aA
„Negalima visko sumesti į vieną krūvą“, - sako gydytojų bendruomenės atstovai, stebėdami, kaip tęsiasi aršios pjautynės dėl tam tikrų naujo Darbo kodekso nuostatų: darbo valandų, naktinių budėjimų ar atostogų trukmės. Nors profsąjungų atstovai tvirtina, jog medikai – lygiai tokie pat darbuotojai, pastarieji įsitikinę, kad jiems turi būti daromos tam tikros išimtys.
© DELFI / Kiril Čachovskij

Turėtų būti taikomos išimtys

Ar medikams kyla neaiškumų dėl naujojo Darbo kodekso nuostatų? „Darbo kodeksas tai sustabdomas, tai vėl svarstomas Trišalėje taryboje. Daug kas yra neaišku. Iš esmės turi būti užtikrinti budėjimai, nes pačiame Darbo kodekse, beje, ir senajame, yra reglamentuota tik aštuonių valandų darbo diena. Ligoninėse to praktiškai nėra laikomasi. Gydytojas budi mažiausiai pusė paros ar parą. Ir pasaulyje taip yra.

Manau, jog sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams turėtų būti padarytos išimtys. Jiems turėtų būti skirti poįstatyminiai aktai, kiek jie gali dirbti. Ypač chirurgams, anesteziologams, reanimatologams. Juk negali chirurgas po aštuonių valandų, jei operacija trunka ilgiau, visko mesti“, - sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės Chirurgijos klinikos vedėjas, Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Priklausomybė profesinėms sąjungoms

Kuomet buvo tik pateiktas Darbo kodeksas, Lietuvos gydytojų sąjungos atstovai kreipėsi į socialinio modelio kūrėjų grupę ir informavo, kad dalis straipsnių, kurie tuo metu buvo pateikti ir svarstomi, iš principo netinka sveikatos apsaugai, o gydytojams – juolab.
„Visi klausimai, kurie susiję su darbo valandų ar naktinio darbo nustatymais, netinka medikams. Mes jau esame gavę atsakymą į šiuos klausimus, kad čia yra jūsų asmeninė nelaimė, kad jums netinka ir jūs viską turime perkelti į kolektyvines sutartis, ką mes esame ir padarę. Naujasis darbo kodeksas viską keičia iš esmės. Žmonės nežino, kad šios nuostatos galios tik tiems profesinių sąjungų, kurios pasirašys sutartis, nariams“, - sako Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas.

Anot jo, sąjunga vienija maždaug 8 tūkst. medikų. Iš viso Lietuvoje jų, preliminariais paskaičiavimais, yra apie 12 tūkstančių. „Medikai turi suvokti, kad keičiasi Darbo kodeksas ir jis sugriežtina priklausomybę profesinėms sąjungoms. Tokia yra naujojo Darbo kodekso idėja, kad profesinės sąjungos turėtų daugiau svorio diskutuojant su darbdaviais. Šis Darbo kodeksas yra gana griežtas ne tik gydytojams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms“, - sako L.Labanauskas.

Darbdavius ne visada galima paveikti

Bendrai su kitomis medikų profesinėmis sąjungomis buvo rašytas kreipimasis dėl Darbo kodekso, kad pailgintos atostogos darbuotojams galiotų ir toliau. Kaip siūloma kolektyvinėje sutartyje, mes su tuo nelabai sutinkame, nes ne viską galima su darbdaviais išsiderėti. Geriausia, kad būtų Vyriausybės nutarimas, nes darbdavius ne visuomet galima paveikti. Juolab kad kolektyvinių sutarčių, palyginti su kitomis sritimis, sveikatos sistemoje yra mažai“, - sako Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė ir priduria, kad kai kuriose įstaigose net nėra ne tik slaugytojų, bet ir kitų medikų profesinių organizacijų.

Komentarai

Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. Julius Kalibatas:

- Be abejonės, medicinos darbuotojai nėra sužavėti siūlomais Darbo kodekso pasikeitimais. Jiems labai rūpi atostogų klausimas. Tai yra tikrai sudėtingas ir psichologiškai įtemptas darbas. Jiems kaip tik reikėtų ilginti atostogas, nes, kaip matome, pažangiose Vakarų Europos šalyse medikams sudaroma kur kas daugiau sąlygų pailsėti. Kaip viena poilsio formų – kelis kartus per metus apmokamos išvykos į pasaulines konferencijas. O pas mus darbo intensyvumas yra per didelis. Tai atsiliepia ir darbo kokybei, ir sveikatai.

Kadangi medikų darbas yra sudėtingas, atsakingas, patiriama didžiulė įtampa, kaip tik turėtų būti kur kas daugiau laisvių, didesnės galimybės žmogui individualiai pasirinkti, kaip jam tuo momentu dirbti. Aišku, iš vienos algos medikai neišgyvena. Tad dauguma jų dirba pusantro etato, kai kurie sugeba dar ir daugiau apimti. Nemaža dalis medikų emigravo. Ir dar didesnė tikrai išvažiuos, nes algos ten keturis, penkis, šešis ir septynis kartus didesnės.

Su medikų bendruomene reikėtų elgtis tikrai labai atsargiai ir protingai. Aš jau seniai sakiau, kad priimant bet kokius pakeitimus, nutarimus Darbo kodekso srityje reikėjo derinti su medikų bendruomene, atsižvelgti į jų norus, pageidavimus. Medikų situaciją tikrai reikėtų lengvinti, gerinti ir bent jau Darbo kodeksu.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas:

- Medikai nėra išskiriami iš kitų darbuotojų. Vienintelis dalykas – kad šis įstatymas leidžia darbdaviui uždrausti medikui dirbti keliose gydymo įstaigose. Mes akcentuojame, kad būtina tai pataisyti. Ar darbdavys turi papildomai mokėti, jei neleidžia dirbti kitose įstaigose?

