Penktadienį surengtame nuotoliniame Sveikatos reikalų komiteto pasitarime buvo nagrinėjama, kodėl Šalčininkų rajono gyventojai nenori vakcinuotis ir kokių priemonių imasi savivaldybė, stengdamasi juos paskatinti.

Itin kaimiškas rajonas

Kaip pasitarime sakė Šalčininkų rajono savivaldybės Administracijos direktorius Josif Rybak, ši savivaldybė yra grynoji kaimiškoji savivaldybė – 65 proc. žmonių gyvena kaime. Iš viso kaimų šioje savivaldybėje yra 450 ir 3 miestai – Šalčininkai, Eišiškės ir Baltoji Vokė.

Šalčininkų rajone tik 10 proc. gyventojų yra lietuvių – likusi dalis yra kitų tautų atstovai. Pagrindinė tautinė grupė yra lenkai.

„Galime ir pasigirti tam tikrais rodikliais – esame labai jaunas rajonas. Pagal jaunų žmonių procentą mes visada esame dešimtuke. Pagal darbingą amžių taip pat esame dešimtuke. Turime išvystytą mokyklų tinklą, dėl to pas mus mokytojai važiuoja ir iš kitų rajonų“, – sakė J. Rybak.

Josifas Rybakas

Šiame rajone yra 3 pagrindinės sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat yra ir 2 privačios klinikos. Tačiau, pasak administracijos direktoriaus, jos situacijos nepagerino, nes visi žmogiškieji resursai jose yra tie patys, kaip ir viešose įstaigose – nepritraukė nė vieno gydytojo iš kitų rajonų.

Direktoriaus teigimu, šiuo metu Šalčininkų rajone jaučiamas didžiulis gydytojų trūkumas. Ypač – šeimos, vidaus ligų, gydytojų psichiatrų bei gydytojų konsultantų.

Kiekvieną savaitę Šalčininkų rajone atliekama apie 1000 PGR koronaviruso tyrimų.

„Pagrindinė mūsų problema, kur dabar užstrigome, yra vakcinacija, dėl to esame ir žiniasklaidos, ir politikų, ir gyventojų dėmesio centre. Šuolis matomas per 3 paskutines savaites, čia jau geras ženklas. Tas postūmis atsirado dėl to, kad buvo leista įmones virš 100. Mes tokių įmonių daug neturime, bet buvo tokių įmonių, kur per vieną dieną ateidavo 100 darbuotojų ir čia buvo geras sprendimas praplėsti vakcinuojamųjų ratą“, – sakė J. Rybak.

Senjorai sutinka, bet juos atkalba vaikai

Šalčininkai turi atskirą vakcinavimo centrą Šalčininkų kultūros centre, bet taip pat yra ir dar 19 skiepijimo taškų visame rajone.

Diena Šalčininkuose

Sudaryta ir centrinė vakcinacijos darbo grupė. Pasak J. Rybak, kiekvienoje seniūnijoje yra ir atskiros darbo grupės – jose dalyvauja mokyklų atstovai, socialiniai darbuotojai, seniūnai, medikai ir net kunigai.

„Nuo pirmosios dienos vyksta aiškinamasis darbas gyventojams“, – kalbėjo administracijos direktorius. Jis pridūrė, kad veikia ir mobilios skiepijimosi grupės, kurios sustoja kaimuose ir kviečia skiepytis.

J. Rybak teigimu, komunikacija vykdoma 3 kalbomis. Iki vakcinavimo centrų vykdomas ir pavežėjimas.

„Lyg ir viskas būtų gerai, pastangos didelės, bet, deja, nėra rezultato. Žmonės nenori skiepytis. Ta grupė yra labai didžiulė tarp senjorų, net jei yra abejonių, atsiranda šeimos nariai, kurie spaudžia ir tada visos mūsų pastangos yra užblokuojamos. Jie argumentuoja tuo, kad jų mobilumas mažas, nevažiuoja nei į „Akropolį“, nei dar kažkur ir, jei reikėtų skiepyti, tai ne senjorą, o jo anūką, kuris gali atvežti kovidą.

Būna ir taip, kad jei šeimos gydytojas įkalbėjo skiepytis senjorą, tai gauname agresyvių skambučių ar ateinama“, – apgailestavo J. Rybak.

Kaip rodo apklausos, apie 20 proc. šalčininkiečių bijo skiepo šalutinio poveikio, 20 proc. neapsisprendė, 5 proc. nori gydytojų konsultacijų, o 25 proc. galimai jau turi imunitetą.

