suteikia kūnui stangrumo, energijos, tačiau nauda sveikatai yra daug didesnė“, - sakė mitybos specialistė.
Jos teigimu, sporto rezultatai priklauso ir nuo to, kiek laiko žmogus tam skiria.
„Jei visą savaitę dirbamas sėdimas darbas, o dukart per savaitę paplušama sporto salėje – figūrai didelės reikšmės tai neturės. Svarbiausia yra nepamiršti kasdienio fizinio aktyvumo apskritai, kurio metu patankėja kvėpavimas, padažnėja pulsas. Tam turėtų būti skiriama ne mažiau pusvalandžio per dieną, tačiau laiką galima padalinti mažesniais intervalais. Svarbiausia, geriau reguliairia, bet po truputį, negu maksimaliai padirbėti porą savaičių, o tada viską mesti. Žinoma, didžiausių rezultatų pasieksite subalansavę mitybą, būdami fiziškai aktyvūs ir užsiimdami sportu“, - teigė V. Kurpienė.
Išanalizavus apklausos rezultatus paaišėjo, kad retai - du kartus per dieną - dažniau maitinasi jauniausio mažiaus respondentai. Dažniau (4-5katus per dieną) maitinasi moterys, didmiesčių gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Tačiau šie skaičiai V. Kurpienės neįtikino.
„Nelabai tikiu šiais skaičiais, mat žmonės dažniausiai valgį suvokia kaip didelį, pagrindinį patiekalą, kai atsisėdama prie stalo ir vien tam skiriamas dėmesys. Maistu jie nelaiko latte kavos, trijų sausainių prie kolegos stalo ar kramsnojimo kalbant telefonu. Šių valgymų neretai neskaičiuoja, o juk tai ir yra tas „oras“, nuo kurio storėjama.
Optimaliausia yra valgyti nuo 3 iki 5 kartų per dieną. Tačiau reikia atisžvelgti ir į fizinį aktyvumą – jei sportuojate, galite leisti sau valgyti šiek tiek daugiau. Reikia spręsti individualiai“, - pažymėjo specialistė.
Nežinantys savo kūno masės indekso dažniau nurodė vyrai, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. Tačiau idealus KMI dar negarantuoja laimės ir pasitenkinimo savo figūra.
„Jei žmogaus KMI didesnis nei 30 – yra bėda. Svorį reikia koreguoti, geriausia pradėti nuo vaikščiojimo. Labai tinka šiaurietiškas ėjimas, plaukiojimas, slidinėjimas, važiavimas riedučiais. Tačiau pabrėžiu, kad tiems kurių toks didelis KMI bėgioti nereikėtų. Labai nutukę žmonės bėgdami kelių sąnariams sudaro per didelę apkrovą, tai kenkia. Žinau žmonių, kurie nepaklausė šio patarimo ir dabar turi didelių bėdų. Vaikščiojant ar sportuojant salėje galima pasiekti puikių rezultatų ir išvengti kontraindikacijų.
Be to, KMI per daug kliautis nereikėtų. Visi esame skirtingi ir nors, pavyzdžiui, KMI yra optimalus, tačiau riebalinis sluoksnis yra per didelis. KMI – tik teorinis rodiklis. Geriausia būtų išsitirti riebalų ir raumenų santykį, tokios galimybės sudaromos įv. sporto salėse. Yra įvairių studijų, kurios teigia, kad žmogaus išvaizda ir jo pasitenkinimas savo svoriu nėra tapatūs, tiesiogiai susiję dalykai. Normalaus svorio žmonės nebūtinai jausis geriau numetę keletą kilogramų. Moterys dažnai mano, kad sulieknėjusios save mylės. Tačiau iš tikrųjų yra atvirkščiai – svorio ilgam laikui netenkame tada, kai save pamilstame tokius, kokie esame. Pirmiausiai reikia skirti sau laiko, savimi rūpintis, mylėti, o tada pradės džiuginti ir svarstyklių skaičiukai bei veidrodis“, - žadėjo mitybos specialistė.
Labiausiai nustebino paskutinis anketos klausimas. Jo duomenimis, net pusė visų apklaustųjų visiškai nesportuoja. Daug vaikštančios bei darančios mankštą, užsiimančios aerobika bei joga dažniau nurodė moterys, taip pat vyresni (55m. ir vyresni respondentai). Bėgioja bei treniruoklių salėse dažniau lankosi vyrai, 18 -35m. respondentai. Nesportuojantys dažniau nurodė rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai.
V. Kurpienės teigimu, šie skaičiai neiliustruoja to, kiek laiko žmonės sportuoja, koks veiklos intensyvumas bei fizinio aktyvumo reguliarumas.
„Svarbu, ar sportas yra gyvenimo dalis ar tik ruošimasis maudymosi sezonui. Visada sakau, kad geriau yra penkerius metus sportuoti po porą kartų per savaitę, nei mėnesį po 5 kartus per savaitę. Norintiems mesti svorį, reikia pasirinkti tinkamą aktyvumą. Tiems, kurie šioje srityje dar tik naujokai, persistengti nereikėtų. Širdį ir kraujagysles reikia paruošti didesniam intensyvumui, todėl pradžia turi būti nuosekli ir treniruočių intensyvumas bei trukmė didinama palaipsniui. Dar daugiau, jei išties norite numesti svorio ir būti sveiki, pasirinkite tokį sportą, kuris jums patinka – jūs turite mėgautis pačiu procesu. Jei rinksitės sporto šaką pagal tikėtiną rezultatą, greičiau pavargsite, greičiau atsisakysite. O tai, kad ne daug respondentų sportuoja, labai nestebina. Pažvelkite į daugiabučių kiemus – ar daug juose matote sportuojančių, aktyviai laiką leidžiančių vaikų? Reikėtų susirūpinti, ką jie tuo metu veikia – jei vaikystė praleidžiama prie kompiuterių, didelė tikimybė, kad užaugę jie taip pat neturės didelio susidomėjimo aktyvia veikla“, - teigė studijos „Sulieknėk sveikai“ vadovė.
Ji taip pat pažymėjo, kad kartais žmonės tiek visko veikia, kad laiko pritrūksta paprasčiausiam miegui - juk jei gerai neišmiegi, sportas malonumo tikrai neteikia. Todėl reikia išmokti valdyti savo laiką ir pradėti skirti laiko sau.
„Galiausiai, jei praeityje sportas buvo sukėlęs nemalonių pojūčių – pavyzdžiui, silpnumas, pasirinkus per sunkią programą – natūralu, kad vėliau sporto bus taip pat psichologiškai vengiama. Pasirinkus mėgiamą sporto šaką ir tiesiog pradėjus aktyviau gyventi, reikia sau pasakyti – džiaugiuosi, kad einu, kad daugiau judu. Svarbiausia, kad aktyvi veikla teiktų malonumą, o rezultatas tokiu atveju ateis savaime“, - reziumavo V. Kurpienė.