Būtent šiame įstatyme numatyta tokia galimybė, kad darbdavys gali uždrausti dirbti kitoje įstaigoje, jeigu jos tarpusavyje konkuruoja. Šiuo atveju medicinos darbuotojų padėtis ganėtinai stipriai pabloginama, nes specialistai ypač rajonuose dirba per kelias gydymo įstaigas. Bandome ieškoti priimtinų sprendimų. Turi būti aiškiai sudėliota, kada darbuotojui gali būti uždrausta dirbti kitur. O jeigu darbdavys draudžia, tai jis turėtų tai kompensuoti materialiai.

Tarp kitko

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Trišalėje taryboje pavyks sutarti dėl 22, o ne 20-ies darbo dienų kasmetinių atostogų. Darbdaviai siūlo 20 dienų ilgumo atostogas per metus, o profesinės sąjungos nori 22 dienų. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas sako, kad su darbdaviais nesutarus dėl atostogų ilgumo, šis klausimas galėtų būti paliktas spręsti Seimui.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje šią savaitę vyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai toliau nagrinėjo ginčytinas Darbo kodekso nuostatas. Šį kartą nagrinėti su darbuotojų informavimu ir konsultavimu bei atstovavimu susiję klausimai. Vyriausybė laikosi pozicijos, kad visi darbuotojai būtų informuojami ir konsultuojami privalomai per darbo tarybas ar profesines sąjungas. „Kuo daugiau darbuotojų, ne tik profesinių sąjungų nariai turėtų būti informuojami ir su jais turi būti konsultuojamasi“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Dalis profesinių sąjungų mano, kad užtektų, jei jos atstovautų 25 proc. darbuotojų ir tokiu atveju įgautų išskirtinę teisę pareikalavus, gauti informaciją iš darbdavių ir su jais konsultuotis. Darbdaviai neturėjo vieningos nuomonės šiuo klausimu, todėl nuspręsta klausimą dėl to, kada steigiama darbo taryba ir kada profesinės sąjungos gali perimti darbo tarybų funkcijas, atidėti vėlesniam posėdžiui.

Dar sausio pradžioje po susitikimo su Trišalės tarybos atstovais premjeras S.Skvernelis teigė tikintis, jog diskusijos dėl ginčytinų Darbo kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvos rinkai uždrausta tiekti visus ranitidino turinčius vaistus (37)

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) priėmė sprendimą uždrausti tiekti Lietuvos rinkai...

Registruojama gydytojo Unikausko vardo klinika (93)

Valstybiniame patentų biure UAB „Viva Idea“ registruoja žodinį prekės ženklą „Daktaro...

Paskelbė naujausią Lietuvos gyventojų sergamumo vėžiu statistiką: yra 3 pagrindinės onkologinės ligos (85)

Naujausia Nacionalinio Vėžio instituto (NVI) statistika rodo, kad sergamumas vėžiu auga – nuo...

Priminė, kuo būtinai turi pasirūpinti išvykstantys studijuoti į ES

Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) sulaukia kreipimųsi jaunuolių, nuo rudens pradėjusių...

Veryga žada dar vieną būdą taupyti pacientų pinigus: kuriama nauja vaistų platforma (133)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo, kad nuo kitų metų vidurio pacientai receptinius...

Top naujienos

Masiulis: Grybauskaitė perdavė prašymų „MG Baltic“, ir ne vieną papildyta 12:47 (288)

Kyšio ėmimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis sako, kad tuometinė...

Bankai uždarė 450 skyrių: gyventojai priversti vykti į kitus miestus, kad pasiektų savo pinigus (172)

Lietuvoje drastiškai mažėja kredito įstaigų skyrių skaičius. Jų iš 900 2011-aisiais 2019...

Vilnius–Kaunas magistralės laukia didžiuliai pokyčiai: leis važiuoti 130 km/h greičiu (12)

Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus...

Žiniasklaida: Lukašenkos pasisakymai Austrijoje pribloškė Europos žurnalistus (177)

Baltarusijos diktatorius savo pareiškimu pribloškė Europos žurnalistus, rašo charter97.org....

Grybauskaitės atstovė spaudai perdavė Prezidentės poziciją dėl Masiulio žodžių

Kol vyksta teismo procesas koncerno „ MG Baltic “ politinės korupcijos byloje, prezidentė Dalia...

Kaip galima tai parduoti: vertingesnio pastato Kaune turbūt nesurasime (10)

Trečiadienį Seimo Kultūros komitete buvo svarstytas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų...

Siūlo nebemokėti atostoginių: darbuotojas turėtų pats susitaupyti nuo algos (872)

Kilusi diskusija dėl atostoginių mokėjimo tvarkos sulaukia dviprasmiškų vertinimų. Ekonomistų...

Po šoką sukėlusių tyrimų Alytuje – mero nuogąstavimai: rezultatai laboratorijose skiriasi šimtus kartų (51)

„Šiuo metu vyksta tyrimai. Žinoma, norėtųsi, kad tie tyrimai būtų nuodugnesni ir gilesni....

Sprendimas dėl Venckienės bus priimamas Vilniuje papildyta (100)

Neringos Venckienės skundas dėl suėmimo pratęsimo bus nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme.

Dėl pavojingų priemaišų Lietuvos rinkai uždrausta tiekti dar vieną grupę ypač populiarių vaistų (37)

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) priėmė sprendimą uždrausti tiekti Lietuvos rinkai...