Vaikų ligų gydytoja, vaikų pulmonologė-alergologė Dr. Indrė Būtienė, sako, kad vaiko ligą, alergiją ar maisto netoleravimą tėvai dažnai priima kaip bausmę.
Net ir pastaruoju metu stipriai padidėjusio vaikų netoleravimo vienam ar kitam maistui, kaip teigia medikė, nereikia priimti tarsi bausmės. Tėvams tenka keisti gyvenimo būdą, visos šeimos mitybą, tačiau taip galima atrasti ligų priežastis.
„Kreipėsi viena moteris, jos vaikas buvo išbertas. Įvertinusi bėrimą įtariau, kad jis atsirado dėl maisto netoleravimo, tačiau tyrimai paprastai tikslios priežasties neparodo. Patariau atsisakyti visų pieno produktų ir kiaušinių, pasakojo I. Būdienė. – Po kiek laiko su jau pasveikusiu vaiku apsilankiusi moteris padėkojo ir papasakojo, kad ji pati apie dešimt metų ieškojo priežasties, kodėl gerklę užspaudžia lyg koks gumulas. Keisdama vaiko mitybą moteris pakeitė ir savo – taip surado ilgai ją kankinusio nemalonaus jausmo priežastį. Ateina labai daug vaikų, kurie netoleruoja pieno, – jo pavartoję viduriuoja, prastai jaučiasi. Pastebėjau, kad plinta ne alergija vienam ar kitam produktui, o maisto netoleravimas.“
Anot medikės, mamos ir pačios dažnai nė nežino, kuo maitina vaikus. Tiksliau, nekreipia dėmesio, kad koks nors produktas netinka. Mažas vaikas dar aiškiai nepasakys, kokie simptomai pasireiškia, tad medikė klausinėja tėvų, kaip mažyliai jaučiasi pavalgę tam tikro maisto. Kartais užtenka atsakymo, ką vaikas valgė per pusryčius, ir priežastis pasidaro labai aiški.
Pagrindinis organizmo dirgiklis – miltiniai gaminiai, pienas ir kiaušiniai. Dalis vaikų tiesiog turėtų mažiau valgyti šių produktų, o daliai tenka ir visai atsakyti, mat jei organizmas jų netoleruoja, ima naikinti save.
Priežastis, anot medikės, paprasta – tiek maiste, tiek aplinkui mus labai daug cheminių medžiagų.
„Mes jau gimstame su chemikalais viduje, nes mama nėštumo metu valgo viską. Taip pat vartoja vaistų. Tos cheminės medžiagos blokuoja mūsų fermentus, ir gamta dar nesugalvojo, kaip visa tai suvirškinti. Liūdna, bet mūsų kartos žmonės dėl netinkamos mitybos dažniau suserga vėžinėmis, onkologinėmis ligomis. Mūsų vaikai netoleruoja tam tikro maisto, dėl netoleravimo blokuojama virškinimo sistema. Vaikai „blogai“ serga – ta prasme, ne taip, kaip turėtų. Juokauju, kad mes vis tiek mutuojame, tai po kelių kartų valgysime viską, ir mūsų fermentai bus prisitaikę“, – kalbėjo gydytoja.
Vaikų taip mėgstami saldainiai dažnai tampa bėrimų priežastimi, nes organizmas užteršiamas. Tačiau vadinamosios Z kartos mamos mieliau vaikus užkiša saldainiais, kol vaikšto po parduotuvę, nei įsiklauso, ką sako gydytojai.
„Lengviausia viską nurašyti seneliams – tai jie davė vaikui saldainių, – sako vaikų ligų gydytoja, tėvams padedanti susipažinti su vaikų mityba ir su ja susijusiomis ligomis. – Būna, kad patarus, kuo pakeisti saldainius, jaunos mamos piktinasi: gydytoja ne tik nedavė kokio tepalo ar vaistų nuo bėrimo, bet dar ir pamokslų prisakė.“
„Jei mamos skaito, jas lengviau nukreipti skaityti tai, kas naudinga, tačiau jei yra tokių, kurios mano, kad vaikas kaip paveikslėliuose turi tik šypsotis, ir yra įtikėjusios, jog motinystė turi būti tik džiaugsmas, sudėtinga paaiškinti, kad vaikas serga, dėl to verkia. Jis nėra žaislas, reikia prisitaikyti prie jo mitybos, reikia keisti savo gyvenimo būdą. Tai nėra lengva“, – sako gydytoja.
Ne vienus metus vaikus gydanti medikė dažniausiai jau vien pamačiusi, kaip išbertas mažasis, gali pasakyti, ar tai – maitinimosi pasekmė, ar kaltas per ilgas buvimas saulėje, ar yra kita priežastis.
