Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerės Jurgitos Grebenkovienės, šiuo metu vyksta pasirengimo etapas, todėl konkrečių detalių dar nėra. Gydymo įstaigos šiuo metu vertinasi, ką reikštų tokio masto svečių priėmimas Vilniuje, ir kokia apimtimi svečiams galėtų teikti sveikatos priežiūros paslaugas.
„Atlikus šiuos vertinamuosius darbus paaiškės detaliau, ar reikės kažkokių ribojimų, ar ne“, – LNK Žinioms sakė J. Grebenkovienė.
Skubioji pagalba, pasak pašnekovės, tikrai nebus niekaip ribojama.
„Kalba eina tik apie planines paslaugas, kai gali būti nežymus planinių procedūrų atidėjimas tomis dienomis, arba likus kelioms dienoms iki renginio. Bet sprendimai dar nepriimti. Artėjant renginiui viskas bus aiškiau“, – kalbėjo SAM kanclerė.
Pagrindinis tikslas, pašnekovės teigimu, kad gyventojai nepajustų jokių nepatogumų ir nesutriktų sveikatos paslaugų suteikimas.
„Tad tikslą turime, rizikos veiksnius esame įsivertinę, deramės dėl priemonių, kurios reikalingos tas rizikas suvaldyti“, – sakė J. Grebenkovienė.
Renginio vietose turės budėti greitosios pagalbos automobiliai, tačiau J. Grebenkovienė sako, kad tai nėra tokie dideli skaičiai, kad taptų sudėtinga reaguoti į kitus iškvietimus.
„Greitosios medicinos pagalbos įstaigoms tai taip pat yra užduotis, kaip sureguliuoti srautus, kad gyventojai nepajaustų nepatogumų. Nėra numatyta, kad renginio vietose reikės labai reikšmingai didelio greitosios pagalbos automobilių kiekio“, – kalbėjo LNK Žinių pašnekovė.
Gydymo įstaigos tomis dienomis planuoja palikti daugiau budinčių gydytojų, mat norima užtikrinti, kad pagalba bus suteikta net ir tuo atveju, jei jos prireiks didesniam skaičiui žmonių.
Visą LNK Žinių reportažą galite pažiūrėti čia:
Kiek anksčiau SAM komunikacijos atstovas Tomas Bagdonas „Eltai“ teigė, kad šiuo metu yra derinamasi ne tik su Vilniaus ligoninėmis, bet ir Kauno, kurios bus pasitelktos skubios pagalbos suteikimo atvejais. T. Bagdono teigimu, jei reikėtų, Lietuva pagalbos suteikiant sveikatos paslaugas prašytų ir kaimyninių valstybių.
„Mes kalbamės šiai dienai ne tik su Vilniaus ligoninėmis, bet ir Kauno universitetinėmis ligoninėmis. Šiuo metu yra bendrai žiūrima, koks yra rezervais ir resursai, jeigu reikės papildomai, pasižiūrėsime Vilniaus ligoninių galimybes ir Kauno ligoninių galimybes“, – sakė sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
„Svarstoma sveikatos apsaugos ministerijoje, kad jeigu reikėtų papildomų resursų, tai ir iš kitų miestų arba iš aplinkinių valstybių paprašytume pagalbos“, – pridūrė T. Bagdonas.
Anot jo, NATO viršūnių susitikimo vietoje taip pat bus dislokuoti greitosios medicinos pagalbos automobiliai. Be to, svečiai, prireikus platesnės medicininės pagalbos, bus vežami į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (RVUL) ir Santaros klinikas.
„Renginio vietoje budės greitosios medicinos pagalbos automobiliai, o Vilniuje, kur ir šiaip įprasta tvarka vežami skubūs pacientai, tai yra dvi vietos – Respublikinė arba Lazdynų ligoninė, ir kita yra Santariškių klinikos. Tai šie maršrutai nesikeis, dar plius rezervinės bus Kauno ligoninės“, – pažymėjo T. Bagdonas.
NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų (iki 3000 svečių) bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų.
