aA
Anot onkologų, mityba lemia apie 30 proc. vėžio susirgimo atvejų, tiek pat – rūkymas, apie 5 proc. – alkoholis, apie 2 proc. – aplinkos užterštumas. Kalbant apie sveikatai pavojingą maistą, bene dažniausiai minimi bulvių traškučiai. Tačiau iš tiesų vėžį sukeliančių medžiagų gali turėti dauguma termiškai apdorotų maisto produktų ir netgi riešutai. Dažniausiai kancerogenų kiekis priklauso nuo maisto laikymo bei paruošimo.
Bulvytės, greitas, nesveikas maistas, viršsvoris
© Corbis
Kodėl pavojingos bulvės

Europos Komisijos ekspertai dar prieš keletą metų pastebėjo, kad aukštoje temperatūroje gaminant tam tikrą maistą, jame padaugėja kancerogeninės medžiagos – akrilamido. Bene daugiausiai šios vėžį sukeliančios medžiagos buvo rasta skrudintose, keptose skrudintuve, keptuvėje ar orkaitėje bulvėse, bulvių traškučiuose, sausainiuose, kai kurių rūšių duonoje ir net sausuose pusryčiuose, kuriuose grūdai būna gruzdinti.

Kuo tamsesnė keptų bulvių spalva, tuo daugiau jose kancerogeninių medžiagų. Todėl mitybos specialistai pataria bulves virti, o jei visgi kepate, nelaukti, kol jos paruduos – užtenka, kad gražiai pagelstų. Skrudinti orkaitėje bulves reikėtų ne aukštesnėje kaip 175°C temperatūroje, prieš skrudinant ar kepant jas pirmiausia vertėtų apvirti ar palaikyti vandenyje ir gerai nusausinti.

Sausainiuose atsiranda kancerogenų, kai jų tešla kildinama naudojant amonio bikarbonatą. Etiketėje jis žymimas E503. Beje, ta pačia medžiaga kartais kildinama ir duonos gaminių tešla. Tokiu atveju nepatartina valgyti duonos plutos, nes joje akrilamido gali būti 10 kartų daugiau nei minkštime. Bloga žinia ir keptos duonos mėgėjams – ją skrudinant kancerogeninių medžiagų taip pat daugėja, net jeigu ji buvo kildinta mielėmis.

Kancerogenų randama taip pat karštai rūkytoje dešroje ir mėsoje, šlapiose dešrelėse. Jei šiuos mėsos gaminius dar ir apkepame riebaluose, sveikatai pavojingų medžiagų daugėja.

„Į mūsų organizmą patenka daugybė kenksmingų medžiagų, tačiau jų žala priklauso nuo kiekio. Realios, moksliškai įrodytos žalos keptos ar skrudintos bulvytės mums nekelia, jeigu jos netampa kasdieniu valgiu. Taigi kartais valgyti tokį maistą tikrai galima, svarbiausiai, kad tai netaptų įpročiu“, - teigė Vilniaus universiteto medicinos fakulteto docentas, Respublikinio mitybos centro mitybos higienos gydytojas dr. Rimantas Stukas.

Net bulvių traškučiai realaus pavojaus sveikatai nekelia, ko jie netampa plataus vartojimo preke. „O faktas, kad yra kitaip, rodo tik tai, mūsų visuomenė vis dar nežino sveikos mitybos principų“, - įsitikinęs medikas.

Anot pašnekovo, visiškai tokio maisto turėtų atsisakyti jautriausių kategorijų žmonės – vaikai, pagyvenę žmonės bei turintys chroniškų sveikatos problemų.

Specialistų rūpestis – riešutai

Dar viena pavojingų medžiagų kategorija – mikotoksinai, kurie kaupiasi kai kuriuose maisto produktuose juos neteisingai laikant. Šiomis medžiagomis labai dažnai būna užteršti riešutai, taip pat jų randama pieno ir mėsos produktuose, grūduose, miltuose, kavoje, prieskoniuose.

