Nuo vėžio apsaugo visi rauginti produktai
Anot vėžio tyrinėtojo, mažai kaloringu maistu besimaitinantys žmonės mano gyvenantys sveikai. Tačiau dabar jau žinoma, kad išoriškai sveiki ir liekni žmonės gali anksti susirgti vėžiu, nes jie per mažai vartoja vertingų aliejų ir riebalų, o per daug – angliavandenių. Mat daug metų buvo manoma, kad valgyti angliavandenius sveika, o riebalus – ne, nors angliavandeniai – cukrus ir krakmolas – esą ir sukelia daugelį ligų.
Mokslininkas sukūrė priešvėžinę mitybą, kuri remiasi baltymų, aliejaus, riebalų ir skaidulinių medžiagų kiekio didinimu bei angliavandenių dalies mažinimu. Svarbiausia, kad pavalgius labai nepadidėtų cukraus kiekis kraujyje. Kaip jau rašėme, cukrus, J. F. Coy'aus teigimu, yra viena pagrindinių vėžio atsiradimo priežasčių.
Knygos autorius tikina, kad tai nereiškia, jog būtina viską apversti aukštyn kojomis. Šiandien jau įmanoma įprastus makaronus, duoną ir kepinius pakeisti tokiais, kurie lėčiau mažina cukraus kiekį kraujyje. Pirmiausiai jie turi būti pagaminti iš mažiau apdorotų javų.
Taip pat didelis dėmesys skiriamas rūgščių neutralizavimui organizme – tam padeda maisto produktų, turinčių pieno rūgšties, vartojimas, pavyzdžiui, pasukų. Ne mažiau svarbi priešvėžinės mitybos dalis – pieno rūgštimi konservuojami produktai: grietinė, varškė, jogurtas, sūriai (išskyrus mocarelą), rauginti kopūstai ir kitos daržovės, raugintos tešlos duona. Šie produktai turi labai mažą cukraus kiekį, kadangi jis paverstas pieno rūgštimi, taigi vėžinės ląstelės negauna maisto. Pieno rūgštis svarbi ir todėl, kad jos perdirbimas kepenyse padeda neutralizuoti ir gausiai vėžio ląstelių gaminamą pieno rūgštį.
Pasak J. F. Coy'aus, natūralūs priešvėžiniai vaistai – kopūstai, brokoliai ir kitos šios rūšies daržovės. Trys ar keturios šių daržovių porcijos per savaitę esą gali gerokai sumažinti riziką susirgti krūties arba šlapimo pūslės vėžiu. Juose esančios medžiagos stabdo auglių vystymąsi. Tiesa, kaitinant šių medžiagų poveikis mažėja, todėl daržoves reikėtų gaminti garuose arba labai trumpai apkepti. Be to, šios medžiagos pažadinamos kramtant, taigi kopūstines daržoves reikia kuo geriau kramtyti.
Pomidorams raudoną spalvą suteikianti medžiaga taip pat turi priešvėžinių savybių, tačiau pastarajai kaip tik reikia karščio. Todėl pomidorus reikia pakaitinti. Puikus patiekalas – trinta pomidorų sriuba, pagardinta alyvuogių aliejumi ir česnakais. Ją patartina valgyti bent du kartus per savaitę. Norint sustiprinti priešvėžinį česnakų ir svogūnų poveikį, juos reikia smulkiai supjaustyti ir 10 minučių palaikyti. Juos patartina valgyti žalius arba dėti į maistą prieš baigiant jį gaminti.
Vėžio profilaktikos aspektu labai vertingi ir citrusiniai vaisiai. Juose esančios medžiagos tiesiogiai veikia vėžio ląstelių plitimo procesus, be to, turi priešuždegiminių savybių, pagerina kitų augalinių medžiagų įsisavinimą. J. F. Coy'us pataria salotas visada pagardinti šlakeliu citrinos sulčių, kurios, be kita ko, aliejų apsaugo nuo oksidacijos.
