aA
Populiarių knygų autorė tvirtina, kad prisotinti riebalai iš tikrųjų žmogui yra naudingi, nors mitybos specialistai perspėja, kad jos rekomenduojamos mitybos pasirinkimas būtų „tragiška klaida“.
Argentinietiškas kepsnys
Argentinietiškas kepsnys
© E. Kniežausko nuotr.

Įsivaizduokite, kad be jokio kaltės jausmo galėtumėte valgyti storą gabalą vištienos pašteto, didelius kaupus majonezo ir tortus su dvigubu plaktos grietinėlės sluoksniu.

Dabar galite, kaip skelbia prieštaringai vertinama naujoji knyga apie maistą, šiuo metu viena labiausių perkamų Amerikoje.

Nina Techolz, amerikiečių žurnalistė, savo naujoje knygoje „Didžiulė riebalų staigmena“ („The Big Fat Surprise“), pasirodžiusioje knygynų lentynose šią savaitę, išsklaido mitybos specialistų skelbiamą mitą, esą prisotinti riebalai žmogui kenksmingi.

Populiarioji autorės knyga visuomenę pasiekė vienu metu kaip ir naujasis tyrimas, kuriame suabejota paplitusia nuomone, esą širdies ir kraujagyslių ligos yra susijusios su suvartojamu dideliu riebalų ir cholesterolio kiekiu.

„Ilgus dešimtmečius mums buvo sakoma, kad sveikiausiai maitinasi tie, kurie suvartoja kuo mažiau riebalų, ypač prisotintų riebalų, ir kad jeigu mes netampame sveikesni ir lieknesni, taip yra todėl, kad mes nepakankamai stengiamės, - teigia ji. – Bet jeigu pati neriebaus maisto dieta yra problema? O jeigu šie konkretūs produktai, kurių neleidžiame sau valgyti - riebūs sūriai, spragantys kepsniai, - yra būtent tie produktai, kurie užkirstų kelią nutukimo, diabeto ir širdies ligų epidemijai?“

Autorė bando įrodyti, kad pastarieji šešiasdešimt metų, per kuriuos patarinėjama laikytis neriebaus maisto dietos, tėra didžiulis nekontroliuojamas eksperimentas, daromas su ištisa žmonija, lemiantis katastrofiškus padarinius mūsų sveikatai.

Duodama interviu „The Wall Street Journal“, ji sakė: „Niekada nebuvo pateikta svarių įrodymų, esą šie (prisotinti) riebalai sukelia ligas. Mes tik taip manome, nes mitybos politiką pastarąjį pusšimtį metų griovė asmeninių ambicijų, nekompetentingo mokslo, politikos ir tendencingumo kratinys.“

Parašyti šią naują knygą, kurioje gausu pastabų ir citatų, paremtų dešimtmečius darytais mitybos specialistų moksliniais darbais ir jos pačios devynerius metus trukusiu tyrinėjimu, ją įkvėpė jos pačios, kaip maisto kritikės, kelionė.

The Sunday Times“ žurnalistams autorė aiškina, kad per visus tuos metus ji pati, kaip maisto kritikė, išbandė gausybę riebių ir kaloringų patiekalų ir per visą tą laiką numetė 4,5 kilogramo, o jos cholesterolio lygis pagerėjo.

„Prisotintiems riebalams nuosprendis buvo paskelbtas remiantis pirmine, jau dabar pasenusia cholesterolio sąvoka, - aiškina ji. – Pagal priminę hipotezę, prisotinti riebalai didina bendrą organizmo cholesterolio kiekį ir sukelia širdies priepuolį. Tai netiesa. Prisotinti riebalai iš tiesų linkę didinti bendrą cholesterolio kiekį, bet bendras organizmo cholesterolio kiekis nėra pats tinkamiausias veiksnys, prognozuojantis širdies priepuolio riziką.“

Kaip organizmas reikalauja atitinkamo cholesterolio kiekio, lygai taip pat jam reikalingi prisotinti riebalai, tam, kad jis deramai funkcionuotų, tvirtina autorė. Pasak jos, esama dviejų rūšių cholesterolio ir vienas iš jų iš tikrųjų padeda organizmui.

Ji tvirtina, kad nenugriebtas pienas žmogui naudingesnis nei nugriebtas, nes į jo sudėtį įeinantys riebalai padeda absorbuoti vitaminus A ir D. Be to, sako ji, jame mažiau cukraus, o kai gamintojai pašalina riebalus iš nugriebto pieno, jie pakeičia jį angliavandeniais.

Pagrindinė N. Teichoz mintis yra ta, kad neriebaus maisto manija, apėmusi pasaulį jau daug metų, paskatino pernelyg didelį perdirbtų angliavandenių vartojimą, - o dėl pastarųjų padažnėjo rėmens simptomų ir įvairų ligų atvejų.