Ūmūs apsinuodijimai mikotoksinais reti, tačiau lėtiniai apsinuodijimai dažnai yra nediagnozuojami. Taigi mes nejausime jokių negalavimų, o pavojingos medžiagos kaupsis ir žalos mūsų organizmą.

Šiuo metu žinoma net apie 300 mikotoksinų rūšių. „Pavyzdžiui, aflatoksinai priklauso pačių pavojingiausių vėžį sukeliančių medžiagų grupei. Ypač stipriai jie pažeidžia kepenis. Be to, jie turi įtakos genetinei informacijai, gali sukelti kūdikių apsigimimus“, - teigė Maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.

Mikotoksinai dažniausiai atsiranda dėl netinkamo maisto produktų laikymo. Jie išsiskiria esant 28 laipsnių temperatūrai, kai santykinė drėgmė yra apie 80-90 proc. „Jei tik pajutote, kad riešutas yra kartus, tuoj pat jį spjaukite ir būtinai apie tai informuokite tarnybą, pardavėjus, - paragino maisto ekspertė. – Namuose juos laikykite tik griežtai laikydamiesi gamintojo nurodymų“.

Beje, dažniausiai skonio receptoriais mikotoksinų nė nepajusite. Jie atsparūs ir karščiui – verdant maisto produktus mikotoksinų tik šiek tiek sumažėja.

Labiausiai pavojingi riebalai

Pasak onkologės Laimos Griciūtės, svarbus vėžio rizikos veiksnys – valgomų produktų kiekis. Norintiems išvengti vėžio, specialistai siūlo iki 500 g per savaitę sumažinti kiaulienos, jautienos ir avienos kiekį.

„Tai nereiškia, kad turėtume laikytis ekspertų rekomendacijų kaip Švento rašto. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms mėsos tikrai reikia daugiau. Svarbiausia, labai nenutolti nuo siūlomų vidurkių –kad mėsa netaptų vieninteliu mūsų baltymų šaltiniu“, - teigė medikė.

Bene geriausiai nuo vėžio apsaugo daržovės ir vaisiai, kuriuose yra daug laisvuosius radikalus naikinančių medžiagų, tačiau maitintis tik jais, anot onkologės, taip pat negerai. Maistas turi būti įvairus.

Pasak L. Griciūtės, labiausiai riboti reikia riebalų ir cukraus kiekį. Anot specialistų, riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30 proc. visų per dieną gaunamų kalorijų.

„Mat šios medžiagos skatina nutukimą, o nutukę žmonės dažniau serga žarnyno, gimdos, inkstų, prostatos, krūties (ypač antroje gyvenimo pusėje) vėžiu. Kita vertus, nutukimas neturi įtakos tokioms vėžio rūšims, kaip sarkoma, odos vėžys. Be to, jei žmogus turi įgimtą polinkį sirgti vėžiu, nepadės nė sveika mityba. Tačiau tokių atvejų tikrai nėra daug – apie 1-2 proc.“, - teigė medikė.

Nors kai kurie medikai teigia, kad saikingai geriamas vynas apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, onkologai įspėja, kad alkoholiniai gėrimai gali sukelti burnos ertmės, stemplės, kepenų, krūties piktybinius navikus. Nors pats alkoholis nėra kancerogenas, organizmui jį pasisavinant, išskiriama labai toksiškų medžiagų.

Anot kai kurių medikų, pavojų susirgti vėžiu didina ir kava. Tačiau kuo daugiau vartosite ląstelienos turinčių maisto produktų, tuo greičiau iš jūsų virškinimo sistemos kartu su kitais šalutiniais produktais kancerogeninės medžiagos pasišalins. Daug ląstelienos turi rupi duona, džiovinti ankštiniai augalai, javainiai ir švieži vaisiai bei daržovės.

