aA
Koronavirusas iš esmės pakeitė gydymo įstaigų kasdienybę ir padidino kai kurias išlaidas. Nepaisant to, per pandemiją daugumos gydymo įstaigų finansiniai rezultatai netgi pagerėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, ir gali būti, kad, kompensavus kai kurias dėl COVID-19 patirtas išlaidas, dar labiau pasitaisys.
Santaros klinikos
Santaros klinikos
© Vidmantas Balkūnas

Tai rodo Asmens sveikatos priežiūros įtaigų 2020 metų pirmojo pusmečio finansiniai rezultatai, kuriuos trečiadienį vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pristatė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė.

S. Adamkevičiūtė įspėjo, kad rezultatai kol kas yra tarpiniai, nes VLK dar nėra gavusi finansinės veiklos ataskaitos iš Klaipėdos jūrininkų ligoninės (KJL), patyrusios kibernetinę ataką. Šios atakos metu buvo pažeisti ligoninės serveriai, kuriuose veikia buhalterinės ir darbo užmokesčio apskaitos sistemos. Vis tik specialistė abejojo, kad vėliau iš KJL gauti duomenys reikšmingai paveiktų tarpinius rezultatus, kurie yra akivaizdžiai gerėjantys.

Pajamos išaugo 10 procentų

Kaip sakė S. Adamkevičiūtė, pirmą pusmetį viešųjų gydymo įstaigų pajamos sudarė 813 mln. eurų ir padidėjo 10 procentų, tai yra 78 milijonais eurų. Didžiąją dalį šio augimo nulėmė gydymo įstaigų pajamos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), sudariusios net 77 mln. eurų.

„Tas 10–12 proc. pajamų augimas yra didesnis nei sąnaudų didėjimas. Tai lėmė teigiamą finansinį rezultatą. Viešųjų gydymo įstaigų sąnaudos sudarė 781 mln. eurų ir padidėjo 63 milijonais eurų, tai yra 8 proc. O iš PSDF teiktų paslaugų sąnaudų augimas buvo 59 mln. eurų, arba 9 proc.“, – aiškino specialistė.

Sparčiausiai, kaip rodo tarpiniai rezultatai, augo darbo užmokesčio ir socialinio draudimo sąnaudos. Likusios įstaigų sąnaudos medicinos reikmenims ar komunalinėms paslaugoms nepadidėjo. Nors vienos įstaigos ir turėjo dėl to papildomų sąnaudų medicinos reikmenims ar komunalinėms paslaugoms, tačiau kitos – ne, nes nevykdė intensyvios veiklos. Tad bendrame Lietuvos gydymo įstaigų rezultate tų sąnaudų didėjimo nesimato. Augimas yra tik sąnaudų grupėje „Dezinfekciniai ir kiti tirpalai“.

Didžiausia sąnaudų dalis – atlyginimas

Sąnaudos darbo užmokesčiui, anot S. Adamkevičiūtės, augo visose įstaigų grupėse, bet tie augimo procentai yra skirtingi.

„Matome, kad universiteto ligoninėse augimas buvo 22 proc. Didžiausias buvo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) stočių darbo užmokesčio sąnaudų augimas – 33 proc., slaugos ligoninėse jis buvo 29 proc.“, – vardijo VLK specialistė.

Antanas Matulas
Antanas Matulas
© DELFI

Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariui Antanui Matului užkliuvo tai, kad, kaip rodo pusmečio finansinės veiklos ataskaita, toliau didėja atskirtis tarp didžiųjų ir mažųjų ligoninių darbo užmokesčio fondo.

„Universitetinėms ir respublikinėms ligoninėms darbo užmokesčiui skirta 280 mln. eurų ir augo 22 proc., visoms kitoms gydymo įstaigoms – regionų, rajonų ligoninių ir poliklinikoms – skirta suma darbo užmokesčiui sudaro apie 150 mln. ir augo 12 proc. Kaip kitos ligoninės galėjo pakelti darbo užmokesčius tokiu pat procentu, kaip nurodė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jeigu akivaizdu, kad jiems darbo užmokesčio fondas augo dvigubai mažiau?“ – klausė Seimo narys.

Į tai atsakė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė: „Visi finansitai pasakytų, kad apie konkrečios įstaigos finansinę būklę spręsti iš pusmečio rezultatų būtų netikslinga. Turime duomenis, kokius turime.