Anot vėžio tyrinėtojo, mūsų organizmui naudingos ne visos daržovės. Jis pataria atsargiai, nedideliais kiekiais valgyti marinuotus agurkus, moliūgą, lęšius, virtą raudonąjį buroką, žalias morkas, žirnius, avinžirnius, cukrinius kukurūzus pupeles ir bulves dėl didelio cukraus kiekio visai išbraukti iš kasdienio valgiaraščio.
Be apribojimų siūloma valgyti tik citriną
Iš vaisių jokių apribojimų J. F. Coy'us netaiko tik citrinoms. Nors vaisiuose cukrus gali būti ir fruktozės pavidalu, tačiau, pavyzdžiui, šiuolaikiniuose obuoliuose vėžio ląsteles maitinančios gliukozės esą yra net daugiau nei fruktozės. Taip pat labai daug gliukozės yra vynuogėse bei džiovintuose vaisiuose, nes juose nėra vandens. Taip pat į nevartotinų vaisių sąrašą knygos autorius įrašė bananus, figas, datules.
Visus kitus vaisius jis priskyrė maisto produktų, kurių nereikėtų perdozuoti, grupei. Kiek labiau jis išskyrė šviežias uogas (avietes, gervuoges, žemuoges, braškes, mėlynes, serbentus), kadangi jos, be cukraus, turi medžiagų, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Beje, mokslininkas linkęs vietoj šviežiai spaustų sulčių, kurios greičiau didina cukraus kiekį kraujyje, pirmenybę teikti vaisiams.
Tačiau gera žinia šokolado mėgėjams. Jį valgyti J. F. Coy'us leidžia, tiesa, tik juodąjį. Anot jo, šalia mėlynių ir vynuogių kauliukų, kakava yra viena svarbiausių proantocianido, kuris ne tik neutralizuoja laisvuosius radikalus ir apsaugo ląsteles nuo mutacijų atsiradimo, bet ir įsikiša į energijos gavimo procesą vėžio ląstelėje, taigi ją marina. Ketvirtis šokolado, turinčio ne mažiau kaip 70 proc. kakavos, esą suteiks didžiąją šių vertingų medžiagų dienos dalį.
Priešvėžinių savybių turinčią žaliąją arbatą mokslininkas pataria gerti tik 8-10 min. pastovėjusią, o šiuo atžvilgiu ne mažiau naudinga ciberžole patiekalus skaninti kartu su pipirais. Mat ciberžolė organizme labai greitai perdirbama. Pipiruose esantis piperinas stabdo ciberžolės skaidymą, taigi stiprina jos poveikį.
Naujausi krūties, žarnyno ir prostatos vėžio tyrimai rodo, kad didelis vitamino D kiekis kraujyje taip pat padeda apsisaugoti nuo vėžio. Žarnyno vėžio atveju rizika sumažėja net 50 proc. Mūsų protėviai daug būdavo lauke, taigi gaudavo pakankamai vitamino D. Šiuolaikinis žmogus daugiau laiko praleidžia patalpose, todėl, anot J. F. Coy'aus, kasdien reikėtų bent pusvalandį pasivaikščioti – vitaminas D mūsų veido ir rankų odoje gaminsis net debesuotą dieną. Vitamino D daug yra riebiose žuvyse, svieste ir kiaušinio trynyje.
Mėsa mokslininkų vertinama prieštaringai
Anot Onkologijos instituto dietologės dr. Lilijos Jasevičienės, įvairūs tyrimai iš tiesų patvirtina, kad augaliniuose produktuose yra nuo vėžio apsaugančių medžiagų.
„Nustatyta, kad jų yra pomidoruose, apelsinuose, kopūstuose, tačiau gal obuolyje ar agurke tos medžiagos dar tiesiog neatrastos. Todėl Amerikos vėžio tyrimų institutas nurodo, kad vėžio prevencijai reikia valgyti visų vaivorykštės spalvų daržovių. Kita vertus, vien daržovių valgyti neužtenka, nes tai vien tik angliavandeniai, o juk reikia ir baltymų. Jų yra mėsoje ir žuvyje. Tiesa, šiais laikais žuvis užteršta, o ir daržovėse gali būti pesticidų, kurių vienareikšmiai reikėtų saugotis. Taigi kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Visgi reikėtų kažkaip rasti protingą viduriuką. Pagaliau mes ne tik vėžio saugomės, bet ir širdies bei kraujagyslių ligų, kitų susirgimų. Jei kažkieno jautrus žarnynas, jis negalės valgyti tam tikrų daržovių, net ir norėdamas“, - samprotavo pašnekovė.
