Didelį nerimą daliai žmonių sukėlė pasiūlymas ilginti tarpus tarp skiepų, tam, kad pirma doze vakcinos galėtume paskiepyti kaip galima daugiau Lietuvos gyventojų, kurie įgytų nors dalinį atsparumą prieš koronavirusą. Kai kam kilo įtarimas, kad keitimas rekomendacijų, kurias nustatė vakcinas gaminančios farmacinės kompanijos, gali atsiliepti imuninio atsako kokybei. Šeimos gydytojai taip pat pastebėjo, kad po skiepo šalutinėmis reakcijomis daugiau skundžiasi moterys bei anksčiau persirgę koronavirusine infekcija.
Todėl kai kam kyla abejonės, ar vertėjo skiepytis, jei persirgęs jau turiu imunitetą, nes kam dar ir rizikuoti, nes po skiepo gali susidaryti ir kraujo krešuliai.
Šeimos gydytojai jau seniai yra pastebėję, kad asmenys, anksčiau persirgę koronavirusine infekcija, po skiepo jaučiasi prasčiau, atžymi ženklesnes šalutines reakcijas, palyginti su nesirgusiais. Kodėl jų imunininė sistema reaguoja į vakcinas kur kas aktyviau, pakankamai išsamiai atsakė JAV Nacionalinio vėžio instituto bei Nacionalinio širdies, plaučių ir kraujo instituto mokslininkai.
Ištyrus virš 1000 pacientų antikūnų titrus, rasta, kad anksčiau koronavirusine infekcija persirgę asmenys jau po pirmo skiepo „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ vakcinomis turėjo tokį pat aukštą antikūnų titrą, kaip ir nesirgę asmenys po dviejų skiepų tomis pačiomis vakcinomis. Su gautais rezultatais susišaukia ir Alergijos ir infekcinių ligų instituto inicijuoto mokslinio tyrimo išvados, nurodančios, jog paskiepijus anksčiau persirgusius koronavirusine infekcija, jų organizme antikūnų titrai (SARS-CoV-2 IgG) yra net 10–45 kartus aukštesni, palyginti su grupe iRNR vakcinomis paskiepytų žmonių, kurie anksčiau nesirgo COVID-19.
Tai patvirtina anksčiau mokslininkų išsakytus teiginius, kad, persirgus SARS-CoV-2, net kai antikūnų titras nulinis, suveikia T ir B-limfocitų susidariusi imuninė atmintis apie buvusį sukelėją, todėl imuninės sistemos reakcija jau po pirmo skiepo yra pakankamai ženkli. Todėl asmenims jau persirgusiems koronavirusine infekcija reakcija į skiepą visuomet yra stipresnė, todėl fiksuojamas didesnis procentas šalutinių reakcijų.
O kodėl moterys po skiepo dažniau atžymi šalutines reakcijas, (tai rodo, be abejo, aktyvesnį imuninės sistemos atsaką į vakciną, kas iš principo yra gerai), paaiškinti galima labai paprastai. Juk didesnė dalis genų, atsakingų už imuninės sistemos reakcijas, yra lokalizuota X chromosomoje. O moterys jų turi dvi (XX), todėl ir dvigubai daugiau genų, atsakingų už imuninės sistemos reakciją. O vyrai – XY. Negana to, pasirodo, kad pas moteris peties raumenyse dar ir kapiliarų tinklas gausesnis, todėl vakcina greičiau patenka į bendrą kraujotaką.
O kylančias abejones, ar verta skiepytis, jei jau persirgome koronavirusine infekcija, matyt, turėtų pilnai išsklaidyti jau seniai mokslininkų nustatyti faktai, kad po COVID-19 ligos susidaro patikimas imunitetas tik 3 mėnesiams, o po vakcinacijos organizmo imuninė apsauga nuo koronaviruso (bent jau nuo sunkių klinikinių ligos formų bei reanimacijos palatos) garantuojama 6 mėnesiams.
Kai kam, matyt, pagrįstai kyla abejonės, ar galima pailginti tarpą tarp pirmo ir antro skiepo nuo trijų iki šešių savaičių. „Pfizer“ farmacinės kompanijos mokslininkai, išsamiai ištyrę antikūnų dinamiką tarp pirmo ir antro skiepo, nurodė, kad imuninis atsakas nuo to tikrai nenukenčia. Todėl į klausimą, ar galima ilginti tarpus tarp pirmo ir antro skiepo iki 6 savaičių, manyčiau, mokslininkų buvo atsakyta.
Suprantama, kiekvienas iš mūsų norėtų gauti antrą skiepą po 3 savaičių ir kaip galima greičiau įgyti maksimalų imunitetą. Nors jau ir pirmas skiepas iRNR vakcinomis garantuoja pakankamą apsaugą. Taip, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras nurodo, kad po pirmos dozės „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ vakcinomis apsauga nuo koronaviruso siekia 80 proc. Britų mokslininkų duomenimis po pirmo skiepo praėjus 15 dienų vakcinos efektyvumas siekia net 89–91 proc.
Kalbant apie vakcinacijos problemas, atrodo, kad kraujo krešulių klausimas daliai žmonių išlieka vis dar labai aktualus. Bet kokia nauja net moksliniais įrodymais pagrįsta informacija apie krešulių labai retą susidarymo galimybę po vakcinacijos vektorinėmis „AstraZeneca“ (dabartinis pavadinimas „Vaxzevria“) ar „Johnson & Johnson“ vakcinomis, tikriausiai, jau nieko negali įtikinti. Daugelio Europos šalių vadovų demonstratyvus pasikiepijimas „AstraZeneca“ vakcina, mokslininkų patikinimai, kad skrendant lėktuvu, krešulio susidarymo tikimybė yra 500 kartu didesnė, negu nuo skiepo, atrodo, neturi jokio efekto.
Dalis žmonių kategoriškai atsisako skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, nes pasėtas nepasitikėjimas šia vakcina padarė negrįžtamą žalą. Pradėjus pagilintus mokslinius tyrimus taip vadinamų vektorinių vakcinų, suskurtų adenoviruso pagrindu, paaiškėjo, kad labai retais atvejais (10 iš vieno milijono) gali susidaryti autoantikūnai prieš trombocitus, dėl ko gali įvykti trombembolinės komplikacijos. Ar tai didelė rizika? Matyt, kad ne.Tikriausiai, kad rizika, jog nutrenks žaibas yra kur kas didesnė, bet mes nebijome išeiti į gatvę.
Manyčiau, kada visos pasaulio šalys jaučia vakcinų trūkumą, o koronaviruso pandemija nerodo požymių, jog lengvai pasitrauks, visos aprobuotos vakcinos yra mokslo dovana žmonijai.