Kalbant apie pirmą pusmetį, turėtume suprasti, kad gydymo įstaigos dirbo labai skirtingai: vienos dirbo labai dideliu intensyvumu, turėjo didžiulius pacientų srautus, turėjo mokėti daug gydytojams priedų už viršvalandžius slaugytojams, gydytojams. Kitos įstaigos dirbo mažesniu pajėgumu. Tai, be abejo, atsispindi ir finansiniame rezultate“.

Kristina Garuolienė
Kristina Garuolienė
© DELFI / Andrius Ufartas

Bendras finansinis rezultatas gerėja

Apžvelgdama atskiras gydymo įstaigų grupes S. Adamkevičiūtė konstatavo: bendras finansinis rezultatas gerėja. Pvz., 2019 metų pirmą pusmetį net 85 įstaigos buvo baigusios su neigiamu finansiniu rezultatu, o 2020 metų pirmą pusmetį tik 51, tai yra 34-iomis įstaigomis mažiau.

„2017 metais bendras suminis visų gydymo įstaigų rezultatas buvo teigiamas – plius 2,5 mln. eurų. 2018 metais jis užaugo iki plius 10 mln. eurų. Prieš metus buvo 12 mln. eurų, o dabar – daugiau nei 2 kartus geresnis, tai yra beveik 30 mln. eurų. Aišku, mes neturime KJL duomenų, bet manau, kad tas rezultatas turėtų būti teigiamas ir dar labiau padidintų šį suminį rezultatą.

2019 metų birželio 30 dienos duomenimis, bendras regionų, rajonų, taip pat slaugos ligoninių grupių suminis rezultatas buvo neigiamas. Šį pusmetį jis yra teigiamas. Neigiamas yra tik GMP stočių suminis rezultatas“, – pastebėjo VLK specialistė.

Santaros klinikos patyrė nuostolių

Universiteto ligoninių grupėje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo dvi įstaigos, kurios turėjo neigiamą finansinį rezultatą. Tai – Žalgirio klinikos ir Nacionalinis vėžio institutas. Dabar šių įstaigų finansiniai rezultatai yra teigiami.

Neigiamą finansinį rezultatą universiteto ligoninių grupėje šiuo metu turi tik Santaros klinikos.

„Santaros klinikų finansinio rezultato blogėjimą lėmė dvi priežastys: papildomi priedai darbo užmokesčiui, nes padidėjo darbo krūvis. Taip pat šioje įstaigoje augo kitos sąnaudos. Pvz., laboratorinių tyrimų sąnaudos didėjo 60 proc., dezinfekciniams tirpalams įstaiga išleido daugiau nei 7 kartus, palyginti su 2019 m. pirmąjį pusmetį kitom sąnaudom. Kitos sąnaudos augo 21 proc.

Tie papildomi pirkimai, susiję su „covidu“, Santaros klinikoms kol kas nebuvo finansuoti. Jie bus finansuoti ateityje. Finansinis rezultatas ateityje turėtų pagerėti“, – prognozavo S. Adamkevičiūtė.

Respublikos, regionų ir rajonų ligoninėse situacija pasitaisė

Finansiniai rezultatai pagerėjo ir respublikos ligoninių grupėje. Jeigu 2019 metais buvo 4 respublikos ligoninės, kurios turėjo neigiamą finansinį rezultatą. Šiemet tokia liko tik viena Respublikinė Klaipėdos ligoninė. Bet, kaip pastebėjo S. Adamkevičiūtė, šios gydymo įstaigos neigiamas rezultatas nėra blogesnis nei buvo prieš metus ir netgi yra šiek tiek mažesnis.

Regioninių ligoninių grupėje 2019 metų pirmąjį pusmetį neigiamą finansinį rezultatą turėjo 7 ligoninės. Dabar visos jos turi teigiamą finansinį rezultatą ir nėra nė vienos, kuri turėtų neigiamą finansinį rezultatą.

Rajonų ligoninių grupėje irgi situacija pagerėjo. 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo 27 įstaigos, turėjusios neigiamą finansinį rezultatą, dabar liko tik devynios.

Išsiskiria Vilniaus GMP stotis

Bendras finansinių rodiklių suprastėjimas stebimas GMP stočių grupėje. Jeigu 2019 metais pirmąjį pusmetį šioje grupėje neigiamą finansinį rezultatą turėjo 8 GMP stotys, šiemet jų jau yra 10. Tačiau tas neigiamas rezultatas nėra didelis ar ženklus. Išsiskiria tik Vilniaus GMP stotis.

