Tai skatina šalies gyventojus sveikatos paslaugoms skirti daugiau asmeninių lėšų. Tuo metu vienas finansavimo šaltinis – privatūs sveikatos draudimo fondai – Lietuvoje dar menkai išnaudotas, rašoma pranešime spaudai.
Šalies gyventojų dėmesys savo sveikatai neturėtų stebinti. Palyginti nemaža Lietuvos gyventojų dalis nėra patenkinta savo sveikatos būkle. Kaip rodo Europos statistikos tarnybos „Eurostato“ duomenys, savo sveikatos būklę kaip prastą įvardija apie 15 proc. Lietuvos gyventojų, kaip patenkinamą – 37 proc., o kaip gerą arba labai gerą – 45 proc. šalyje gyvenančių žmonių.
Prastai savo sveikatos būklę vertinančių žmonių dalis Lietuvoje yra viena didžiausių ES. Daugiau savo sveikatos būklę kaip blogą įvardijančių žmonių yra tik Kroatijoje, kuri prie ES prisijungė paskutinioji.
Lietuva išsiskiria ir tuo, kad čia sveikatos apsaugai tenkantis finansavimas yra vienas iš mažesnių tarp visų Europos šalių. Kaip rodo Europos komisijos duomenys, mūsų šalyje sveikatos apsaugai per metus išleidžiama 6,7 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai yra vienas iš mažiausių rodiklių tarp visų bendrijos šalių – mažesnė BVP dalis sveikatos apsaugai skiriama Estijoje, Latvijoje ir Rumunijoje.
„Nors per pastarąjį dešimtmetį viešasis finansavimas sveikatos apsaugai Lietuvoje padidėjo daugiau kaip du kartus, tam skiriamos pinigų sumos vis dar neprilygsta daugeliui kitų ES šalių. Kita vertus, Lietuvos gyventojai sveikatos paslaugoms skiria palyginti nemažą dalį individualių lėšų. Privačių lėšų dalis ateityje galėtų dar labiau padidėti, jei Lietuvoje būtų aktyviau išnaudojamos privataus sveikatos draudimo atveriamos galimybės“, – pastebi „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.
Trečdalis išlaidų – individualios lėšos
Vienam Lietuvos gyventojui per metus tenkanti lėšų suma, skiriama sveikatos paslaugoms, sudaro apie 700 eurų. Tuo metu ES šalių vidurkis – daugiau kaip 2 tūkst. eurų per metus. Vokietijoje ar Prancūzijoje vieno žmogaus sveikatos apsauga išleidžiama apie 3,5 tūkst. eurų, o Skandinavijos šalyse ji siekia apie 4 tūkst. eurų per metus.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos gyventojai yra labiau linkę prie sveikatos paslaugų finansavimo prisidėti savo lėšomis – beveik trečdalį (31 proc.) iš minėtųjų 700 eurų sudaro asmeninės lėšos. Tuo metu ES šalyse privačios lėšos vidutiniškai sudaro 22 proc. viso sveikatos paslaugų finansavimo.
Kaip parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktos apklausos rezultatai, didžioji dalis šalies gyventojų per mėnesį sveikatos paslaugoms išleidžia daugiau kaip 10 eurų: 35 proc. tam skiria 11-30 eurų, 19 proc. – 31-50 eurų, dešimtadalis skiria 50 eurų ir daugiau.
Pasak A. Raziūno, tai rodo, kad šalies gyventojai yra linkę rūpintis savo sveikata ir pasirengę už jiems reikiamus medikamentus ar kitas sveikatos paslaugas susimokėti patys. „Privataus finansavimo galimybes dar labiau padėtų išplėsti sveikatos draudimo fondai ir kiti produktai, kurie Vakarų šalyse yra kur kas labiau paplitę negu Lietuvoje. Šiose šalyse su sveikatos paslaugomis susijusius draudimo produktus įsigyja patys žmonės, o tarptautinės įmonės tuo aprūpina savo darbuotojus“, – pastebi A. Raziūnas.
Pasak bendrovės atstovo, kitose ES šalyse sveikatos paslaugų finansavimas, skiriamas privačių draudimo bendrovių ar fondų, sudaro apie 5-7 proc. visų sveikatos reikmėms skiriamų išlaidų. Tai sudaro papildomus 200-300 eurų per metus, tenkančius vienam gyventojui. Tuo metu Lietuvoje šis sveikatos paslaugų finansavimo būdas nesudaro nė 1 procento. „Šis skirtumas rodo, kad sveikatos draudimo produktai, nors ir yra itin aktualūs gyventojams, dar neišnaudojami verslo įmonių taip, kaip Vakaruose. Tačiau esame įsitikinę, kad neišvengiamai artėsime prie Vakarų lygio ir vis daugiau gyventojų dalį sveikatos paslaugų galės apmokėti iš draudimo produkto, o ne asmeninėmis lėšomis“, – tvirtina A. Raziūnas
Darbuotojai vertina palankiai
Kaip parodė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas sociologinis tyrimas, dirbantieji Lietuvos gyventojai darbdavio suteikiamą sveikatos draudimą vertina kaip vieną labiausiai pageidaujamų papildomų motyvacijos priemonių – ją kaip aktualiausią apklausoje įvardijo 56 proc. dirbančių respondentų.
„Sveikatos draudimas Lietuvoje iki šiol buvo įprastas tik stambesnėse užsienio kapitalo įmonėse. Tačiau didėjant konkurencijai dėl specialistų, o rinkoje atsirandant į smulkų ir vidutinį verslą orientuotų sveikatos draudimo produktų, juo turėtų vis labiau domėtis ir įvairaus dydžio vietos įmonės. Darbuotojams toks draudimas tampa dar viena galimybe finansuoti ir naudotis jiems aktualiomis sveikatos paslaugomis“, – sako A. Raziūnas.
„Lietuvos draudimo“ atlikta apklausa atskleidė, kad dažniausiai pageidaujama sveikatos draudimo paslauga – dantų gydymas. Jis aktualus net 74 proc. dirbančių respondentų. Nemažai daliai dirbančiųjų taip pat aktualios sveikatinimo paslaugos įskaitant gydomuosius masažus ar kineziterapijos procedūras, specialistų konsultacijos ir medicininiai tyrimai.
