aA
Pasak specialistų, kas yra sąnario skausmas, anksčiau ar vėliau sužino praktiškai kiekvienas žmogus. Bėda ta, kad pastaruoju metu tai nutinka vis anksčiau. Kaip įmanoma išsaugoti juos sveikus?
© DELFI / Kiril Čachovskij

Traška sąnariai – bėgioti negalima

Natūralios medicinos atstovas Liudvikas Šalčius nesistebi, kad šiandien daugybė žmonių skundžiasi sąnarių, strėnų ar nugaros skausmais. Taip yra todėl, kad mūsų organizmas šiandien mažiau pajėgus, kadangi per mažai judame. Juk šiandien net vaikai per dieną prasėdi po 14-15 val., todėl natūralu, kad prastėja kraujotaka, limfotaka, atsiranda sąnarių pažeidimų? Pasak jo, šiuolaikiniai žmonės labai netreniruoti. Retas žmogus, iškvėpęs orą, gali išbūti nekvėpavęs iki pusės minutės, o tiek mažiausiai reikėtų išbūti. Tai rodo, kad organizmui trūksta deguonies, per mažai būname gryname ore.

Tiesa, pašnekovas įsitikinęs, kad pernelyg intensyvus ar profesionalus sportas yra savęs žalojimas, todėl stiprinti organizmą pataria nuo mankštos.

„Nustatyta, kad kuo dažnesnis gyvūno pulsas, tuo jo gyvenimas trumpesnis. O mūsų krepšininkų pulsas treniruotės metu pasiekia 180. Normalus žmogaus pulsas – 60 dūžių per minutę. Taip, pulsą reikia lavinti, bet ne drastiškai. Jeigu sportuojant užtenka kvėpuoti per nosį, vadinasi, krūvis teisingas, bet jeigu žmogus išsižiojo, tai ženklas, kad pulsas per aukštas. Be to, kvėpuodami per burną traukiame orą tiesiai į bronchus, plaučius ir kraują su visomis jame esančiomis šiukšlėmis, be jokio filtro.

Negalavimas, kurį pažįsta kiekvienas: pratimai, kurių reikėtų atsisakyti
© Shutterstock nuotr.

Pastaruoju metu labai populiaru bėgioti. Iš esmės tai nėra blogai. Jei analizuojant biomechanikos požiūriu, bėgimo metu būna akimirka, kai žmogus visiškai pakyla virš žemės ir vėl ant jos krenta ne abiem kojomis, bet viena. Todėl šios kojos sąnariui teka 7 kartus didesnis krūvis nei sveria pats žmogus. Jeigu sąnariai sveiki, nebraška, nesausi, tai labai sveika. Šio smūgio metu limfą ir kraujotaką, galime sakyti, staigiai grąžiname į viršutinę kūno dalį. Tačiau bėgioti reikia,kaip jau minėjau, tol, kol užtenka oro per nosį, t. y. kol pulsas nešokteli daugiau 100“, - aiškino L. Šalčius.

Tačiau yra vienas paprastas testas, kurį atlikus, pašnekovo teigimu, reikėtų nė negalvoti apie bėgiojimą. Tiesiog padarykite keletą pritūpimų ir patikrinkite, ar nebraška kelio sąnariai. Pasak specialisto, Japonijoje net moksleiviams kategoriškai draudžiama bėgioti, jei darant pritūpimus kelio sąnariai braška.

„Paprastai mes į tai nekreipiame dėmesio, o tai rodo, kad sutrikusi sąnarių tepimo sistema ir galima sulaukti problemų ne tik keliuose, bet ir juosmens srityje bei visame stubure. Norint išvengti problemos, dažnai pakanka tik daugiau gerti. Sąnarys – kaip guolis: netepsi – nevažiuosi. Jei nepakankamai geriame, organizmui trūksta skysčių, todėl sąnariai kenčia. O mes neretai vandenį dar ir išplauname iš organizmo, pavyzdžiui, vartodami kavą. Jos mums užtektų vos vieno puodelio per savaitę. Mat šis savęs tonizavimo būdas – botagas širdžiai. Lietuvoje yra apie 200 vaistinių augalų, kurių pagalba galime save tonizuoti sveikai. Užtenka valgyti krienų, petražolių, svogūnų, česnakų ir pan.“, - patarė pašnekovas.

Pasak L. Šalčiaus, mūsų kraujotaka ir limfotaka užspaudžiama dėl streso, kurį daugelis patiriame darbe. Dėl to organizmas negauna maistingų medžiagų. Todėl po darbo būtina atsipalaiduoti. „Pavyzdžiui, Ispanijoje po darbo žmonės pirmiausiai eina į šokius, pajuda, pabendrauja, atsipalaiduoja ir tik tada eina namo. Šokiai naudingi dar ir tuo, kad muzika rezonanso būdu išjudina raumenis taip, kaip mankšta to nepadaro. Ir šio proceso metu kūnas įgyja milžinišką energijos kiekį“, - aiškino pašnekovas.

