Spalio 4 d. sveikatos srities ekspertai, mokslininkai, Lietuvos politinių partijų, viešojo valdymo institucijų, pacientų, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir sveikatos priežiūros įstaigų atstovai kvietė politines partijas susitarti dėl svarbiausių sveikatos sistemos vystymo veiksmų ir ragino pasirašyti susitarimą dėl 6 svarbiausių klausimų. D. Jankauskienės teigimu, dabartinėje Vyriausybės programoje į šiuos klausimus atsižvelgta.
„Nuo kitų vyriausybių programų ji skiriasi tuo, kad joje labiau akcentuojama visuomenės sveikata, o ne asmens sveikata, kaip būdavo daroma anksčiau. Tai, žinoma, yra teisinga. Mykolo Romerio universitete padarėme kokybinį visų partijų sveikatos programų dalių tyrimą. Jos visos yra neblogos. Partijos praktiškai yra subrendę susitarti pagrindinėse sveikatos politikos srityse. Lietuvoje yra patvirtinti strateginiai ilgalaikiai dokumentai, tokie kaip Valstybės pažangos strategija, Nacionalinė sveikatos programa, kuriuose moksliniai akcentai jau yra seniai sudėti. Tai, kad daug dėmesio planuojama skirti visuomenės sveikatai, yra gerai“, - sakė profesorė.
Ji teigiamai įvertino ir tai, kad naujoji programa kuriama per darnų vystymąsi ir per žmogaus gyvenimo kokybės pagrindinius elementus. Pavyzdžiui, programos projekte teigiama, kad „pagrindiniu savo sveikatos politikos tikslu įvardijame tiek siekį prailginti gyvenimo trukmę, tiek ir gerinti gyvenimo kokybę bei didinti sveikų gyvenimo metų skaičių“.
To siekdami valdantieji ketina veikti penkiomis kryptimis:
1) Formuoti efektyvią ir skaidrią sveikatos apsaugos sistemą;
2) Plėtoti efektyvią ligų prevenciją, ankstyvąją diagnostiką ir šeimos mediciną;
3) Įgyvendinti aktyvią kovos su žalingais įpročiais programą;
4) Stiprintipsichikos sveikatos paslaugas;
5) Siekti sveikatos visose politikose.
Tačiau nepaisant sveikintinų tikslų, D. Jankauskienė pasigenda konkrečių finansinių resursų jiems įgyvendinti.
„Žmogui yra svarbūs socialiai jautrūs dalykai. Ši programa socialinio jautrumo tikrai nestokoja ir jo turi žymiai daugiau nei ankstesnės programos. Visgi man kliūva tai, kad sveikatos sektoriuje chroniškai stinga finansų ir aš nematau finansų reformos. Yra pasakytas tik vienas dalykas – ilgalaikėje perspektyvoje bus siekiama partijų politinio susitarimo didinti sveikatos finansavimą. Mes, tiesą sakant, jo tikėjomės jau dabar.
Kai vertini gyventojų pasitikėjimą sveikatos apsauga pastarųjų kadencijų metu, matyti, jog prieš rinkimus pasitikėjimas pakyla, po rinkimų kurį laiką dar išsilaiko, o tada kreivė keliauja žemyn. Nauji rinkimai ir vėl toks pat bangavimas. Taip tęsiasi jau paskutines 3-4 kadencijas. Tai rodo, kad gyventojams sveikatos apsauga yra labai jautri ir svarbi tema. Partijos prieš rinkimus tam tarsi atliepia, tačiau pažadai galiausiai lieka neįgyvendinti. Dėl ko? Todėl, kad programose siūlomos priemonės kainuoja. Jų negali įgyvendinti iš tokių finansų, kurie skiriami sveikatos apsaugai“, - pabrėžė pašnekovė.
Jos teigimu, lyginant su Europos vidurkiu, mums sveikatos apsaugai trūksta bent trečdalio lėšų.
„Jei į programą norime sudėti turinį, kokiu vadovaujamasi išsivysčiusiose valstybėse, tačiau finansuoti ketiname kaip neišsivysčiusios valstybės, tai nieko neišdegs. Šioje programoje taip pat yra žadama kelti darbo užmokestį gydytojams ir slaugytojams, kurti ir transliuoti socialinę reklamą, perskaičiuoti iki realių sveikatos paslaugų kainas, uždrausti alkoholio ir tabako reklamą, bet kompensuoti žiniasklaidai praradimus, įvesti medikų draudimą be kaltės – visiems šiems planams reikia pinigų.
Siūloma steigti naujas specialybes, tokias kaip gyvensenos specialistai, priklausomybių konsultantai. Už kokius pinigus?“, - klausė Mykolo Romerio universiteto Sveikatos tyrimų laboratorijos vadovė.
Vertinga investicija į visuomenės sveikatą
Programoje pabrėžiama būtinybė spręsti struktūrines problemas, tokias kaip perteklinis ligoninių ir lovų skaičius. „Vien vietų ligoninėse turime 43 proc. daugiau negu ES vidurkis, o ligoniai apie 34 proc. dažniau guldomi į ligoninę nei ES vidurkis. Pastaroji praktika yra itin brangi, kainuojanti iki 6 kartų daugiau nei ambulatorinė pagalba“, - rašoma dokumente. Todėl naujoji valdžia žada siekti centralizuoti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) administravimą Lietuvos regionuose. Taip pat žadama užtikrinti pirminės asmens sveikatos priežiūros prieinamumą ir kokybę visuose regionuose, optimaliai planuojant šias paslaugas teikiančių įstaigų tinklą, praplečiant šias paslaugas teikiančios komandos kompetenciją bei ją išplečiant (įtraukiant socialinius darbuotojus ir kitus specialistus).