Netikėti duomenys: kai kurios gydymo įstaigos skurdo, kitos turtėjo
© DELFI / Andrius Ufartas

„Pagal Vilniaus GMP stoties finansinės veiklos ataskaitos aiškinamąjį raštą, įstaiga nurodo, kad papildomai įsigijo apsauginių medicinos priemonių. Taip pat išsinuomojo papildomas patalpas ir papildomą įrangą tam, kad užtikrintų papildomą darbuotojų saugumą. Tos papildomos sąnaudos lėmė finansinių rezultatų blogėjimą.

Labai padidėjo sąnaudos ir už nukrypimus nuo įprastų darbo sąlygų buvo paskaičiuotos papildomos darbo užmokesčio sąnaudos darbuotojams“, – aiškino VLK specialistė.

Anot S. Adamkevičiūtės, GMP stočių neigiamą finansinį rezultatą taip pat lėmė ir augančios kitos sąnaudos: du kartus padidėjo medicinos reikmenų sąnaudos, devynis kartus dezinfekcinių tirpalų ir kitos sąnaudos, o transportavimo sąnaudos išaugo net 11 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

Neigiamas rezultatas neženklus

Slaugos ligoninių grupėje 6 gydymo įstaigos turėjo neigiamą rezultatą. Dabar tokia liko viena ir tas neigiamas rezultatas, palyginti su buvusiu prieš metus, S. Adamkevičiūtės teigimu, neženklus.

Poliklinikų grupėje prieš metus nebuvo nė vienos, turėjusios neigiamą finansinį rezultatą. Dabar yra 4 įstaigos, bet tas neigiamas finansinis rezultatas taip pat yra labai neženklus – nuo 0,1 proc. iki 4 proc. įstaigų pajamų.

Pirminės sveikatos priežiūros centrų (PSPC) grupėje taip pat teigiama tendencija. Pernai pirmąjį pusmetį 30 gydymo įstaigų turėjo neigiamą finansinį rezultatą, dabar – 25.

Finansiniai įsipareigojimai išaugo kone trečdaliu

Pasak S. Adamkevičiūtės, gydymo įstaigų finansiniai įsipareigojimai šiemet padidėjo ženkliai – net 27 procentais. Tai gali būti susiję su papildomų priemonių pirkimu.

Finansinių įsipareigojimų augimo riba iki 25 proc. yra laikoma saugia-žalia, nuo 25 iki 30 proc. – gelsva, o didesnė kaip 30 proc. laikoma kritine.

Kol kas, specialistės teigimu, nepaisant padidėjusių finanisnių įsipareigojimų, kritinė riba nebuvo peržengta.

Kodėl augo pajamos?

Pasak S. Adamkevičiūtės, pagrindinė priežastis, kodėl pajamos augo sparčiau negu išlaidos, buvo ta, kad, nors dėl karantino PSDF neteko dalies pajamų, gydymo įstaigoms vis tiek buvo mokama viena dvyliktoji sutartinės sumos. O įstaigos, kurios teikdavo viršsutartinių paslaugų, buvo garantija, kad bus atskirai apmokėtos ir jos.

Specialistė pridūrė, kad be iš PSDF gautų pajamų, gydymo įstaigos gavo finansavimą ir iš kitų šaltinių: 30 mln. eurų įstaigos gavo iš valstybės biudžeto, 6 mln. eurų iš savivaldybių biudžeto. Taip pat gydymo įstaigos gauna tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių ir ES paramą. Dar 18 mln. eurų pajamų gavo iš mokamų paslaugų, 31 mln. eurų – iš kitų šaltinių, tokių kaip gyventojų skiriami 2 proc. ligoninėms ar juridinių asmenų parama.

Situacija dar labiau gerės

Tikėtina, kad po pusmečio situacija dar labiau pasitaisys, nes SAM įsipareigojo karantino išlaidoms finansuoti paskirti papildomus 14 mln. eurų.

SAM Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė pasakojo, kad šiandien jau surinkta visa gydymo įstaigų informacija apie jų patirtas išlaidas, įsigyjant asmens apsaugos priemones, medicinos įrangą ar perkant darbus ir kitas reikmes kovai su COVID-19.

„Įstaigoms, kurios buvo priešakinėse fronto linijose: „covidinėms“ ligoninėms, joms priskirtoms įstaigoms, kurios talkino šioms paslaugoms teikti, taip pat įstaigoms, kurios teikė karščiavimo klinikų paslaugas arba GMP, bus kompensuojamos visos jų deklaruotos patirtos išlaidos. Šie procesai yra eigoje. Tiesiog forminamos, rengiamos sutartys ir netrukus tas finansinis mechnazimas pasileis, kadangi Vyriausybė jau nutarimu yra paskyrusi lėšas, reikalingas šių įstaigų patirtų nuostolių finansavimui.