Čiurną ir kelius būtina judinti nuolat

Negalavimas, kurį pažįsta kiekvienas: pratimai, kurių reikėtų atsisakyti
© DELFI (K.Cemnolonskio nuotr.)

Sovietmečiu iš Lietuvos emigravęs JAV įžymybių kineziterapeutas Samuelis Tacas, sukūręs unikalią kūno derinimo programą, teigia, kad jeigu mums pasiseka sulaukti daugiau nei 50 metų, mūsų visų keliai iki to laiko jau būna gerokai susidėvėję. Tai normalūs, su amžiumi susiję pakitimai.

„Kūno dalys dėvisi lygiai taip pat, kaip ir mašinos dalys. 30-mečių sportininkų keliai paprastai atrodo kaip 50-60 metų žmonių. Kodėl? Sportininko keliai juda penkis kartus intensyviau nei paprasto žmogaus. Tas pats būdinga ir čiurnoms, nors tai dar sudėtingesni procesai. Dabar madingi labai keisti batai neapsakomo aukštumo pakulnėmis pirmiausia labai kenkia čiurnai ir kelčiai. O jeigu skauda čiurną, skausmas persikels ir į kelį. Ir atvirkščiai. Čiurnos negalavimų atsiranda dėl to, kad netinkamai vaikštome. Pažiūrėkime, kaip gražiai vaikšto vaikai – čiurna atpalaiduota, einant juda. Visi, kurie turi bėdų dėl čiurnos ar kelio, nemoka vaikščioti. Kai pradeda skaudėti, žmonės stengiasi prisitaikyti, ieško būdų taip vaikščioti, kad neskaudėtų. Iš pradžių tos pastangos pateisina lūkesčius, neskauda, bet „prisitaikėliškas“ vaikščiojimas ilgainiui sukelia skausmus kitoje vietoje“, - aiškina S. Tacas kartu su knygų autore Inga Liutkevičiene lietuvių kalba pasirodžiusioje knygoje „Kūno derinimas: malonus gyvenimas be vaistų“.

Pasak specialisto, būtina daryti viską, kad susigrąžintume normalų čiurnos ar kelio judesį. Reikia žiūrėti, kad visi čiurnos kauliukai tinkamai judėtų. Mes laikome pėdą įtempę, todėl mūsų žingsnis nelygus. Taigi tiems, kuriems skauda nugarą arba kelius, reikia iš naujo mokytis vaikščioti. Vaikščiojimas yra pagrindas, o mes vaikštome vis mažiau, todėl mūsų pėdos nejuda.

„Taip pat ir skrendant lėktuvu reikia nuolat judinti kelius, čiurną ir pirštus. Galima pėdą judinti aukštyn žemyn, sukti ratu. Visą laiką. Net kai važiuojate automobiliu arba autobusu. Tiesiog pakelkite kulną ir nuleiskite. Pirštai ant grindų, tik pėdą pakeliame ir nuleidžiame. Kulnu mušame į grindis – kaip muzikantai grodami muša ritmą: pirštais – kulnu, pirštais – kulnu. Kartu stimuliuojame ir kaulus, geriname kraujo apytaką. Kada skauda kelius? Atsikėlus nuo kėdės. Nenormalu nejudinti kelių ilgiau negu 20 minučių. Kuo esame vyresni, tuo mažiau judame. O turėtume, kai nemiegame, judinti visą kūną. Jeigu nejudame, kūnas vis labiau atrofuojasi ir senstame jau ne dienomis, o valandomis. Nebūtina bėgioti ir kilnoti svarmenis, bet reikia daryti kuo daugiau natūralių judesių“, - patarė S. Tacas.

Pasak kineziterapeuto, stiprūs raumenys negarantuoja, kad sąnarai bus sveiki, kaip mano daugelis sportuojančių žmonių. Svarbiausia ne raumens stiprumas, o kaip juda sąnarys. Kaip pats specialistas juokauja, mankštindamasis turi jausti šilumą ir tokį malonumą, kad nesinori sustoti net tada, kai žmona kviečia prie stalo valgyti.

Maisto papildais sąnariams bandoma žmones mulkinti?

„Dalis žmonių visame pasaulyje tiki, kad jiems judėti padės papildai ir nuo jų sąnariai bus sveikesni. Susirgę artritu tuojau pat sulauksime pasiūlymo pirkti vaistų, kurie neva išaugins kremzlę. Bet tiesa yra tokia – jeigu kremzlę praradote, jos nebeturėsite ir jokiais vaistais nei papildais jos neįmanoma atkurti ar iš naujo užauginti. Paguoda – galima gyventi ir su trupučiu likusios kremzlės. Esmė – ne papildai. Esmė – kelis ir čiurna turi judėti. Raiščiai turi būti ne per daug laisvi ir ne per daug įtempti. Pagal statistiką, 90 proc. žmonių kuriuo nors gyvenimo laikotarpiu skauda nugarą. Bet mano patirtis rodo, kad skausmą keliuose jaučia dar daugiau – 100 proc. žmonių.

