Progresuojant Alzheimerio ligai laipsniškai nyksta smegenų ląstelės, prarandama atmintis ir mąstymo gebėjimai. To išvengti nepavyko netgi pripažintiems pasaulio politikos autoritetams Ronaldui Reaganui ar Margaretai Thatcher, ką ir kalbėti apie mažamokslius Lietuvos kaimų senelius.
DELFI domėjosi, ką daryti, kad senatvėje netaptume našta artimiesiems - kaip laiku pastebėti Alzheimerio ligos požymius ir kokios prevencijos imtis?
Daugiausia mokytojų ir namų šeimininkių
Jauniausias Alzheimeriu susirgęs gydytojos Loretos Pauliukonienės pacientas buvo 1968 metų gimimo vyras, kuriam liga pasireiškė po psichologinio sukrėtimo paskutinės ekonominės krizės metais.
„Žmogus neteko darbo, verslo, neprisitaikė prie naujų sąlygų, puolė į depresiją ir pasireiškė Alzheimerio liga, kuri yra genetiškai paveldima“, - sakė prie Nemenčinės įsikūrusiuose globos namuose „Senevita“ dirbanti gydytoja.
Tarp jos pacientų - daug mokytojų, bet daugiausia vadinamųjų namų šeimininkių: visą gyvenimą kaime gyvenusių paprastų močiučių.
Pasak L. Pauliukonienės, polinkį sirgti šia liga parodo genetiniai tyrimai. Tačiau, kaip pastebi specialistė, sergančiųjų Alzheimeriu artimieji neretai jų vengia, nes bijo sužinoti tiesą.
„Sužinoti apie polinkį baisu, bet gal tada morališkai tam pasiruoštume ir imtumės visų įmanomų priemonių nesusirgti?“ - svarstė DELFI pašnekovė.
Užmaršumas nebūtinai ligos požymis
Vis dėlto paprasto užmaršumo specialistė netapatino su Alzheimerio liga: „Mūsų užmaršumas dažnai pasirinktas: turime labai daug informacijos ir išskirstom, kurią prisiminti, o kurios ne. Toks pamiršimas – kaip gynyba, kad neišprotėtume nuo informacijos gausos“.
Tačiau ką daryti, jei polinkį sirgti Alzheimerio liga patvirtino tyrimai? Ar galima atitolinti jos pasireiškimą ar bent išvengti sunkiausių būklių?
„Prevencinio gydymo nėra, tačiau svarbus sveikas gyvenimo būdas, kenkia žalingi įpročiai, didelis svoris. Taip pat labai svarbu išmokti susidoroti su stresinėmis situacijomis“, - atkreipė dėmesį L. Pauliukonienė, pridurdama, jog Alzheimerio liga sergantys žmonės gydomi vaistais, veikiančiais skirtingus smegenų receptorius.
Kokie konkrečiai receptoriai bus pažeisti iš anksto pasakyti neįmanoma, todėl „prevenciškai vartoti medikamentų negalima. Galime nebent stiprinti smegenų kraujotaką, lavinti protinius gebėjimus skaitydami, dalyvaudami Proto mūšiuose, mokydamiesi kalbų, spręsdami kryžiažodžius“.
Smegenų mankšta = maloni senatvė?
„Minėtos priemonės padeda, bet negarantuoja, kad senatvėje išliksime šviesaus proto“, - pabrėžė psichologė Birutė Jakubkaitė.
Orientuotis vien į smegenų mankštą ir tikėtis gražios, malonios senatvės būtų per daug optimistiška ir paprasta. Juk Alzheimerio liga serga ir inteligentai, mokslininkai, kiti garsūs žmonės, nebūtinai tie, kurie nesirūpina savo protu ir intelektu“, - DELFI komentavo psichologė.
Kita vertus, kuo labiau domimės įvairiais dalykais, mankštiname smegenis, susirgę ne taip greitai pasiduodame ligai, ji ne taip greitai naikina mūsų žmoniškumą.
„Sakoma, jog smegenys – vienas tingiausių organų ir, jeigu atprantame galvoti, jos tiesiog aptingsta. Todėl ir tų pačių kryžiažodžių sprendimas gali būti naudingas: noras sužinoti atsakymus, ieškoti jų įvairiuose šaltiniuose mus skatina ne tik parašyti teisingą raidę langelyje, bet ir atsiversti knygą, pajudėti, nes reikia nueiti iki lentynos ar susitikti su žmogumi, kuris, galvojam, kad žino“, - sakė psichologė.
Moterims – didesnė rizika sirgti
Mokslininkai pastebi, jog Alzheimerio ligai įtakos turi bloga socialinė ir ekonominė padėtis, menkas išsilavinimas. Moterims rizika sirgti didesnė.
Pastebėta, jog minėtą ligą provokuoja apsinuodijimas aliuminiu, galvos smegenų trauma. Didesnė rizika susirgti, jei vienam iš šeimos narių pripažintas Dauno sindromas, jei tėvai ar seneliai sirgo arba serga Alzheimerio liga.
Demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje, dažniausiai po 65 metų. Jos simptomus patiria apie 5 proc. visų vyresnių nei 65 metų asmenų. Vyresniame nei 80 metų amžiuje jų dalis padidėja iki 20 proc.
Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys. Tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai. Susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, pagrindinis simptomas - blogėjanti atmintis.
Alzheimerio liga minima kaip trečia pagal dažnumą iš mirties priežasčių po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
Atsuka dujas, išėję neranda kelio atgal
Pasak gydytojos L. Pauliukoninės, lengvas kognityvinių funkcijų sutrikimas sergantiems Alzhaimerio liga pasireiškia paprastu užmaršumu, nedideliu atminties sutrikimu, tačiau žmogus dar gali pats apsitarnauti. Pakanka nedidelės artimųjų priežiūros, nes nepasireiškia nemiga, elgesio sutrikimai.
Kai liga progresuoja iki vidutinio laipsnio, pastebimai pakinta žmogaus elgesys, jis pradeda nebesiorientuoti aplinkoje, vaikšto po gatves nerasdamas savo namo, nebesusiorientuoja bute. Tokiems žmonėms jau nustatomas nuolatinės globos poreikis.
Jei artimieji turi galimybių, samdo pagalbininkus, kad ligonį prižiūrėtų namuose, nes jo vieno nebegalima palikti.
„Mums ligonių artimieji dažnai kalba apie tai, kad nebegali jų palikti vienų: atsuka dujas, išdrasko tualetą, atsirakina duris, išeina į laiptinę ir nebesupranta, kur yra“, - pasakojo globos namuose dirbanti specialistė.
Išsekę ieško globos įstaigų
Trečioje ligos stadijoje prie gydytojos minėtų problemų prisideda šlapimo nelaikymas, nevalingas tuštinimasis. Žmogus gali neberasti, kur tualetas, ir priteršti namus.
„Gyvenimas su tokiu žmogumi artimiesiems labai sudėtingas, ypač jei jie yra dirbantys: turi gerai atlikti savo darbą, o namuose dar laukia sunkus ligonis, kuris dažnai nemiega naktimis, vaikšto, neapsitarnauja“, - pasakojo L Pauliukonienė.
Iš pradžių giminės būna pasiruošę tokį žmogų prižiūrėti patys. „Mūsų praktikoje nebuvo atvejo, kad artimieji iš karto žmogų vežtų į globos įstaigą, bet kai pavargsta, išsenka jų pačių sveikata, kreipiasi į mus pagalbos“, - dėsningumą pastebi gydytoja.
Puikiai prisimena praeitį
Paklausta, ar pats žmogus suvokia, kad su juo jau kažkas vyksta negero, specialistė sakė, kad iš pradžių taip.
„Tačiau paskui žmonės pradeda gudrauti, slėpti ligą, ir tai būdinga visiems sergantiems Alzheimeriu. Pavyzdžiui, klausi žmogaus, kiek jam metų. Jis perklausia: „O kiek duotumėte?“. Kai klausimą kartoji, jis siūlo pažiūrėti į dokumentus, supyksta, nes iš tiesų neatsimena, bet nenori to pripažinti“, - pasakojo specialistė.
Paprastai ilgiausiai nepamirštamas savas vardas ir pavardė, o štai datos išsitrina. Susirgusiems Alzheimerio liga sunku susiskaičiuoti pinigus, atlikti elementariausius matematinius veiksmus.
„Būna, kad norėdami nuslėpti ligą sergantys žmonės taip meistriškai gudrauja, kad artimieji iš tiesų nieko nepastebi. Neva senolis tik mėgsta juokauti, labai gudrus, tačiau realiai jis dezorientuotas ir erdvėje, ir laike, gyvena praeitimi. Smulkiausiai žino, kas yra buvę anksčiau, o štai ką valgė pusryčiams, gali ir nežinoti“, - pasakojo gydytoja.
Svarbu išsaugoti orumą
Rūpinantis Alzheimerio liga sergančiu žmogumi bene svarbiausias uždavinys išlaikyti jo orumą. Specialistai pateikia labai praktiškus patarimus žmonės, kurie slaugo tokius ligonius.
Pavyzdžiui, atrasti veiklos, kuri būtų lengva, tačiau prasminga, ir kurią būtų galima daryti drauge: skalbti, gaminti maistą, tvarkytis ir pan. Tai padeda išsaugoti sergančiojo savigarbą. Žmonės gali jaustis naudingi ir daryti tai, ką darydavo anksčiau, nors jų jėgos ir pasaulio suvokimas kasdien vis labiau nyksta.
Ligonį globojantiems žmonėms patariama nepamiršti dažnai pagirti ir paskatinti slaugomą žmogų. Jausdami ir girdėdami patvirtinimą, kad kažką daro gerai, jie patiria slaugytojų paramą ir ilgiau išsaugo pasitikėjimą savimi.
