aA
Mokslininkų duomenimis, mitybos įpročiai mūsų sveikatą lemia net 25-30 proc., todėl jie pastaruoju metu labai akylai stebimi visame pasaulyje. Mat jų sukeltų sveikatos problemų sparčiai daugėja.
© Shutterstock nuotr.

Statistika šokiruoja: apie pusę milijono žmonių iš Šiaurės Amerikos ir Vakarų Europos kasmet miršta nuo nutukimo sąlygotų ligų – širdies ir kraujagyslių, diabeto, kaulų ir raumenų sutrikimų, vėžio ir kt. Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad 2020 m. mirtingumas nuo lėtinių neužkrečiamų ligų gali padaugėti net iki 73 proc.

Vyrai turi griežtesnį valgymo režimą nei moterys

Pagrindinė mirties priežastis Europos Sąjungoje – širdies ir kraujagyslių ligos. Vienas iš pagrindinių šių problemų sprendimo būdų – subalansuotas mityba bei pakankamas fizinis aktyvumas. Ne veltui egzistuoja sveikos mitybos rekomendacijas: mažinti riebalų vartojimą, esant galimybei, gyvulinius riebalus keisti augaliniais, vartoti mažiau cukraus ir druskos, rinktis produktus, kuriuose daug omega 3 riebalų rūgščių.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos institutas atliko Lietuvos gyventojų mitybos tyrimą, kuris parodė, kad tik 21,3 proc. lietuvių, rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai. Labiausiai maisto produktų pasirinkimą lemia jų kaina – 36,8 proc., kiek mažiau produkto skonis – 27,9 proc. 9,9 proc. atvejų maisto pasirinkimą lemia šeimos įtaka. Tiesa, vyrų ir moterų pasirinkimo kriterijai skiriasi. Daugiau moterų (26,8 proc.) nei vyrų (15,1 proc.) maistą renkasi pagal jų naudą sveikatai, tuo tarpu vyrai pirmenybę teikia skoniui.

43,2 proc. respondentų valgo ne tuo pačiu metu, nors specialistai rekomenduoja išlaikyti pastovų valgymo režimą. Šio patarimo griežtai laikosi vos 23,4 proc. respondentų. Tarp jų daugiau vyrų nei moterų.

59 proc. apklaustųjų valgo tris kartus per dieną, 28,9 proc. t. y. kas trečias respondentas, – keturis ir daugiau kartų. Tris kartus per dieną dažniau valgo vyrai, keturis ir daugiau kartų – moterys. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai tris kartus per dieną valgo daugiau 18-25 metų gyventojų, taip pat aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

92,9 proc. respondentų tarp valgymų užkandžiauja. Didžioji jų dalis (47,7 proc.) užkandžiauja kartais, 15,8 proc. - dažnai. Įdomu, kad dažniau tai daro vyrai (19,7 proc.) nei moterys (12,3 proc.). didžioji dalis užkandžiautojų yra jauni žmonės (24,1 proc.). Tuo tarpu daugiausiai tarp neužkandžiaujančių asmenų – su nebaigtu viduriniu išsilavinimu (14,9 proc.).

Pasak vieno iš tyrimo autorių, Visuomenės sveikatos instituto specialisto Valerijaus Dobrovolskio, valgymo režimas iš tiesų svarbus. Valgyti reikėtų tuo pat metu, nors taip daro tik kas penktas Lietuvos gyventojas. Esant pastoviam valgymo režimui, organizmas pripranta prie to paties laiko ir iš anksto tam ruošiasi: pradeda gaminti virškinimo sultis. Taip palengvindamas maisto įsisavinimą. Tai ypač svarbu žmonėms, linkusiems į nutukimą, nes kai maisto gauna jau tam pasiruošęs organizmas, virškinimo procesas vyksta sklandžiau ir papildomi kilogramai neauga.

Naujausias Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas: moterų ir vyrų įpročiai skiriasi
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Ar kenkia sveikatai užkandžiavimai tarp valgymų, priklauso nuo to, kuo užkandžiaujama. Jeigu mes suvalgome kokį nors vaisių ar daržovę, tai tik sveikintina. Šiandien mokslininkai vis dažniau linksta prie požiūrio, kad valgyti reikėtų mažesnėmis dozėmis, bet dažniau. Anksčiau mes sakydavome, kad yra labai gerai, jei žmogus valgo per dieną 3-4 kartus, šiandien rekomenduojama valgyti net 5 kartus“, - teigė pašnekovas.