Tėvai turi suprasti, kad vaikui reikia netrukdyti augti, tiesiog būtina jam padėti. Laimei, didžioji dalis medikės pagalbos prašančių žmonių yra linkę keistis, nes nori, kad vaikai augtų sveiki.
Anot medikės, alergiškų ar maisto netoleruojančių vaikų tėvams būtina žinoti kelias taisykles – jei patys kepate duoną ar kitus gaminius be giuteno, jokiu būdu ji negali būti minkoma ant to paties paviršiaus, kur buvo paprastų miltų. Taip pat alergenai gali nukeliauti į vaiko lėkštę, jei naudosite tą patį šaukštą.
„Buvo toks atvejis ir tarptautiniame kongrese, užsienyje. Suvažiavo apie tūkstantį žmonių ir šalia manęs prie stalo sėdėjo pažįstama moteris, kuri alergiška krevetėms. Mums padavė salotas su krevetėmis, jai – tik salotas. Tačiau moteris netrukus ėmė dusti. Užteko, kad tuo pačiu šaukštu virtuvėje į lėkštes sudėjo maistą. Teko kviesti greitąją, kitu atveju ji būtų mirusi“, – dalijosi patirtimi I. Būtienė.
Visgi gydytoja neslepia, kad sveikai maitintis – prabangos dalykas.
„Jei kiaulienos gabalas, kuriame yra cheminių medžiagų, kur kas pigesnis, nei sveikai auginto gyvulio mėsa, daug kas ją ir pirks. Iš vienos pusės, brangesnės mėsos galima nupirkti mažiau ir mažiau suvalgyti. Visgi, kai perku kaulus savo šuniukui ir matau žmones, kurie tokius pat kaulus perka savo šeimai, nes negali sau leisti geresnio, brangesnio maisto, suprantu, kad vaikai sirgs“, – realiai situaciją vertina medikė.
„Jei kalbėtume apie ekologiją ir alergiją, nesvarbu, ar, pavyzdžiui, pienas ekologiškas – yra alergija baltymui. Laktozė – angliavandenis. Kodėl daugėja laktozės netoleravimas? Mediciniškai išskiriama pirminė priežastis – genetinė, yra ir antrinė – kai plonojo žarnyno gleivinės išskiriami fermentai sutrikdomi, pažeidžiama gleivinė. Dėl to netoleruojami angliavandeniai. Savijauta panaši kaip suvalgius obuolį – pučia vidurius. Tas pats būna nuo ir vaistų. Gliutenas taip pat pažeidžia plonosios žarnos gleivinę. Organizmo reakcija – bėrimas – jau kaip aisbergo viršūnė“, – dėstė I. Būtienė.
Medikė sako, kad net ir ankstyvame amžiuje vaikų nutukimas – maiste esančių priedų priežastis. Pavyzdžiui, vištienos krūtinėlė – ji laikoma lyg ir sveiku produktu. Tačiau paukščiai auginami naudojant hormonus, o organizmas juos lengvai pasisavina. Dėl to vaikai per anksti pradeda bręsti, auga svoris.
Tiesa, medikė sako, kad visiškai atsisakyti mėgstamo maisto nereikia. Tiesiog jį reikia valgyti saikingai, kuo įvairesnį. Net ir pats sveikiausias maistas gali tapti priešu, jei jo bus per daug. Be to, būtina klausyti organizmo ir stebėti vaiką, kaip jis jaučiasi, nes dažniau ligą išduoda ne kosulys, o pakitęs mažylio elgesys.
„Vaikus reikia matyti, kaip jie atrodo sveiki, tuomet, jei sunegaluos, pastebėsite tai iš pakitusio elgesio. Juk vaikai paprastai net ir sirgdami bėgioja, griauna žaidimų kambarius, jei nesijaučia labai blogai, tačiau tampa irzlesni, bus matyti, kad elgiasi ne taip, kaip įprasta“, – sako gydytoja.
Medikė pataria užsirašyti, ką vaikas valgo ir kaip paskui jaučiasi, – ar pučia pilvą, ar viduriuoja, galbūt tampa mieguistas, atsiranda odos paraudimų. Taip organizmas siunčia signalą, kad reikia keisti mitybą. Be to, I. Būtienė pataria nuo mažens vaikus pratinti gaminti. Nesvarbu, kad visas virtuvės grindis nuklos miltais. Gaminant ne tik ugdomi sveiki įpročiai, bet ir mokoma pažinti, ką šeima valgo, skiepijama pagarba maistui.
