Puola į kraštutinumus

Kaip sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojai, prasidėjus pasaulinei koronaviruso pandemijai, pacientai nejučia susiskirstė į keletą grupių.

Pirmoji – tie, kurie pernelyg jaudinasi net ir dėl nežymių sveikatos sutrikimų. Antrieji – kurie, net išgyvendami rimtų ligų simptomus, numoja ranka, nes mano, kad palyginus su koronaviruso infekcija jų bėdos nėra svarbios.

„Taip buvo ir su mūsų minėta paciente, kuri pajutusi tipinius miokardo infarkto simptomus – stiprų, užsitęsusį skausmą krūtinėje, plintantį į kairę ranką, lydimą pykinimo, silpnumo ir t.t., nutarė, kad tai koronaviruso pandemijos kontekste yra nesvarbu ir ėmėsi savigydos, kad tik netrukdytų šiomis dienomis labai užimtų medikų. Taip manančių pacientų sutikome jau ne vieną“, – Delfi komentavo Skubiosios medicinos klinikos gydytojai.

Todėl medikai dar kartą pabrėžia, kad šalyje įvestas karantinas ir planinių sveikatos priežiūros paslaugų laikini apribojimai skubios pagalbos skyriaus darbo šiuo metu nekeičia.

Visų ligoninių skubios pagalbos skyriuose pacientai gydomi ne atvykimo laiko, o būklės sunkumo prioriteto tvarka, kuri nustatoma medicininio pacientų rūšiavimo postuose dirbantiems darbuotojams iškart įvertinus atvykusiojo sveikatą.

„Todėl, kiek daug bebūtų darbo, perdėliodami skubumo prioritetus visuomet padėsime miokardo infarkto, insulto ištiktiems, politraumas patyrusiems ir kitiems ūmių būklių pacientams, nes kiekvieno jų sveikata ir gyvybė nemažiau svarbi nei pasirengimas koronaviruso protrūkiui. Dėl minėto prioritetų perdėliojimo atvykusiems su lengvesniais sveikatos sutrikimais skubios pagalbos skyriuose kartais tenka užtrukti ilgiau, nei norėtųsi“, – apgailestavo Kauno klinikų Skubiosios medicinos klinikos gydytojai.

Jaučia didesnį darbo krūvį

Vis dėlto tikrai ne visiems derėtų kreiptis į priėmimo skyrių.

Gydytojai prašo visų, kurie pastarąjį mėnesį keliavo po užsienį ir pajuto į peršalimą panašius simptomus, nevykti į ligoninę patiems.

Tokiems žmonėms reikia paskambinti į visą parą veikiančią Koronos karštąją liniją numeriu 1808 ir pasikonsultuoti. Prireikus, jie bus saugiai nuvežti į reikiamą ligoninę, taip išvengiant galimos infekcijos sklaidos.

Taip pat į skubiosios medicinos kliniką nederėtų vykti asmenims, kurie savo lėtines sveikatos problemas gali išspręsti pasikonsultavę su šeimos gydytoju.

„Šiuo metu darbas skubiosios medicinos klinikoje vyksta laikantis visų įmanomų saugumo priemonių – savo kojomis atvykstantys ligoniai, visų pirma, patenka į specialiai tam įrengtą šildomą palapinę, kur 24/7 režimu budintys darbuotojai įvertina paciento būklę“, – apie pokyčius pasakojo medikai.

Jei pacientas pastarąjį mėnesį nesilankė užsienyje ir jo išmatuojama temperatūra yra normali, jis patenka į skyrių. Kilus menkiausioms abejonėms dėl galimo užsikrėtimo koronaviruso sukelta infekcija, jis yra atskiru keliu per lauką palydimas į vieną iš klinikos izoliacinių palatų, taip išvengiant galimo kontakto su kitais pacientais bei darbuotojais.

„Reikšmingų pacientų skaičiaus svyravimų kol kas nepastebėjome. Tačiau darbo krūvis, natūralu, juntamas didesnis. Nemažai laiko ir jėgų atima bandymai paaiškinti pacientų artimiesiems, kodėl negalime jiems leisti būti skyriuje. Laisvalaikiu turime įsisavinti daug naujos informacijos, susijusios su pasirengimu galimiems koronaviruso protrūkiams, jų gydymu ir panašiai“, – apie tai, kaip šiuo metu gyvena medikai, pasakojo priėmimo skyriaus gydytojai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (66)