aA
Mokslo ir technologijų pažanga suteikia viltį, kad visų taip bijomą vėžį pavyks sutramdyti. Onkologai jau žino – šiuolaikinės technologijos, tarp kurių ir robotinė chirurgija bei radiochirurgija – iš tiesų padaro tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma. Apie naujausius pasiekimus žino ir ligoniai, kurie Lietuvoje išbandę visus įmanomus sudėtinio vėžio gydymo metodus, atlikti vieną ar kelias robotinės radiochirurgijos procedūras vyksta net į Turkiją ar Vokietiją.
Naujovė: nuo vėžio gydo robotas
© Reuters/Scanpix

Vėžys ir XXI a. tebėra žmonijai neįminta mįslė, kiekvieną dieną nusinešanti daugybę gyvybių. Ši liga Lietuvoje yra antroji pagal svarbą priežastis, dėl kurios šalyje kasmet miršta daugiausiai vyrų ir moterų. 2007 m. Lietuvoje vyrų, mirusių nuo piktybinių navikų, buvo daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Norvegijoje ir Švedijoje. Moterų mirštamumo nuo vėžio rodikliai kiek mažesni, tačiau ir čia Lietuva išlieka tarp daugiausiai sergančių šalių.

Gydymo metodai

Šiuo metu efektyviausi piktybinių navikų gydymo būdai yra keli: chirurginis, medikamentinė terapija. Kitas, ypač dažnai taikomas vėžio gydymo būdas – medikamentinė terapija (chemoterapija, biologinė terapija) ir spindulinė terapija.

Visi šie vėžio gydymo būdai yra unikalūs, tačiau be privalumų turi ir nemažai trūkumų. Todėl dažniausiai šie piktybinių navikų gydymo metodai papildo vienas kitą ir yra taikomi derinant vieną su kitu. Pavyzdžiui, piktybiniai navikai gydomi spinduline terapija ir paraleliai – chemoterapija. Be minėtų vėžio gydymo būdų yra ir kitų – hormonų terapija, biologinė terapija, imunoterapija. Vis dažniau piktybiniams navikams gydyti pasitelkiamos per pastarąjį dešimtmetį ypač ištobulėjusios spindulinio gydymo technologijos.

Spindulinė terapija

Naujovė: nuo vėžio gydo robotas
© DELFI

Pasak medicinos mokslų daktaro, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Konservatyvios navikų terapijos klinikos vadovo Eduardo Aleknavičiaus, chirurginis gydymas yra efektyviausias ankstyvųjų stadijų navikų atvejais, tačiau ankstyvas vėžys Lietuvoje nustatomas tik 30–40 proc. pirminių ligonių. Didesnei ligonių daliai diagnozės nustatymo metu yra išplitęs arba metastazinis navikas, todėl chirurginis gydymas dėl naviko išplitimo ar dėl blogos ligonio būklės negalimas.

„Ypač sunku ir pavojinga radikaliai operuoti navikus, augančius stuburo kanale, aplink stuburą ar galvos smegenyse, kur yra daugybė gyvybiškai svarbių nervų centrų, nervinių pluoštų. Juos pažeidus, žmogus gali būti paralyžiuotas. Tais atvejais, kai augdamas navikas įtraukia nervą, jį pašalinti, nepažeidus nervo, beveik neįmanoma“, – teigia dr. E. Aleknavičius. Pasak jo, tokiais atvejais sunaikinti naviką galima tik taikant spindulinę terapiją.

Chemoterapija – taip pat labai veiksmingas gydymas. Vaistai nuo vėžio labiausiai veikia greitai besidauginančias navikines ląsteles, tačiau organizme yra daug kitų sveikų audinių, struktūrų, turinčių greitai besidauginančių ląstelių – kaulų čiulpų, odos, plaukų folikulų, virškinamojo trakto gleivinės, kurios labai reaguoja į pravedamą priešvėžinį gydymą. Todėl vaistai nuo vėžio pažeidžia tiek vėžines, tiek sveikas žmogaus organizmo ląsteles. Tiesa, pašaliniai chemoterapijos reiškiniai yra laikini, nes sveikos ląstelės ilgainiui atsinaujina.

Spindulinei terapijai, skirtingai nei chirurginiam gydymui, nėra nepasiekiamų navikų. Nukreiptas į žmogaus kūną, jonizuojančiųjų spindulių pluoštas pasiekia net ir giliausiai esančius navikus, kur juos ir sunaikina. Skirtingai nei chemoterapija, spindulinė terapija nesukelia ryškių sisteminių ankstyvųjų šalutinių reiškinių. Šalutinių reakcijų pasireiškimo pobūdis priklauso nuo švitinimo zonos.

Pasak E. Aleknavičiaus, švitinant galvos smegenis, dažniau vyrauja centrinės nervų sistemos sudirginimo požymiai, švitinant dubens organus – šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos, lytinių organų reakcijos, švitinant pilvo sritį, dažniau pasireiškia žarnyno sudirginimo simptomatika. Visais atvejai pasireiškia odos ir gleivinės reakcijos.