Pasak jo, tyrimo metu paaiškėjęs faktas, kad moterys stengiasi valgyti sveikiau, neturėtų stebinti. „Mano manymu, taip yra todėl, kad moterys apskritai labiau domisi sveikata, daugiau skaito įvairius straipsnius, pagaliau tokių žurnalų yra daugiau moterims nei vyrams“, - teigė V. Dobrovolskis.

11 proc. gyventojų visiškai nevalgo šviežių daržovių

Rekomendacijos kasdien valgyti šviežių daržovių laikosi 40,4 proc. respondentų. Kartą per dieną šviežių daržovių valgo apie trečdalį suaugusiųjų, kelis kartus per dieną – 8,2 proc. Apie ketvirtadalį respondentų jų valgo 3-5 kartus per savaitę, penktadalis – 1-2 kartus. Rečiau nei kartą per savaitę ar visai nevalgo šviežių daržovių 11 proc. suaugusiųjų.

Naujausias Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas: moterų ir vyrų įpročiai skiriasi
© Shutterstock nuotr.

Nuo lyties šviežių daržovių vartojimo dažnumas nepriklauso. Tiek tarp dažnai valgančiųjų, tiek jų nevalgančiųjų skaičiai pagal lytį skiriasi vos keliais procentais. Tačiau įtakos šiam įpročiui turi išsilavinimas. Dažniau šviežių daržovių valgo turintieji aukštąjį išsilavinimą (44,6 proc.) nei nebaigtą vidurinį (31,7 proc.). Rečiau nei kartą per savaitę valgo 6,9 proc. aukštojo išsilavinimo, 11,2 proc. aukštesniojo, vidurinio ir specialaus vidurinio išsilavinimo ir net 19,8 proc. nebaigto vidurinio išsilavinimo respondentų.

Santuoka šviežių daržovių vartojimui neturi įtakos. Įvertinus šviežių daržovių vartojimą pagal gyvenamąją vietą nustatyta, kad tiek didžiuosiuose miestuose, tiek rajonų centruose, tiek kaimo vietovėje didžiausia dalis gyventojų jas vartoja kartą per dieną (apie trečdalį respondentų). Itin retai ar visai nevartojančių šviežių daržovių gyventojų daugiau kaimo vietovėse (16,1 proc.) nei didžiuosiuose miestuose (10,1 proc.) ir rajoniniuose miestuose (6,8 proc.).

Raugintų arba virtų daržovių didžioji Lietuvos gyventojų dalis valgo 1-2 kartus per savaitę (37,2 proc.), 3-5 kartus – 28 proc. , kartą per dieną – 12,3 proc., beveik nevartoja – 20,6 proc. Skirtumų tarp vyrų ir moterų šiuo atveju nėra. Taip pat neturi įtakos ir išsilavinimas ar šeiminė padėtis, tačiau dažniau jas valgo kaimo gyventojai – net 34,8 proc. tarp jų virtas ar raugintas daržoves vartoja 3-5 kartus per savaitę.

36,9 proc. gyventojų vaisius valgo 3-5 kartus per savaitę, 22,5 proc. - 1-2 kartus, 31,2 proc. - kasdien (iš jų 9,6 proc. - net kelis kartus per dieną). Rečiau nei kartą per savaitę ar visai nevartoja vaisių 9,5 proc. suaugusiųjų.

Kasdien vaisius valgo 28,3 proc. vyrų ir 33,7 proc. moterų. Nustatyta, kad statistiškai reikšmingai kelis kartus per dieną vaisius dažniau vartoja nevedę (14 proc.) nei gyvenantys šeimoje (7,7 proc.) respondentai.

Grūdinius produktus kasdien vartoja tik 14 proc. apklaustųjų., iš jų 10,9 proc. - kartą per dieną. Didžioji dalis gyventojų šiuos produktus vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevartoja (37,2 proc.). 1-2 kartus per savaitę juos vartoja 30,8 proc. gyventojų, 3-5 kartus per savaitę – 16,8 proc. Duoną, kuri laikoma pagrindiniu B grupės vitaminų šaltiniu, 72,5 proc. gyventojų valgo kasdien, iš jų 35,4 proc. - kelis kartus per dieną. Beveik nevartoja duonos tik 7,4 proc. apklaustųjų. Miestuose duona dažniausiai valgoma kartą per dieną, kaimo vietovėse – kelis kartus.

