Visus šiuos duomenys kruopščiai surašo į suliniuotus popieriaus lapus, tad bet kada galima pamatyti, kokia organizmo būklė buvo vienos ar kitos dienos rytą, vakarą ar kitu metu.

A. Nuobara mano, kad pastangos susigyventi su ligomis, ypač su cukriniu diabetu, tikslus gydytojų nurodymų laikymasis gali padėti ilgiau išlikti stipriam, sugebėti pasirūpinti savimi. Tačiau pačiam susitvarkyti su sveikatos problemomis ne visada pavyksta – kartais be medikų pagalbos išsiversti neįmanoma.

Taip nutiko ir praėjusį penktadienį – žmogaus savijauta prastėjo, svaigo galva, o cukraus kiekis kraujyje vis kilo, kol pasiekė labai aukštą ribą.

Vienas gyvenantis garbaus amžiaus panevėžietis, baimindamasis pasekmių, paskambino į Greitosios medicinos pagalbos stotį, išsakė nusiskundimus. Jam buvo patarta dar kartą pasitikrinti cukraus kiekį, o jeigu rezultatai nepagerės, vėl skambinti.

Savijauta negerėjo. Vakare A. Nuobara greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į Respublikinę Panevėžio ligoninę.

Pasigedo dėmesio

Patekęs į medikų rankas A. Nuobara teigia daug dėmesio nesulaukęs.

„Suleido į raumenis vaistų, net lašelinės nepadarė. Vis laukiau. Paskui dar kartą pamatavo cukraus kiekį. Kadangi jis buvo normalus, liepė važiuoti namo. O buvo jau pirma valanda nakties“, – „Sekundei“ guodėsi vyras.

Iš ligoninės tiesiai į gatvę medikai, sako, neišvarė, iškvietė jam taksi. Tačiau A. Nuobara teigia, kad širdyje liko nuoskauda.

„Pasakė, kad dėl tolesnio gydymo reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Tegul jis išrašo siuntimą pas gydytoją endokrinologą, aiškinasi, kokių reikia papildomų vaistų. Šalta, slidu, aš vos lazdele pasiramsčiuodamas vaikštau, argi nebuvo galima priėmimo skyriuje daugiau dėmesio skirti, o ne naktį išvaryti namo“, – apgailestauja A. Nuobara.

Garbaus amžiaus vyras tikina be reikalo niekada nesikreipiantis ir neieškantis ligų. Pagelbėti prašo tik tada, kai būna labai blogai.

Ligoniai piktnaudžiauja

Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėją laikinai pavaduojantis gydytojas Arvydas Žilys siūlo dar kartą įsiskaityti skyriaus pavadinimą.

„Tai skubios pagalbos skyrius – jame teikiama tokia pagalba. Jeigu žmogui skubiai reikėjo normalizuoti cukraus kiekį, taip ir buvo padaryta ir jis išleistas namo. Kiekvieną dieną ir kiekvieną naktį – visą parą – iš skyriaus, suteikus skubią pagalbą, namo išleidžiama ne po vieną ligonį. Tik sunkios negalios žmones galima parvežti greitosios pagalbos automobiliu, o kitiems tenka grįžti savo rūpesčiu, savo lėšomis – artimiesiems padedant ar taksi“, – aiškina gydytojas.

A. Žilys teigia, kad pastaruoju metu gana daug ligonių tiesiog piktnaudžiauja ir naudojasi Priėmimo-Skubios pagalbos skyriuje teikiama galimybe pasitikrinti sveikatą, išsitirti neinant pas šeimos gydytojus, nelaukiant eilėse pas specialistus.

„Suprantama, sistema nėra tobula. Kol sveikata besiskundžiantis žmogus sulaukia savo eilės pas specialistus, kol atliekami visi reikiami tyrimai, praeina gana daug laiko, reikia nemažai kantrybės. O čia, blogiau pasijutus ir atvažiavus, kartais per keletą valandų galima pasidaryti keturis–šešis tyrimus, iš karto gauti rezultatus“, – sako A. Žilys.

Priėmimo skyriaus medikus stebina žmonės, kurie dvi tris savaites negaluoja, bet neina pas šeimos gydytoją, negeria vaistų, o dar blogiau pasijutę kviečia greitąją pagalbą ir atvažiuoja į ligoninę. Čia padaromi visi tyrimai, atsakymai siunčiami šeimos gydytojui, o kartais atiduodami ir ligoniui į rankas.

Šimtai ambulatorinių

Gydytojas teigia, kad kai kurie namo išleidžiami ligoniai piktinasi, reikalauja garantijų, jog namuose vėl nepasidarys blogiau, prašosi paguldomi į ligoninę.

„Čia yra Priėmimo-skubios pagalbos skyrius – skubi pagalba ir suteikiama. Garantijų mes neduodame, į palatas patenka tik tie ligoniai, kuriems iš tikrųjų reikalingas stacionarus gydymas“, – pabrėžė A. Žilys.

Darbas Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje įtemptas ir nesiliaunantis. Pirmiausia į medikų rankas visada patenka tie, kuriems būtina skubi pagalba – patyrusieji sunkias traumas, infarktus, insultus.
Ligonių daugybė. A. Žilys pateikia duomenis, pavyzdžiui, sausio 13 dieną į stacionarą buvo paguldyti 169, o ambulatoriška pagalba suteikta 115 ligonių. Per sausio 15, 16, 17 dienas į ligoninę buvo paguldyta 270 ligonių, o per tą laiką ambulatorinė pagalba suteikta penktadienį – 135, šeštadienį – 129, sekmadienį –131 žmogui.

Esant tiek daug ambulatorinių ligonių, pasak gydytojo, ko gero, reikėtų, kaip yra Estijoje, Latvijoje, įvesti mokestį. Atvažiuojantiesiems į ligoninių priėmimo skyrius tektų mokėti, tegul ir nedidelę sumą. Tada piktnaudžiaujančiųjų, ko gero, sumažėtų.