Spindulinės terapijos efektyvumas ir pašaliniai reiškiniai tiesiogiai priklauso nuo vienkartinės ir suminės švitinimo dozės. „Svarbus šiuolaikinių spindulinės terapijos metodikų trūkumas – ilga spindulinės terapijos kurso trukmė, atskirais atvejais galinti siekti 7–8 savaites. Tai ne tik nepatogu ligoniui, bet ir ryškiai padidina stacionarinio gydymo išlaidas“, – pasakojo E. Aleknavičius.

Mokslų daktaras pažymėjo, kad tais atvejais, kai spindulinė terapija derinama kartu su spinduline terapija, gydymo kurso trukmė sumažėja iki 4–5 savaičių. Skiriant spindulinę terapiją kartu su chirurginiu gydymu, siekiama sumažinti naviko masę, pagerinti operacijos sąlygas arba sunaikinti galimai likusias po operacijos naviko ląsteles ar mikrometastazes sritinio metastazavimo zonose.

„Spindulinei terapijai pritaikius robotines technologijas, spinduliavimas įgijo naujų galių – dabar jis ne tik lyginamas su chirurginine operacija, bet ir veiksmingiau kovoja su sudėtingiausios formos ir sunkiausiai pasiekiamais piktybiniais navikais“, – komentavo E. Aleknavičius.

XXI amžiaus proveržis spindulinėje terapijoje

Robotinė radiochirurgija arba naviko „sunaikinimas“ nepažeidžiant aplinkinių audinių ir organų, jau tapo išsigelbėjimu ne vienam žmogui, kuriam vėžys išsivystė sunkiai pasiekiamoje kūno vietoje: galvos ir nugaros smegenyse. Procedūros metu spinduliai pasiekia bet kurioje kūno vietoje esantį naviką ir jį sunaikina, maksimaliai išsaugodami sveikus audinius. Švitinimo tikslumas siekia iki 1mm.

Pasak E. Aleknavičiaus, robotinės radiochirurgijos metodas buvo sukurtas galvos smegenų navikų gydymui. Pirmajam, tik galvos augliams gydyti skirtam, robotui mokslininkai suteikė „Gamma Knife“ vardą. Prieš kelis metų pasaulį jau išvydo ir viso kūno navikų gydymui pritaikytas robotas, pavadintas „virtualiuoju peiliu“ – „Cyber Knife“.

„Procedūros metu „Cyber Knife“ robotas švitina naviką net iš 150–200 skirtingų kampų. Tuo tarpu paprastosios radioterapijos metu spindulys į auglį nukreipiamas vos iš 3–7 kampų. Spindulių kampų gausa leidžia pasiekti ir tuos navikus, kurių dėl ypač sudėtingos lokacijos negalima nei išoperuoti, nei sunaikinti brachiterapijos ar standartinės radioterapijos pagalba“, – apie robotinę radiochirurgiją pasakojo gyd. E. Aleknavičius. Gydymo kursas sutrumpėja iki 1–5 švitinimo procedūrų.

„Seniai žinoma, kad bet kurį naviką galima sunaikinti apšvitinus jį 100 Gy doze. Iki šiol problema buvo ta, kad su dabartiniais linijiniais greitintuvais negalima realizuoti tokių dozių, nesukėlus rimtų komplikacijų. Šiuolaikiniai linijiniai greitintuvai leidžia pakankamai saugiai apšvitinti naviką 75–80 Gy doze, tačiau kartu papildomai apšvitinami sveiki aplinkiniai audiniai ar organai“, – pasakojo E. Aleknavičius.

Jo teigimu, nauja robotinės spindulinės terapijos įranga leidžia pritaikyti mikrochirurgijos principus spindulinėje terapijoje. Galimybė ypač tiksliai realizuoti dideles spinduliuotės dozes leidžia pasiekti iki šiol nematytų rezultatų.

„Bene svarbiausias šiuolaikinės spindulinės terapijos trūkumas buvo ligonio arba naviko judėjimas švitinimo seanso metu. Nebuvo priemonių ir technologijų, leidusių spindulių pluoštui „sekti“ paskui naviko judesius, padėties pasikeitimus švitinimo metu. Tuo tarpu robotas „CyberKnife“ sugeba ne tik stebėti naviko poslinkius, bet ir tinkamai į juos reaguoti“, – apie roboto veikimo principus pasakojo medicinos mokslų daktaras.

Geriausias pavyzdys – navikas smegenyse. Tokie navikai yra nedideli, bet gyvybei smarkiai pavojingi, o visi aplink jį esantys audiniai – taip pat gyvybiškai svarbūs. Įprastu radioterapijos būdu radioaktyvia spinduliuote paveikiama apie 2 centimetrus sveikųjų audinių. Tuo tarpu robotinė technologija jas išsaugo visiškai nepažeisdama.

