Kodėl karščiuojame, kada vaistų reikia, o kada medikamentinę gydymo amuniciją vertėtų atidėti, pataria Kėdainių PSPC Krakių ambulatorijos šeimos gydytoja Jurgita Vosylė.
Kiekvieno skirtinga
Pasak gydytojos, kiekvieno žmogaus normali kūno temperatūra yra laikoma skirtinga. Tai priklauso nuo daugelio individualių organizmo vidinių savybių.
„Jei žmogaus medžiagų apykaita yra greitesnė, tai jo ir normali kūno temperatūra bus aukštesnė. Jei apykaita lėtesnė, temperatūra – žemesnė. Todėl patariama kūno temperatūrą matuoti ramybės būsenoje – ramiai pasėdėjus apie porą valandų, po valgio. Mat temperatūrą gali kelti ir valgis, ir stresas, fizinis aktyvumas, maudynės vonioje, deginimasis paplūdimyje ar netgi stiprus emocijų antplūdis“, – dėmesį atkreipia J. Vosylė.
Dėl medžiagų apykaitos temperatūra svyruoja visą dieną. Štai apie 6 val. ryte ji būna žemiausia, o aukščiausią išmatuosime į pavakarę – 16–18 val.
Ribos ir perviršis
Vidutine normalia sveiko žmogaus temperatūra laikomi 36,8 laipsnio. Tiesa, normos ribos gali svyruoti nuo 36,2 iki 37,5 laipsnio matuojant temperatūrą burnoje.
„Reikia nepamiršti, kad matuojant pažastyje temperatūra bus apie pusę laipsnio žemesnė, o tiesiojoje žarnoje net apie pusę laipsnio didesnė“, – akcentuoja šeimos gydytoja.
Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, žmogus karščiuoja, kai temperatūra peršoka 38 laipsnius.
Kodėl karščiuojame?
Karščiavimas – kompleksinis, fiziologinis organizmo atsakas į ligą. Veikiant pirogeninėms medžiagoms sutrinka temperatūrą reguliuojančio hipotaliaminio centro veikla ir temperatūra pakyla virš įprastos. Tai rodo, kad organizmas pats kovoja su infekcija.
Karščiuoti naudinga
„Kol temperatūra nesiekia 38 laipsnių, nerekomenduojama vartoti temperatūrą mažinančių vaistų, – pabrėžia J. Vosylė. – Pakilusi temperatūra skatina organizmą kovoti su ligos sukėlėjais, spartina baltųjų kraujo kūnelių gamybą ir mobilizuoja juos efektyviau naikinti bakterijas bei virusus. Todėl pakilusi temperatūra yra organizmui naudinga reakcija ir turėtų būti mažinama, tik kai perkopia 38 laipsnius, o karščiavimas sukelia diskomfortą. Pavyzdžiui, stipriai skauda galvą, sąnarius, raumenis, karščiuojantis žmogus jaučiasi blogai.“
Anot gydytojos, sveikam suaugusiam žmogui karščiavimas retai kada būna pavojingas. Susirgus aukštesnė nei normali kūno temperatūra padeda imuninei sistemai geriau ir greičiau atlikti savo darbą. Tyrimų duomenimis, kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, vėjaraupiais, sergama ilgiau, o kartais netgi sunkiau, jeigu dėl šių ligų padidėjusi kūno temperatūra mažinama vaistais.
Kada palaukti
Užfiksavus šoktelėjusią temperatūrą reikėtų įvertinti bendrą ligonio savijautą.
„Tarkim, jei vaiko temperatūra 38 laipsniai, tačiau jis jaučiasi gerai, yra gana žvalus, aktyvus, tada neverta duoti temperatūrą mažinančių vaistų. Tegu organizmas pats kovoja su infekcija. Padėti pakanka natūraliomis priemonėmis – geriant daug skysčių, kurių netenkame karščiuodami, ir vėdinant patalpas“, – sako J. Vosylė.
Natūralios priemonės
Taigi patarimas tiesiog išprakaituoti pradžioje yra naudingas. Tiesa, derėtų gerai įsiminti svarbius akcentus.
„Karščiuojant būtina padaryti viską, kad organizmas turėtų galimybę prarasti šilumą. Kūno šilumos netenkame dviem būdais. Pirma, prakaituodami. Tik turėkite omeny, kad tada prarandame daug skysčių. O kartu su jais netenkame ir daugybės mikroelementų, todėl būtina užtikrinti skysčių pusiausvyrą. Tiktų ir rehidraciniai tirpalai. Juose esantys mikroelementai atkurtų pusiausvyrą ir savijauta pagerėtų. Pravartu gerti džiovintų slyvų kompoto, nes prakaituodami netenkame kalio.
Esant aukštesnei temperatūrai galima drėgna (ne šalto vandens!) paklode apsivynioti kūną.
Žinoma, kiti jaučia diskomfortą, tad, tarkim, vaikams dedame kompresus ant didžiųjų kraujagyslių – kaklo, pažastyse, ant kirkšniukų ir taip pamažiname temperatūrą bent puse laipsnio.
Kūnas šilumos netenka ir kai vėsinamas įkvepiamas oras. Tai reiškia, kad kambaryje reikėtų palaikyti normalią temperatūrą – 18–22 laipsnius. Nereikia prisirengti dešimčia sluoksnių drabužių – leiskite kūnui prarasti šilumą. Nepamirškite patalpų vėdinti“, – pataria šeimos gydytoja.
Pamiršti
Pasak pašnekovės, iki dabar daug kas tvirtai seka pasenusiu patarimu, jog karščiuojant reikia ištrinti kūną degtine.
„Visiškai nerekomenduojama taip elgtis, nes degtinė rezorbuojasi per odą ir gali patekti į kraujotaką bei taip paveikti toksiškai“, – perspėja J. Vosylė.
Kada nedelsti
„Jei aukštos temperatūros nepavyksta sumažinti patiems naudojant namie turimas priemones, jei atkaklus karščiavimas daugiau nei 38 laipsnių tęsiasi ilgiau nei 1–2 dienas arba atsiranda papildomų pavojingų simptomų (bėrimai, vėmimas, vangumas, kt.), ilgai nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Žinoma, bet kokiu atveju visada būtina stebėti karščiuojančio ligonio savijautą, nes kiekvieno organizmas į temperatūros padidėjimą reaguoja individualiai“, – budrumą žadina medikė.
Į karščiavimą rimtai atkreipti dėmesį privalu, jei kūdikiui temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, vaikui iki trejų metų temperatūra šokteli iki 39 laipsnių.
Derėtų suklusti, kai karščiuoja onkologinėmis ligomis, cukriniu diabetu, kepenų ligomis sergantys asmenys.
„Kritine temperatūra laikomi 40 laipsnių, – akcentuoja pašnekovė. – Tada gali prasidėti ir haliucinacijos, kliedesiai ar ištikti šilumos smūgis. Jei termometras rodo 41 laipsnį ir daugiau, gali netgi sustoti kvėpavimo centro veikla.“