Ji paaiškina, kaip mūsų skrandyje angliavandeniai paverčiami gliukoze ir tampa vadinamaisiais rudaisiais riebalais ir kad tada angliavandeniai - ne riebalai - tampa pagrindiniu mūsų mitybos priešu.

Akivaizdu, kad ne visi sutinka su šia teorija.

„Prisotintų riebalų, kaip vieno pagrindinio mūsų mitybos komponento, sugrąžinimas būtų tragiška klaida, - laikraščiui sakė Dr. Davidas Katz, Jeilio universiteto mitybos specialistas ir akademikas. – Niekur pasaulyje tokia mityba, kurią daugiausia sudarytų mėsa, sviestas ir sūris, negali būti siejama su gera sveikata. Sveika mityba vis dar siejama su įprastais produktais: daržovėmis, vaisiais, pupelėmis, lęšiais, riešutais, sėklomis, grūdais, taip pat žuvimi, jūros gėrybėmis, pieno produktais ir liesa mėsa. Bet tik be prisotintų riebalų mityba gali būti sveika.“

www.DELFI.lt
Klausk psichoterapeuto
Į klausimus atsakys psichiatras, psichoterapeutas prof. Eugenijus Laurinaitis. Atsakymų ieškokite Delfi Plius.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Šilutės medikės gyvybę pasiglemžė koronavirusas: mirties išvakarėse guodėsi, kad sunku kvėpuoti (52)

Antradienio popietę Šilutę apskriejo žinia, kad mirė gydytoja Jevgenija Mickienė, daug metų...

53 metų marijampolietę koronavirusas pražudė per kelias dienas: mirė greitosios automobilyje (444)

Nuo koronaviruso Marijampolės ligoninėje mirė 53 metų moteris. Mirtis ją ištiko staiga,...

Veryga pasakė, kada griežtintų karantiną: prie kiekvieno policininko nepastatysime Razmuvienė įspėjo dėl lapkričio 1-osios (216)

Dėl didelio užsikrėtimų koronavirusu skaičiaus jau nuo trečiadienio dar didesnė dalis...

Tyrimas: su šiuo veiksniu gali būti susijusios 15 proc. mirčių nuo COVID-19 (31)

15 proc. mirčių nuo COVID-19 ligos visame pasaulyje „gali būti susijusios su ilgalaikiu...

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas griežto karantino reikia jau lapkritį (334)

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis...

Top naujienos

Nausėda naujai valdžiai iškėlė reikalavimą dėl koronaviruso: planą turite turėti iš karto papildyta 11:06 val. (294)

Prezidentas Gitanas Nausėda kelia tikslą naujai Vyriausybei darbą pradėti jau su koronaviruso...

Šilutės medikės gyvybę pasiglemžė koronavirusas: mirties išvakarėse guodėsi, kad sunku kvėpuoti (52)

Antradienio popietę Šilutę apskriejo žinia, kad mirė gydytoja Jevgenija Mickienė, daug metų...

Paskaičiavo tris scenarijus: be visiško karantino skaičiai augtų dramatiškai (412)

Pagal optimistinį scenarijų, jei dabartinio karantino efektyvumas ir gyventojų savisauga...

Užsimojo tapti pavyzdžiu visai Europai, kaip išvengti karantino šalies premjeras skelbia, kad tai beprecedentis projektas (79)

Slovakijos valdžia tikina, kad šaliai gali pavykti išvengti griežtesnių kovos su koronavirusu...

Restoranus klampina veiklos apribojimai: apyvarta krito 50 proc., gali tekti laikinai užsidaryti (62)

„Šiuo metu mūsų valdomų restoranų apyvarta kritusi 50 proc.“, – sako Lietuvos...

Pasakoja apie žaidimą, po kurio jus apgauti bus beveik neįmanoma (1)

Šių dienų aktualijose (koronavirusas, skiepai, įvykiai Baltarusijoje) itin svarbu kritiškai...

Prezidentas tikisi, kad galimybė panaikinti mokestines lengvatas bus apsvarstyta dar šiemet (11)

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad mokestinių lengvatų naikinimo klausimas turėtų būti...

Vienerių, dvejų ar trejų metų skirtumas tarp vaikų yra geriausias: specialistai pateikė savo verdiktą

Galvojant apie moters sveikatą, po gimdymo geriausia palaukti dvejus ar trejus metus iki kito...

Dviračiu iš Baltarusijos atvažiavusio Vokietijos piliečio lagamine Medininkų muitininkai aptiko 0,5 kg heroino (8)

Net daug ko mačiusius muitinės pareigūnus praėjusią savaitę nustebino įvykis Medininkų kelio...

Karbauskis apie Tapino akciją prieš LLRA-KŠS: klausimų kyla labai daug (447)

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad Seimas turėtų kreiptis į...

|Maža didelių žinių kaina