Žuvies valgome per mažai, tačiau pieną geriame su malonumu

Naujausias Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas: moterų ir vyrų įpročiai skiriasi
© Shutterstock nuotr.

Specialistai 3 kartus per savaitę rekomenduoja valgyti neriebios žuvies, tačiau tyrimas parodė, kad apie trečdalį gyventojų jos vartoja rečiau nei kartą per savaitę arba visai nevalgo (32,7 proc.). 49,2 proc. žuvies ir jos produktų vartoja 1-2 kartus per savaitę (52,7 proc. vyrų ir 46 proc. moterų), 13,7 proc. - 3-5 kartus. Nustatyta, kad moterys dažniau beveik nevalgo žuvies nei vyrai (atitinkamai 36 ir 29 proc.).

Riebią žuvį, kuri yra puikus omega riebalų rūgščių šaltinis, 64 proc. gyventojų vartoja rečiau nei kartą per savaitę ar visai nevartoja. 23 proc. gyventojų jos valgo 1-2 kartus per savaitę, 7,4 proc. - 3-5.

Pieno produktų nevartoja vos 16,6 proc. gyventojų. Kasdien jų vartoja 36,9 proc., dažniausiai kartą per dieną. Didžioji dalis gyventojų (36,8 proc.) geria vidutinio riebumo pieną (3,2-2,5 proc.), 16,2 proc. - natūralų kaimišką karvės pieną, 15,6 proc. natūralų parduotuvėje pirktą pieną, 6,9 proc. - liesą. Iš viso negeria pieno 24,2 proc. gyventojų.

Didžioji dalis gyventojų ( 82,2 proc.) maistui gaminti dažniausiai naudoja augalinį aliejų. Pasak specialistų, tai labai gera tendencija. Augalinį aliejų vartoja 79,6 proc. vyrų ir 84,5 proc. moterų, margariną – atitinkamai 4 ir 1,7 proc. Ant duonos dažniausiai tepamas sviestas (40,7 proc.), margariną tepa 23,6 proc., tepųjį riebalų mišinį – 20,8 proc. Jokių riebalų netepa 13,1 proc. gyventojų.

Atlikus gyventojų maisto papildų analizę, nustatyta, kad daugiau nei trečdalis gyventojų niekada nevartoja maisto papildų, nuolat juos vartoja 6 proc., likusieji – po kelis mėnesius per metus. Tarp nevartojančiųjų maisto papildų daugiau vyrų (44,6 proc.) nei moterų (27,7 proc.), tuo tarpu dažniau juos vartoja moterys.

Gerosios ir blogosios tendencijos: daržovių vartojimas mažėja

Visuomenės sveikatos instituto direktoriaus prof. Rimanto Stuko teigimu, gyventojų mitybos įpročių tyrimai labai svarbūs, kadangi juos lyginant galima pamatyti tendencijas ir planuoti prevencijos priemones bei mokymus.

Naujausias Lietuvos gyventojų mitybos tyrimas: moterų ir vyrų įpročiai skiriasi
© DELFI / Tomas Vinickas

„Lyginant su paskutiniu tyrimu, kuris buvo darytas 2007 m., šiuo metu didesnė dalis žmonių, rinkdamiesi maistą, galvoja apie sveikatą. Anksčiau pagal šį kriterijų rinkdavo tik kiek per 18 proc. žmonių, dabar – per 20 proc. Mažiau žmonių produktus renkasi ir pagal skonį. Anksčiau skonis buvo labai svarbus beveik 34 proc. respondentų. Tai didelis privalumas, kad sveikata žmonėms rūpi labiau nei kiti kriterijai. Kita vertus, šiuo metu didesnei daliai žmonių rūpi produkto kaina. 2007 m. pagal kainą produktus rinkosi 32,6 proc. žmonių, dabar – beveik 37 proc. Taigi nors gyventojų išprusimas mitybos klausimais didėja, ekonominė situacija verčia žmones pirkti pigesnius produktus.

Bloga tendencija, kad šviežių daržovių ir vaisių Lietuvos gyventojai valgo per mažai. 1997 m. kasdien šviežias daržoves valgydavo 70,3 proc. žmonių, 2007 m. - 43,4 proc., o dabar – tik 40,4 proc. Tuo tarpu grūdinių produktų (taip pat ir duoną) kasdien valgo – 72 proc. Šis rodiklis pagerėjo. 2007 m. kasdien jų valgė 58 proc. Tiek daržovės, tiek grūdinės kultūros mitybos piramidėje sudaro pagrindą, taigi tarsi mes valgome tai, ką ir turėtume valgyti, bet proporcijos tarp šių produktų yra blogos. Kadangi daržovių valgome per mažai, negauname pakankamai antioksidacinių medžiagų, kurios mažina riebalų oksidaciją, o tuo pačiu – aterosklerozės plitimą, todėl širdies ir kraujagyslių ligos sergamumo ir mirtingumo sistemoje išlieka pirmoje vietoje“, - aiškino mitybos specialistas.

Žuvies vartojimas praktiškai nepakito, tačiau mes per mažai valgome riebios žuvies, kurie riebiųjų rūgščių nesočiųjų šaltinis. Šį poreikį patenkina tik apie 30 proc. gyventojų., o tai vėlgi didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Kalbant apie mėsą, kuriai tyrime didelio dėmesio neskirta, pasak R. Stuko, didelių pokyčių ar nerimą keliančių skaičių nėra, tačiau žmonės per mažai vartoja jautienos, o tik ji gali mus aprūpinti vitaminu B12, kuris labai svarbus kraujo gamybai.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mokslininkai atrado gleivėtą bakteriją, kuri kovoja su nutukimu: jei ji gyvena jūsų organizme – jums pasisekė (28)

Akkermansia muciniphila yra mucinu mintantis gram neigiamas obligatinis anaerobas, laimingai...

Ministras Veryga pasižadėjo: nuo rugsėjo medikų algos dar didės (139)

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) žada ir toliau didinti gydytojų darbo užmokesčio fondą. Dėl...

Nuo šiol slaugytojai galės atlikti daugiau funkcijų (23)

Siekiant mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų, nuo šiol dalį jų funkcijų patikėta...

Per pusmetį tris kartus padaugėjo susirgimų skarlatina (1)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį...

Globaliai vienas iš dešimties vaikų neturi galimybės pasiskiepyti gyvybiškai svarbiomis vakcinomis

Dvidešimt milijonų vaikų 2018 metais visame pasaulyje – daugiau nei 1 iš 10 – neturėjo...

Top naujienos

Po šiurpą keliančio nužudymo – šokiruojantis prisipažinimas: norėjau išvaryti velnią (29)

Diena iš dienos gėrė alkoholinius gėrimus, kol ėmė vaidentis velnias, kurį jis nutarė...

Už 4000 kilometrų likusio dukters kapo pamatyti nebesitikėjo: padėjo 70 metų senumo nuotrauka (7)

93-ejų Jurgis Dirvonskis „ Misija Sibiras ’19“ dalyviams prieš ekspediciją įdavė...

Niujorką prikausčiusi byla: kaip penki paaugliai sėdo už grotų dėl brutalaus nusikaltimo, kurio nepadarė (68)

Vieną 1989-ųjų pavasario vakarą maždaug trisdešimties paauglių grupė slankiojo po Niujorko...

Apklausos: rinkimus Ukrainoje laimėjo Zelenskio partija, pasiekė rekordinį rezultatą atnaujinta 21:31 (121)

Ukrainiečiai sekmadienį suteikė naujajam prezidentui Volodymyrui Zelenskiui mandatą pertvarkyti...

Rimvydas Valatka. Policinė valstybė – su nuolaidų kuponais (158)

Naujos areštinės atidarymas sprogdino internetus. Grojo dūdų orkestras. Renginį vedė garsus...

Vilnietę šiurpina vaizdas prie Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios (5)

Priešais Šv. Petro ir Povilo bažnyčią dar neseniai buvo paminklinė lenta, bylojanti, kad čia...

Kaip fizinis aktyvumas gali kenkti jūsų intymiam gyvenimui?

Jūsų užpakaliukas – stangrus, presas – akmeninis, o kojos dar niekada neatrodė taip gerai....

Išminties kupinos Arthuro Schopenhauerio citatos visoms gyvenimo situacijoms

„Aplinkiniuose žmonės įžvelgia tik tai, kas būdinga jiems patiems, nes pažinti ir perprasti...

Unikalios vietos lietuvių pamėgtame kurorte: mėnulio žemė, banginių slėnis ir mėlynoji duobė (2)

Daugelis lietuvių Egiptą jau yra aplankę ne vieną ir ne du kartus, tačiau šioje saulėtoje...