Labai tikėtina, kad šių įstaigų finansinė situacija metų pabaigoje ženkliai pasikeis. Kalbant apie Santaros klinikas, pagal jų pateiktas išlaidas, 3,8 mln. eurų turėtų pasiekti įstaigas už jų patirtas išlaidas, perkant įvairias priemones. Tikrai situacija gerokai koreguosis“, – žadėjo R. Janonienė.

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

PSO: startas skiepijimui nuo Covid-19 gali būti duotas kitų metų viduryje (12)

Pasaulio sveikatos organizacija ( PSO ) prognozuoja, kad startas skiepijimui nuo koronaviruso bus...

Pastebėjo dar vieną veiksnį, didinantį pavojų susirgti sunkesne COVID-19 forma: aktualu ne vienam (86)

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) pareiškus, kad antsvorį turintiems žmonėms,...

Koronaviruso bangos akivaizdoje Veryga užsiminė apie planus pratęsti moksleivių atostogas (262)

Dėl koronaviruso pandemijos mokinių rudens atostogos šiemet gali būti ilgesnės. Sveikatos...

Veryga apie didėjantį sergamumą: gydymo įstaigoms teks dirbti kitaip Razmuvienė pranešė apie dar 3 mirtis nuo koronaviruso (146)

Lietuvoje užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiai jau kurį laiką skaičiuojami šimtais, o...

Užsikrėtęs koronavirusu susidūrė su netikėta problema: stebisi, kad Veryga to nežinojo anksčiau (284)

Vilnietis Justinas (tikrasis vardas redakcijai žinomas, – aut. past. ) tiksliai nežino, kur...

Top naujienos

Armonaitė prabilo apie koalicijos dėlionę su konservatoriais: susitarimai bus sudėtingi (783)

Iki rinkimų lieka vis mažiau laiko, politinės kovos vyksta, tačiau Laivės partijos lyderė...

Pastebėjo dar vieną veiksnį, didinantį pavojų susirgti sunkesne COVID-19 forma: aktualu ne vienam (86)

JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrams (CDC) pareiškus, kad antsvorį turintiems žmonėms,...

Su Saboniu ir Valančiūnu žaidęs NBA čempionas: atrodo, kad lietuviai yra pozityvūs žmonės (6)

Dėl pandemijos stabdytas ir kaip niekada ilgai užtrukęs NBA sezonas galiausiai pasiekė finišo...

Merūnas Vitulskis – atvirai apie dalyvavimą gimdyme, sunkiausią etapą ir kaip šiandien vaikai numalšina jųdviejų ginčus su Erika (68)

Kartais atrodo, kad mamos ir tik mamos augina vaikus. Jos maitina, jos auklėja, jos skaito jiems...

Rusijos gyventojai įvardijo draugų ir priešų sąrašą: Lietuvai vėl teko garbinga vieta (693)

Pasakyk, kas tavo draugai ir aš pasakysiu, kas tu. Toks posakis Rusijoje kasmet yra pritaikomas...

Kristina Kybartaitė | D+ nariams

Kvepalai trumpai laikosi? Atskleisiu kelias paslaptis

Renkantis naujus kvepalus vienas pirmiausiai užduodamų klausimų yra net ne tai, ar kvapas...

Ekspertai įvardijo blogiausią JAV rinkimų scenarijų: neramumams ruošiasi netgi kaimynai (117)

Kalendoriui iki JAV prezidento rinkimų skaičiuojant 15 dienų tampa aišku, kad nepaisant jų...

Į kavinę pakvietęs BMW vairuotojas kas 10 min. lakstė į tualetą – čia buvo ne blogiausia (106)

Vos perskaičiusi antraštę „ Į pasimatymą atvažiavo darbiniu „busiuku“, o vėliau...

Laisvos gerbėjai stebisi jos pasikeitusia išvaizda: anksčiau vadino siauralūpe, dabar vėl negerai (139)

Dainininkė Donata Gutauskienė-Laisva jau kuris laikas savo gerbėjus stebina kiek pasikeitusia...

Sudarė šalių dešimtuką, kurių piliečiai dažniausiai mylisi: kas atsidūrė pirmoje vietoje? (42)

Drįsiu paklausti, o kiek kartų per savaitę mylitės jūs? Daugiau nei meksiekiečiai ar mažiau?...

|Maža didelių žinių kaina