Kuo žmogus stambesnis, tuo labiau kenčia jo keliai. Tačiau pastebėta, kad ir dauguma liesų žmonių per daug alina kelius, nekreipia į juos dėmesio, nedaro pratimų, nes įsitikinę, kad pakanka vien to, kad jie liesi. Judėti reikia, bet jei jauti, kad keliai nebe tokie, kokie buvo, laiptais leistis ir kilti reikėtų ne 20 aukštų, bet 3. Tuomet, ko gera, nejausite jokio nepatogumo. Tai pirmoji taisyklė. Antroji – jeigu nori ką nors pakelti nuo grindų, sulenk kelius ir pakelk daiktą, o ne lenk nugarą. Turbūt matėte – Rytų žmonės sėdi ant kulnų. Mums bent kartais reikia taip pat pasėdėti. Svarbūs ir kiti judesių ypatumai – pavyzdžiui, ar moteris gali užsisegti liemenėlę iš nugaros, ar užsega iš priekio ir po to persuka. Jei tenka persukti, vadinasi, rankų judesiai ne visai laisvi. Jei negalite pakilti laiptais trijų ar keturių pakopų ir nusileisti be kelių skausmų, vadinasi, tik laiko klausimas, kada dar labiau skaudės“, - teigia savo knygoje S. Tacas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Sveikuolių giriama ciberžolė nelegaliai dažoma švinu: ką apie tai reikia žinoti Lietuvos gyventojams? VMVT komentaras (61)

Neseniai tyrimais nustatyta, kad įmonės Bangladeše į sveikuolių giriamos ciberžolės miltelius...

Kauno klinikose nukentėjusios paauglės mama: gydytojas prašė apie tai niekam nepranešti, siūlė kompensaciją papildyta gydytojo komentaru 20.42 (642)

Penktadienį vakare per Lietuvą nuskriejo žinia, kad paauglei iš Jonavos Kauno klinikose į...

Šio vaikino situacija ypač sudėtinga: ligos atvejis Lietuvoje – toks vienintelis, o prieinamo gydymo nėra (157)

Iš Pajūrio kilęs 18-metis Jonas (vardas pakeistas dėl asmeninio šeimos noro - DELFI) vengia...

Gaisro Alytuje pasekmės: reabilitacijos centro patalpose aptikta sveikatai ypač pavojingų medžiagų (49)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos ( NVSC ) teikia...

Pateikė informacijos apie oro užterštumą Alytuje (39)

Spalio 17 d., ketvirtadienį, 16 val. Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija buvo perkelta...

Top naujienos

Po įvykių Vokietijoje – nerimą keliančios užuominos: jau esama tokių, kurie rimtai svarsto palikti šalį (79)

Vokietijoje tebesitęsia po Halės išpuolio įsiplieskusios diskusijos apie šalyje stiprėjantį...

Jautri Lietuvos slaugytojų išpažintis: 600 eurų vertas darbas, fizinis bei psichologinis smurtas (21)

Kaip skelbia „Sodra“, Lietuvoje slaugytojais dirba 22,3 tūkst. žmonių. Tai – viena...

Orai: savaitę užbaigsime rekordine šiluma (1)

Sekmadienį mūsų laukia dar viena labai šilta ir graži diena. Naktį vietomis tvyrojęs rūkas...

Naujų technologijų era: piršto atspaudu ar veidu atrakinami išmanieji telefonai – kiek tai saugu (62)

Šiandien jau nieko nestebina, kad pirštų atspaudu ar savo veidu galite atrakinti išmanųjį...

Sutampa net aplinkybės: Karbauskiui teko savo kailiu pabūti Pranckiečio vietoje (299)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ( LVŽS ) pirmininkas Ramūnas Karbauskis patekęs į...

Gaisras Alytuje: dūmai nusisuko nuo miesto Prognozuoja, kada gaisras bus užgesintas. Papildyta 21:03 (592)

DELFI žurnalistai apsilankė Alytaus apylinkėse, kur šiuo metu vargsta nuo degančių padangų...

Zelenskis negrąžins didžiausio šalies banko savininkui: gresia rimtas konfliktas su buvusiu partneriu (54)

Ukrainos prezidentas pareiškė, kad jo vyriausybė negrąžins didžiausio šalies banko...

Veryga kreipėsi į Alytaus gyventojus (142)

Alytuje jau ketvirtą parą nepavykstant užgesinti padangų perdirbimo gamykloje kilusio gaisro,...

Johnsonas įpareigotas atidėti „Brexit“: tikisi, kad ši idėja nesužavės ES (23)

Borisas Johnsonas teigė nesijaučiąs sužlugdytas, nors Jungtinės Karalystės (JK) parlamentas...

Prancūzijoje turėjo savo krautuvėlę, bet ramybės oazę atrado mažame Žemaitijos kaimelyje (32)

Trylika metų mažame miestelyje Prancūzijoje gyvenusi Lina Galminaitė Blanchot ten turėjo savo...