Atlikti procedūras – į Turkiją

Šiuo metu pasaulyje yra 155 „Cyber Knife“ robotai, atliekantys vėžio gydymo procedūras. Iki šiol piktybiniai navikai šio roboto pagalba „išoperuoti“ jau per 60 tūkst. pacientų, tarp kurių yra ir pacientų iš Lietuvos.

Arčiausiai nuo Lietuvos spindulinėms procedūroms atlikti skirtas robotas yra Miunchene. Vokiečiams „CyberKnife“ roboto procedūra nieko nekainuoja, ji kompensuojama valstybės. Tačiau pagalbos ieškantiems lietuviams Vokietijoje procedūra kainuotų itin didelius pinigus, kurių šie dažniausiai tiesiog nepajėgia surinkti. Apie naująjį robotą išgirdę lietuviai renkasi šalis, kuriose gydymas kainuoja kiek įmanoma mažiau. Tikriausiai todėl jie savomis lėšomis keliauja į Turkiją, kur viena gyvybiškai svarbi procedūra kainuoja apie 10–15 tūkst. eurų. Gydymas su išlaidomis pragyvenimui ir tyrimams kainuoja dar daugiau, tačiau ko verti pinigai, kai ant kortos statoma gyvybė.

www.DELFI.lt
Onkologo užrašai
Kaip laiku aptikti vėžį ar net užkirsti jam kelią? Asmeninėmis įžvalgomis ir patarimais dalijasi Nacionalinio vėžio instituto ekspertai.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ir paskiepyti žmonės gali užsikrėsti COVID-19: Strioga paaiškino, kada visuomenė pajus vakcinacijos efektą

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad vakcinos nuo koronaviruso ( COVID-19 ) apsaugo...

Klaipėdos miesto poliklinikoje mirė antrąja „Moderna“ vakcinos doze paskiepytas vyras: su skiepu mirtis nesiejama (465)

Antradienį, paskiepytas antrąja „ Moderna “ vakcinos nuo koronaviruso doze, Klaipėdos miesto...

Tyrimas parodė, kuriems žmonėms labiau gresia mirti nuo COVID-19 (62)

Mažai judantys, mažai sportuojantys koronavirusu užsikrėtę pacientai yra linkę sirgti sunkia...

Paskiepyta vilnietė vis tiek užsikrėtė koronavirusu: gydytojai paaiškino, kodėl taip nutinka (605)

Vilniuje dirbanti 28 metų Monika (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), prieš 10 dienų...

Prie Vilniaus savivaldybės – milžiniškos norinčiųjų skiepytis nuo koronaviruso eilės: paaiškino, kodėl jos susidarė (464)

Pirmadienį pranešimais mobiliuosiuose telefonuose pakvietus vyresnius nei 65 m. senjorus skiepytis...

Top naujienos

Šimonytė apie planuojamus atlaisvinimus: veiklų stabdymas ilgą laiką man kelia prasmės klausimų (129)

Vyriausybei paskelbus apie karantino režimo atlaisvinimus, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad...

Šimonytė išvardijo, kada kas atsivers: naujienos ir abiturientams, ir laukiantiems renginių (64)

Premjerė Ingrida Šimonytė išvardijo eiliškumą, kaip ir kada turėtų atsiverti veiklos.

Dulkys: skiepijimas „J&J“ vakcina kol kas nebus pradėtas (76)

Skiepijimas „Johnson & Johnson“ vakcina Lietuvoje kol kas nebus pradėtas, sako sveikatos...

Šimonytė apie lauko kavinių darbo laiko ribojimus: situacija nėra tokia puiki (18)

Reaguodama į kritiką dėl planų atvėrus lauko kavines ir barus riboti jų darbo laiką nuo 7 iki...

Karantinas tęsiamas iki vasaros, bet sąlygos bus kitos: dėliojasi atlaisvinimų planą pasavaičiui (469)

Vyriausybė siūlo pratęsti karantiną iki gegužės pabaigos, svarstoma galimybių paso idėja.

Vyriausybė suplanavo verslo atlaisvinimą: prekybos centrai dirbs ne visą savaitę, lauko kavinėms – ribotas darbo laikas (154)

Vyriausybė ketina priimti aibę naujų atlaisvinimų verslui. Prekybos centrai galės veikti,...

Kaip elgtis socialiniuose tinkluose nerizikuojant prarasti darbą: 10 auksinių taisyklių

Asmeniniai tinklaraščiai ir paskyros socialiniuose tinkl uose apie jų savininkus neretai...

Lazdijuose šokas: susirgo jau koronavirusu persirgę ir pilną vakcinacijos kursą praėję medikai (687)

Lazdijų bendruomenei – lengvas šokas: profilaktinio testavimo metu teigiami koronaviruso...