Anot mokslininkų puikus antioksidantas, naikinantis kancerogenines medžiagas, yra braškės, taip pat daug seleno turinčios žuvys bei vėžiagyviai, grybai, daug geležies turintys produktai (kepenys, špinatai, pupos, javainiai ir kiaušinių trynys). O štai norvegų mokslininkai įrodė, kad moterys, kurios kasdien išgeria 3 stiklines pieno, krūties vėžiu serga 2 kartus rečiau.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ekspertų išvada: gali būti, kad koronavirusas plinta kvėpuojant (2)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius profesorius Saulius Čaplinskas ragina atkreipti...

Įmonės galės teikti paramą vaistais, kurie reikalingi koronaviruso infekcijai gydyti

Atsižvelgiant į vaistų, reikalingų koronaviruso COVID-19 ligai gydyti, poreikį gydymo...

Veryga patikslino: net jei karantinas švelnės, kai kurios paslaugos sugrįš labai negreitai (198)

Nors trečiadienį Vyriausybėje karantino laikotarpis bus dar pratęstas bent dviem savaitėms,...

Lietuvoje dėl koronaviruso 21 asmens būklė yra sunki papildyta 12.49; vasaros renginių siūlo dar neatšaukti (179)

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga trečiadienį pristatė naujienas, susijusias su...

Pasveikusius nuo COVID-19 kviečia tapti donorais: jūsų kraujas gali padėti sergantiems šiuo koronavirusu (33)

VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų bei Intensyvios terapijos centruose gydomi COVID-19...

Top naujienos

Paaiškino, kaip užtikrins draudimą keliauti per Velykas: tikrins atvykstančius į miestus papildyta 15:15 val. (10)

Vyriausybei nusprendus pratęsti karantiną iki balandžio 27-osios dienos imtinai, bei Velykų...

Karantinas tęsiamas dviem savaitėm, kaukės tampa privalomos per Velykas uždrausta vykti į kitus miestus (487)

Ministrų kabinetas trečiadienį rinkosi į Vyriausybės posėdį, kuriame svarstė apie karantino...

Suvaržymus lengvinančioms Europos valstybėms – PSO įspėjimas (6)

Nepaisant to, kad kai kuriose šalyse matyti „pozityvių ženklų“, kurie galimai praneša apie...

Po iš Santarų pabėgusios moters kelionės autobusu – siūlo visiems keleiviams izoliuotis jai patvirtintas koronavirusas (543)

Antradienį Vilniuje iš Santaros klinikų Infekcinių ligų centro per langą pabėgusi moteris (gim....

Gyvai / Tiesiogiai iš Vyriausybės: Skvernelis - apie judėjimo sugriežtinimą Šv. Velykų savaitgalį (19)

Nuotolinėje spaudos konferencijoje dalyvaus Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, vidaus reikalų...

Gabrielius Landsbergis: kas mūsų laukia po koronos ragina ruoštis antrai bangai (278)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ( TS-LKD ) partijos lyderis Gabrielius...

Iš JAV norinčių grįžti rusų neįleido į „Aeroflot“ lėktuvą: orlaivis išskrido beveik tuščias (22)

Trys ketvirtadaliai iš Jungtinių Amerikos Valstijų į tėvynę sugrįžti norinčių rusų nepateko...

Prieš šventes – priminimas iš bankų: įprastiniai pavedimai nebus vykdomi 4 dienas (23)

Kaip jau tampa įprasta, bankai primena, kad šventiniu laikotarpiu įprastiniai pavedimai tarp bankų...

Anya Andrianova ir Evgenia Pismennaya

Nerimaudamas, kad kruvina kova dėl naftos gali užsitęsti, Putinas kaupia atsargas (3)

Pasaulio šalių lyderiams varžantis, kas paskelbs didesnį išlaidų paketą, Kremlius kaupia...

|Maža didelių žinių kaina