Anot dietologės, taip pat įrodyta, kad visi rūkyti mėsos produktai bei apdegęs maistas, ypač keptas ant grotelių, turi vėžį sukeliančių medžiagų. Todėl L. Jasevičienė pataria dažniau virti arba troškinti, o kepant po kiekvienos porcijos keisti aliejų, nes ilgai naudojant tą patį aliejų susidaro kancerogeninės medžiagos. Jokiu būdu nederėtų naudoti aliejaus, jeigu ant jo etiketės nėra užrašo, kad jis tinkamas kepimui.
Vėžio rizikos veiksniu laikomas ir alkoholis, tačiau vynas vertinamas prieštaringai. Jis gaminamas iš vynuogių, kuriose esantys antioksidantai kaip ir apsaugotų nuo vėžio. „Tačiau alkoholio tikrai negalime rekomenduoti – tą patį poveikį galima gauti iš šviežiai spaustų sulčių. Naudingosios vynuogių medžiagos yra kauliukuose, kurie sutraiškomi jas spaudžiant“, - teigė specialistė.
Lietuvoje kasmet nustatoma keliolika tūkstančių naujų vėžio atvejų. Apie 20-50 proc. mirčių nuo įvairių navikų mokslininkai sieja su mitybos ypatumais. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, spėjama, kad jei valgytume 75 proc. daugiau daržovių, išvengtume 10-50 proc. virškinamojo trakto vėžio atvejų, o valgydami tik vieną kartą per dieną nedidelę mėsos porciją – 3-5 proc. storosios žarnos vėžio.
Anot Lietuvos mitybos specialistų, pietų lėkštėje turėtų būti du trečdaliai daržovių ir tik trečdalis mėsos. Daržovių ir vaisių, geriausiai šviežių, per dieną rekomenduojama suvalgyti nuo 400 iki 800 g, mėsos – vos 80 g. Tai žmogaus delno be pirštų dydžio ir storio gabaliukas. Be to, lietuviai 40-50 proc. kalorijų gauna su riebalais, daugiausiai – gyvuliniais. Anot specialistų, jie turėtų sudaryti ne daugiau 30 proc. Riebus maistas sukelia ne tik širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir žarnyno, prostatos vėžį bei didina riziką, kad atsinaujins krūties vėžys. Mat riebalai yra pagrindinė nutukimo priežastis, o nutukusieji dažniau serga gimdos, prostatos, tulžies pūslės, inkstų ir krūties vėžiu.
Tuo tarpu amerikiečių tyrimas parodė, kad per savaitę išgeriant du ar daugiau kaloringų gaiviųjų gėrimų, rizika susirgti vėžiu padidėja 87 proc. Tiesa, šį atradimą padarę mokslininkai nėra įsitikinę, ar dėl to reikia kaltinti gėrimus, ar kad juos vartojantys žmonės dažniau linkę į nesveiką gyvenimo būdą.
Tačiau ir sveikame maiste gali būti vėžį skeliančių medžiagų. Vienos jų, tokios kaip PAA, į maistą patenka iš aplinkos, kai deginamos dujos ir dyzelinis kuras. Jomis užteršiamos daržovės ir uogos, jei auga arti kelio ar prie gamyklų. Kitos medžiagos, pavyzdžiui, nitritai, nitratai, susidaro natūraliai. Jie gali pasigaminti burnos ertmėje, skrandyje ar šlapimo pūslėje. Tiesa, maži jų kiekiai nepavojingi. Jų gaminimąsi trikdo normalus skrandžio rūgštingumas, vitaminai C ir E, taigi vėlgi teisinga mityba.
Dėl netinkamų produktų laikymo atsiranda kepenų vėžį sukeliantys pelėsiai. Šis grybelis gali veistis miltuose, ryžiuose ir kitur, jei produktai laikomi šiltoje ir drėgnoje vietoje.