Visa tai irgi kainuos.
„Programos ekonominės dalies atsako, sveikatos finansavimo nematau ir čia. Mane neramina tai, kad ketverius metus bręsime padaryti sveikatos finansų reformą. Darydami struktūrines permainas, mažindami korupciją galime šiek tiek sutaupyti – 5-7 proc. Tačiau primenu, kad trūksta 30 proc. Galbūt reikia pradėti brandinti gyventojus minčiai, kad sveikatos apsaugai prireiks daugiau pinigų.
Lietuvos gyventojai turi suprasti, kad už mažai kainuojančią sveikatos apsaugą senstančioje visuomenėje nebegalėsime suteikti aukštos kokybės paslaugų, kurių mes norime“, - sakė D. Jankauskienė.
Gera žinia ta, kad nauja valdžia žada didesnį dėmesį skirti visuomenės sveikatai, o ne asmens sveikatos priežiūrai.
„Kadangi asmens sveikatos priežiūra kainuoja brangiau nei visuomenės sveikata, o šios vyriausybės didesnis dėmesys yra visuomenės sveikatos priemonėms (psichikos sveikatos stiprinimui, savižudybių prevencijai, alkoholio, tabako vartojimo mažinimui, sveikai gyvensenai), tai nuteikia optimistiškai. Dabar investavus į pigesnes priemones po 15-20 metų gausime didelę grąžą. Visuomenės sveikatos priežiūra jau daugelį metų neteisingai prastai buvo finansuojama. Tai įrodo ir Nacionalinės sveikatos sąskaita. Visuomenės sveikatai skiriamą dalį reikėtų padidinti kone 3 kartais“, - skaičiavo specialistė.
Tiesa, šias funkcijas jau senokai turėjo atlikti visuomenės sveikatos biurai, centrai, tačiau neskiriant pinigų pačioms priemonėms, o tik biurų menkam išlaikymui, negalima tikėtis gerų rezultatų.
„Gali spausti žmones dirbti kuo pigiau, tačiau jei nori kokybės, turi investuoti. Vyriausybės programoje numatomos tik gairės, ką daryti. Kaip tai padaryti – bus aprašyta Vyriausybės priemonių plane, kurio dar nėra. Labai įdomu, ar priemonių plane bus paaiškinta, kaip bus pasiekti visi iškelti tikslai. Žinoma, esame suinteresuoti programos sėkme.“, - svarstė profesorė.
Jaunieji gydytojai: neužteks vien norų
Naujosios valdžios programos sveikatos dalį teigiamai įvertino ir Jaunųjų gydytojų asociacija. Valdybos pirmininkės Simonos Stankevičiūtės atsiųstame komentare teigiama, kad iškelti tikslai tikrai sveikintini, tačiau dar nėra aišku, kaip jie bus pasiekti.
„Darnios Lietuvos vyriausybės programos sveikatos dalis – išsami, joje daug minčių, kurioms Jaunųjų gydytojų asociacija gali tik paantrinti. Koalicija teigia, kad pagrindinis jų sveikatos politikos tikslas yra prailginti gyvenimo trukmę, gerinti gyvenimo kokybę bei didinti sveikų gyvenimo metų skaičių – JGA, žinoma, pritaria šiems tikslams. Skaitant programos teiginius aišku, jog ją rašė tie, kurie išmano sveikatos apsaugos sistemą, yra joje dirbę, mato trūkumus ir nori, kad jie būtų ištaisyti.
JGA nuomone svarbiausia tai, kad kone visiems programoje išvardintiems siekiams reikės labai daug pokyčių dabartinėje sveikatos apsaugos sistemoje – ne tik struktūrinių, bet ir susijusių su požiūriu, su noru efektyviai ir produktyviai dirbti valstybinėje sistemoje. Kitaip tariant, neužteks tik pakeisti teisės aktų, reiks pasiekti, kad žmonės, dirbantys sistemoje, taip pat imtų mąstyti kiek kitaip. Vieniems tikslams pasiekti jų reikės mažiau, tačiau kiti, tokie kaip ligoninių lovų sumažinimas ar siekis, kad rezidentūros studijų bazės apimtų ir regionines bei rajonų ligonines, prireiks didelių pastangų ir drąsos bei bendradarbiavimo.
Programoje ne visi svarbūs punktai pagrįsti konkrečiomis priemonėmis, lieka neaišku, kaip bus pasiekta, kad, pavyzdžiui, darbo užmokestis sveikatos apsaugos sistemoje būtų susijęs ne tik su atliktų paslaugų skaičiumi, bet ir su paslaugų kokybe ir sveikatos rodikliais. Tokių labai pozityvių minčių yra ir daugiau, tačiau būdas jas įgyvendinti nėra konkretus.
Todėl JGA tikisi, kad naujoji koalicija bus ryžtinga ir atkakli, konsultuosis su interesų grupėmis ir nepraras drąsos pasiekti surašytų tikslų. Visus tikslus galima pradėti įgyvendinti per ateinančius 4 metus. To Darnios Lietuvos koalicija ir linkime bei primename, kad mielai bendradarbiausime dirbant tvarios sveikatos apsaugos sistemos link“, - rašoma atsakyme DELFI.
