Pastero instituto Prancūzijoje tyrėjai tikrina, ar šis virusas gali tapti dar pavojingesniu. Beveik devyni tūkstančiai žmonių nuo jo mirė Gvinėjoje, Siera Leonėje ir Liberijoje. Mokslininkai ėmė tirti šimtus užsikrėtusiųjų kraujo mėginių. Bandoma nustatyti, kaip virusas kinta ir ar gali greičiau bei lengviau būti perduotas kitam asmeniui.
"Žinome, kad virusas keičiasi. Tai labai svarbu nustatant naujus atvejus ir juos gydant. Turime gerai jį perprasti, kad galėtume apsisaugoti. Apskritai virusai dažnai mutuoja, o šio viruso mutacijos lygis labai aukštas, todėl virusas gali lengviau prisitaikyti ir tapti pavojingesniu. Ištyrėme netgi kelis žmones, kurie užsikrėtę Ebolos virusu, bet nerodo jokių ligai būdingų simptomų", - sakė vienas iš mokslininkų komandos narių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) primena, kad panašaus tyrimo Siera Leonėje metu paaiškėjo, jog virusas mutuoja per 24 dienas po protrūkio. Tikimasi kad dabar paaiškės, kodėl vieniems šis virusas yra mirtinas, kitiems - ne.
Tyrėjai pripažįsta, kad Ebolos virusas nėra vien tik Afrikos problema. Galbūt dabartinis protrūkis ir sustabdytas, bet kažkada jis gali pasikartoti, todėl reikia skubiai sukurti vakciną.