Nesiskiepijo net ir po mirčių bendruomenėje

J. Rybak pasakojo, kad Šalčininkų rajone yra unikali sentikių bendruomenė, kurioje gyvena daug garbaus amžiaus vienuolių. Nors buvo ne vieną kartą kreiptasi į šią bendruomenę su pasiūlymu skiepytis, teigiamo atsakymo nebuvo. Net ir po to, kai bendruomenėje rasta 50 koronaviruso atvejų, o 2 asmenys mirė, nuomonė apie skiepus nepasikeitė – jų ir toliau atsisakoma.

„Dėl vakcinų skirtingų – kalbos nėra apie „AstraZeneca“, bet mūsų senjorai nenori nei „Pfizer“, nei „Moderna“. Jie tiesiog nenori skiepytis, jaučia baimę. Mūsų viltis dabar yra tik su medikais, nes socialinį kanalą visą išnaudojome“, – sakė J. Rybak.

Direktoriaus teigimu, savivaldybė buvo pakvietusi ir profesorių Saulių Čaplinską, kuris su gyventojais bendravo visomis kalbomis, taip pat buvo atvykęs ir gydytojas Valerijus Morozovas. Deja, net ir po tokių susitikimų situacija nepagerėjo.

Diena Šalčininkuose

Nepadėjo ir žiniasklaida – pasak direktoriaus, vienu metu žiniasklaidoje apie Šalčininkų rajoną buvo itin daug neigiamos informacijos, o tai dar labiau atstūmė žmones nuo noro vakcinuotis.

„Bet nenuleidžiame rankų […] Vakcinas, kalbant apie „Moderna“ ir „Pfizer“, išnaudojame praktiškai visas. Tai dabar dar gausime „Johnson & Johnson“, bet sunku prognozuoti, kaip su juo pasiseks“, – kalbėjo J. Rybak.

Jaučia didžiulį gydytojų trūkumą

SAM Elektroninės sveikatos sistemos ir informacinių išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Lukas Galkus posėdyje sakė, kad Šalčininkuose „AstraZeneca“ itin sunkiai naudojama ir visiškai nenorima.

„Jei pasižiūrėsime į vyresnių gyventojų grupių skiepijimą, tai pamatysime, kad jis gana vangus. […] Pradžioje buvo didesnis intensyvumas, bet dabar matome, kad tik maža dalis asmenų, kurie gauna pirmąją dozę, yra vyresni“, – sakė L. Galkus.

Nuo kovo pabaigos iki dabar, Šalčininkai yra 60-oje vietoje pagal paskiepytų vyresnių asmenų skaičių. Jų yra 22,88 proc., tuo metu Lietuvos vidurkis yra 57,97 proc.

„Situacija yra tikrai prasta 80 metų ir vyresnių gyventojų grupėje, bet ši grupė yra visoje Lietuvoje labai prastai skiepijama“, – kalbėjo L. Galkus.

Šalčininkų rajono vyr. gydytojas Zbignev Semenovič pabrėžė, kad rajone itin rimta problema yra gydytojų trūkumas.

„Iš esmės turime 2 terapeutus ir taip ant ribos. Visos problemos, kurios po to atsiranda, tai būtent dėl gydytojų stokos. Juos privilioti labai sunku, yra bendros problemos, kurios būdingos visoms rajono ligoninėms. Jauni gydytojai klausia, ar galime duoti garantiją, kad skyrius ir toliau veiks, ar bus kokie nors pokyčiai, kai reikės ieškoti kito darbo. Nėra jokios garantijos, kad jie turės darbo“, – sakė Z. Semenovič.

Kita problema – tik trečdalis gydytojų Šalčininkų rajone yra iš Lietuvos universitetų. Pusė jų baigė studijas Gardino universitete. Privilioti iš kitų šalių – taip pat sudėtinga, nes tam trukdo Lietuvos įstatymai ir biurokratija.

Šalčininkų pirminio sveikatos priežiūros cenro direktorė Danelja Laimutė Sliževska posėdyje taip pat vardijo gydymo įstaigų problemas. Viena didžiausių – biurokratija ir administraciniai darbai, apsunkinantys pagrindines gydytojų funkcijas.

Diena Šalčininkuose

„Dabar dėl pandemijos – gydytojams „užkrauta“ rašyti nedarbingumo pažymėjimus vaikams, kurie nelanko mokyklos ir tiems, kurie izoliuoti. Gydytojas per darbo dieną turi išrašyti po 20 nedarbingumo pažymėjimų. Manau, tai galima supaprastinti, o ne numesti šitų funkcijų gydytojams“, – sakė L. Sliževska. Gydytoja pasakojo, kad tokių nesusipratimų dėl biurokratijos yra daugybė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (684)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės