Tuos pinigus, kuriuos valstybė už paslaugas būtų sumokėjusi šalies daktarams, perves užsieniečiams.

Tai – visai ne pokštas. Jau netrukus lietuvės galės važiuoti gimdyti, pavyzdžiui, į Paryžių, o senoliai – protezuoti klubo ar kelio sąnarių, tarkim, į Londoną.

Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui įteisinti Lietuvos gyventojams galimybę gauti kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas kitose Europos Sąjungos šalyse.

Apskaičiuota, kad kompensacijoms už medicinos paslaugas, gautas kitose ES šalyse, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto reikės skirti apie 40 milijonų litų.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti ar patys besidraudžiantys Lietuvos piliečiai galės gydytis ir tirtis visose ES šalyse – ir ambulatoriškai, ir stacionare. Tą patį užsieniečiai iš ES šalių galės daryti ir Lietuvoje.

ES direktyvose numatyta gyventojų teisė laisvai pasirinkti, kurioje šalyje gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Su gydymu susijusias išlaidas turi finansuoti šalis, iš kurios žmogus atvykęs. Tačiau

Turės tik teorinę galimybę

Lietuvos medikams nėra ko bijoti, kad ligoniai pasipustys padus. Daugeliui lietuvių, nors jie ir galės gauti kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas ES, gydymas užsienyje vis tiek bus ne pagal kišenę.

Lietuva užsienio gydymo įstaigai už jos piliečiui suteikta paslaugą sumokės tiek, kiek tokia paslauga įkainota mūsų šalyje. Sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai Lietuvoje yra gerokai mažesni nei Europos šalyse. Todėl ligoniams iš Lietuvos reikėtų padengti kainų skirtumą. 

Be to, kaip sakė Valstybinės ligonių kasos (VLK) Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė, pacientas, gavęs paslaugą ES šalies gydymo įstaigoje, turės susimokėti vietoje iš karto, o grįžęs į Lietuvą galės kreiptis į teritorinę ligonių kasą kompensacijos.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Alma Čiplienė mano, kad nei Panevėžio regiono gyventojai aktyviai naudosis galimybe gydytis užsienyje, nei užsieniečiai pradės važiuoti pas mus. 

„ Didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno – gydymo įstaigos galbūt ir sulauks daugiau pacientų iš ES šalių, bet tikėtis, kad jie pradės plūsti į mažesnių miestų gydymo įstaigas, matyt, nelabai realu. O lietuviams, net jeigu reikės sumokėti paslaugų kainos skirtumą, vis tiek gydytis užsienyje bus brangu“, – kalbėjo A. Čiplienė.

Be siuntimo – tik pas šeimos gydytoją

L. Bušinskaitė sako, kad gavusiesiems sveikatos priežiūros paslaugas ES ir Europos ekonominės erdvės šalyse išlaidos bus kompensuojamos tokia pat apimtimi, sąlygomis ir tokiomis pat bazinėmis kainomis, kaip ir gavusiesiems tokias paslaugas Lietuvoje. Beje, bus kompensuojamos tik tokių paslaugų, kurios teikiamos ir mūsų šalyje, išlaidos. 

Tie asmenys, kurie serga retomis, labai sunkiomis ligomis ir kurių nėra galimybių gydyti Lietuvoje arba jos labai ribotos, VLK specialistų komisijos ir toliau bus siunčiami gydytis į užsienį. Taigi, tai du skirtingi dalykai ir jų nereikėtų painioti.

Atsiradusia galimybe gydytis užsienyje pasinaudoję gyventojai turės ne vėliau kaip per vienerius metus kreiptis į teritorinę ligonių kasą ir pateikti prašymą kompensuoti jiems suteiktų paslaugų išlaidas.

„Geriau, kad žmonės kreiptųsi kuo anksčiau, nelauktų paskutinio termino. Tada greičiau gaus pinigus“, – patarė L. Bušinskaitė.

Kompensacijos bus galima prašyti ir už užsienio gydymo įstaigoje išduotus vaistus, medicinos prietaisus, pagalbos priemones. 

Jeigu ligonių kasa nuspręs tenkinti gyventojo prašymą, kompensacijos jis sulauks per mėnesį.
L. Bušinskaitė, paklausta, kokia tvarka Lietuvos gyventojai galės vykti gydytis į užsienį be siuntimų ar jie bus būtini, atsakė, kad siuntimo nereikės tik tuo atveju, jei žmogus vyks į kurią nors ES ar Europos ekonominės erdvės šalį pas savo pasirinktą šeimos gydytoją konsultacijos. Pacientui tereikės sutarti dėl priėmimo laiko. 

Visais kitais atvejais, jei bus vykstama dėl tam tikros srities specialisto ambulatorinės konsultacijos, gydymo, operacijos stacionare, reikės turėti siuntimą. Pavyzdžiui, jeigu žmogui reikalinga kardiologo pagalba, jis privalės turėti savo šeimos gydytojo siuntimą. Tada galės rinktis šalį ir gydymo įstaigą, kurioje norės tokią paslaugą gauti. 

Jeigu, tarkime, reikalinga, tulžies pūslės operacija, ligonis turės gauti gydytojo specialisto siuntimą ir tik tada derinti savo atvykimą su pasirinkta užsienio gydymo įstaiga. 

„Nusprendusieji gydytis užsienyje turėtų žinoti, kad ir ten bendrąja tvarka teks laukti eilėje“, – pabrėžė pašnekovė.

Kainos skiriasi penkis kartus 

L. Bušinskaitės teigimu, artimiausiu metu ES sukurtas nacionalinių kontaktinių centrų (NKC) tinklas norintiesiems gydytis ES teiks visą reikalingą informaciją. Tokia įstaiga veiks ir Lietuvoje.
Anot VLK atstovės, tai nebus naujai steigiama institucija. Joje gyventojus konsultuos Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūrai tarnybos ir VLK specialistai. 

„Pasirinkimą, kurioje šalyje gydytis, veikiausiai nulems mūsų gyventojų finansinės galimybės. Gydymo kainos senosiose ES šalyse, palyginti su Lietuvos gydymo įstaigomis, skiriasi penkis kartus. Skirtumai vadinamosiose naujose ES šalyse mažesni“, – kalbėjo ji.

Manoma, kad atsivėrusios galimybės konsultuotis ir gydytis užsienyje gaunant valstybės kompensaciją daugiau gyventojų paskatins apsidrausti papildomu savanorišku sveikatos draudimu.
Siūlymui dėl lietuvių gydymosi užsienyje dar turės pritarti Seimas. Lietuva ES direktyvas dėl teisės gyventojams pasirinkti šalį, kurioje jei nori gydytis, į mūsų šalies teisinę bazę turi perkelti iki spalio 25 dienos.