„Į Skubios pagalbos skyrių dėl didelio širdies pulso, kuris tuo metu buvo apie 140, buvau pristatytas greitosios pagalbos medikų. Skubios pagalbos skyriuje dirbę medikai manęs neapžiūrėjo ir nesuteikė jokios pirmos pagalbos. Man pasakė, kad skubi pagalba yra teikiama tik mirštantiems. Liepė eiti į koridorių sėdėti ir laukti. Sėdėjau visą naktį nuo 00:30 iki 08:00 val, bet nė vienas tuo metu dirbęs gydytojas manęs net neapžiūrėjo ir nesuteikė visiškai jokios pagalbos.
Aš turiu sunkią judėjimo negalią ir nustatytus specialiuosius poreikius. Todėl apie 08:30 išvykau iš Skubios pagalbos skyriaus, išsikvietęs „Bolt“ pavėžėją.
Galutinai buvau šokiruotas, pamatęs e. sveikatos sistemoje Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus gydytojo paliktą įrašą, kad pacientas iš gydymo įstaigos pasišalino. Tai yra absoliutus melas. Aš turiu visus įrodymus, kada išvykau iš Skubios pagalbos skyriaus. Kaip suprantu, gydytojui buvo paprasčiau įrašyti, kad asmuo pasišalino, negu apžiūrėti pacientą ir jam suteikti pagalbą“, – padarė išvadą Darius, parodęs ir „Bolt“ pavėžėjo sąskaitą-faktūrą, kurioje nurodyta, kad keleivis į automobilį įsėdo 08:28 val., ir mediko įrašą e. sveikatoje.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vyriausioji specialistė Karolina Vaikšnoraitė portalui Delfi pateikė kiek kitokią įvykio versiją.
„Į Kauno klinikas greitosios pagalbos automobiliu minimas vyras atvyko dėl padidėjusio pulso ir bendro silpnumo. Užregistravus pacientą Skubios pagalbos skyriuje, rūšiavimo poste buvo atlikta pirminė apžiūra, pamatuoti gyvybiniai parametrai. Vyro pulsas tuo metu siekė 128 k. per minutę, jam nustatytas padažnėjęs širdies ritmas. Nesutikęs bendradarbiauti su skyriuje dirbančiu personalu ir norėdamas išeiti, pacientas buvo palydėtas į bendrą laukimo salę.
Po pusvalandžio skyriuje dirbantis gydytojas pakvietė pacientą tolesnei apžiūrai kabinete, tačiau pacientas nereagavo į kvietimus ir toliau liko sėdėti laukimo salėje. Praėjus valandai pacientas dar kartą pakviestas, tačiau vėl nepasirodė, todėl gydytojai fiksavo paciento pasišalinimą iš gydymo įstaigos“, – paaiškino K. Vaikšnoraitė.
Specialistė priminė, kad Skubios pagalbos skyriuje apžiūrimi ir gydomi tie pacientai, kuriems pagalbos antrinio lygio gydymo įstaigoje dirbantys specialistai suteikti negali. Per parą šiame Kauno klinikų skyriuje apsilanko vidutiniškai apie 200 pacientų iš visos Lietuvos. Iš jų nemaža dalis yra sudėtingos būklės, jų gyvybei gresia pavojus, todėl šiems pacientams pagalba yra suteikiama pirmiausiai. Skubios pagalbos skyriuje pagalba yra teikiama ne pagal atvykimo laiką, o pagal būklės sunkumą.
„Tie pacientai, kuriems skubioji medicinos pagalba nėra būtina, yra diferencijuojami pagal būklės sunkumą – jiems konsultacijos gali tekti palaukti ir ilgiau. Remiantis užsienio šalių duomenimis, Skubios pagalbos skyriuose daugiau nei 4 valandas užtrunka apie 70 proc. pacientų. O Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje yra priešingai – daugiau kaip 70 proc. pacientų ištyrimo ir gydymo laukia mažiau nei 4 val.
Pasitaiko atvejų, kai pacientai, nesulaukę gydytojų apžiūros, patys pasišalina iš ligoninės ar atsisako tyrimų ir gydymo. Jei pacientas pasišalina be gydytojo apžiūros, nors jo sveikatai ar gyvybei gresia pavojus, pacientas ieškomas su apsaugos ar policijos pagalba. Tačiau dažniausiai iš Skubios pagalbos skyriaus pasišalina tie pacientai, kurie patys atvyksta į skyrių dėl tokių sveikatos sutrikimų, kurie gali būti išspręsti pirminio arba antrinio lygio sveikatos priežiūros įstaigose“, – teigė K. Vaikšnoraitė.
