aA
Nuo senovės mūsų krašto tradicinėje mityboje buvo naudojama daug laukinių žolių, vaisių, uogų, grybų, tačiau šiandien retas pažintų jį supančius žolynus ir tikrai vargu ar išdrįstų juos valgyti. O štai etnologė Nijolė Marcinkevičienė – it vaikščiojanti enciklopedija.
Beata Nicholson, Nijolė Marcinkevičienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

Knygų mugės metu pristatydama savo naujausią knygą „Iš lauko – į namus. Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ ji pasakojo apie pusšimtį XX a. pirmoje pusėje valgytų, ragautų, kaip maisto priedai ar prieskoniai naudotų laukinių augalų, vargo duoną ir natūralaus maisto svarbą.

Vaikiškos puotos

„Turėtų būti ištisos ekspedicijos. Tie žmonės tikrai dar prisimena, tik reikia laiko viską sudėti ir surašyti. O tada patys nustebsime, ko tie lietuviai tik nežinojo nuo pat vaikystės, ko tik nedėjo į puodą, ko tik nevalgė“, - įsitikinusi knygos autorė, siekusi išsiaiškinti, ką valgė mūsų senoliai ir kas jiems buvo sveikas maistas.

Nijolė Marcinkevičienė siūlo nedėti lygybės ženklo tarp sodo ir lauko-daržo bei pripažįsta, kad jos meilę bei žinias laukinėms žolėms paskatino „alkana vaikystė“.

„Niekas taip vargingai negyveno kaip aš gyvenau. Nebuvo sodų. Žinote, kokia mano, vaiko, buvo svajonė? Galvodavau, kad sėdžiu po obelimi ir pjaustau obuolius obuolienei. Man tai atrodė viršūnė, kad tiek obuolių yra!“, - pasakojo anksti piemenauti pradėjusi autorė.

Moteris mena, kad vaikystėje didžiausia puota atrodydavo taip – į indą sudedi daug visokiausių žolelių, užpili šaltinio vandeniu ir valgai.

Vargo duona su rugių sauja

Nepritekliaus ryšys su laukinėmis žolelėmis puikiai atskleistas viename knygos skyrių apie vargo duoną, kurią mūsų senoliai valgė pokario laikais.

„Kai pradedi skaityti, net keista – ir pati nustebau. Į ją dėta visko – net pjuvenų, nekalbant jau apie pušies žievę, viržius, žirginius (lazdyno, alksnio, beržo). Viskas, ką nors kiek galima paimti į rankas ir rasti gamtoje, sudėta į tokią duoną. Dėti ir kultūriniai augalai, dažnai naudota gudobelė – ją džiovindavo, maldavo, o iškepus sakydavo, kad visai pakenčiama duona. Tada pati tikriausia duona būdavo ruginė duona, o vargo duonon dėdavo rastą laukinį augalą, rūgštynių, žolių sėklas“, - pasakojo etnologė.

Į tokią duoną keliaudavo net pačios skurdžiausios žolelės, tokios kaip takažolė.

„Vaikams jų liepdavo parinkti, kad nors kiek tos duonos būtų daugiau, kad nors kiek ji būtų skalsesnė. Stebuklas, kad ta viena sauja rugių pateisina duonos vardą, ją jau galima dėti į burną. Jei turi saują rugių, tos priemaišos nebe tokios svarbios - svarbu, kad nors kiek kvepėtų rugiu. Ir išėmus iš krosnies kepinys būdavo kaip košė, net ant stalo nesilaikydavo, bet vis tiek duona“, - pasakojo N. Marcinkevičienė.

„Rūgštyniniai“

Naujoje knygoje „Iš lauko – į namus. Laukiniai augalai tradicinėje mityboje“ autorė dalijasi surinktomis tradicinėmis žiniomis apie valgomuosius laukinius augalus, pateikia nemažai gardžių autentiškų receptų, savo šiuolaikiškumu neabejotinai nustebinsiančių kiekvieną. Autorė taip pat apžvelgia XX a. pirmos pusės liaudiškus žmonių bei gyvulių gydymo žolėmis būdus, uogavimo gudrybes, pamini ir šiandien buityje (skalbti, siūlams, kiaušiniams dažyti, uodams baidyti) praverčiančius augalus.

Paprašyta papasakoti apie jai skaniausius augalus bei žoleles, etnologė nustebina paprastumu.

„Valgydavome sibirinį, laukinį barštį – sriubas, viralus virėme. Tačiau skaniausios – laukinės rūgštynės. Kiekvieną rytą nuo balandžio mėnesio iki Joninių virdavome rūgštynių sriubą. Kopūstai jau būdavo pasibaigę, žirnių Tarybiniais laikais nepasisėsi, tai turėdavome tik šiek tiek rugių ir bulvių“, - mena N. Marcinkevičienė.

Tuos, kas gyveno vienkiemiuose vadindavo turtuoliais, o jie savo ruožtu autorę ir kitus mažuosius pramindavo „rūgštyniniais“.

„Mes persikeldavome per Merkį ir išrinkdavome rūgštynes iš ten, kur tik jų bebūdavo. Kiek istorijų, kai nepasidalindavome vieta – kažkas ateina ir tave nustumia. Eidavome rūgštynių ieškoti po kelis kilometrus ir tada jomis maitinomės dar ilgai. Čia visa mano kultūra, kol nepereidavome ant „batvinių“- burokėlių“, - knygos pristatymo metu pasakojo autorė.

Išmokti pasinaudoti tuo, kas šalia

Labai dažnai kaip žinynais ir įkvėpimo šaltiniu N. Marcinkevičienės knygomis naudojasi ir kulinarė, knygų autorė Beata Nicholson. Renginio metu ji teigė pastebėjusi, kad žmonių sąmoningumas šiandien auga ir jiems nebeužtenka tiesiog pripildyti pilvų.

„Mes dabar esame tokiame laikmety, kai žmonių sąmoningumas po truputį auga – nebužtenka tik prisikimšti pilvo. Perėjome sotumo periodą, jau prisivalgėme mišrainių iš prekybos centrų. Dabar klausiame, kas mes esame, kas mums teikia jėgų, džiaugsmo“, - svarstė trečio vaiko besilaukianti moteris.

B. Nicholson įsitikinimu, maistas iš krašto, kuriame augame, mums yra pats naudingiausias ir vertingiausias – visi norime gyventi švariau vidumi bei išore.

„Gamta yra tokia išmintinga. Joje yra visi atsakymai. Aš, mano kartos žmonės, jau daug pamiršome. Užaugau Kėdainiuose, daržuose, žinau laukines rūgštynes. Tačiau dabar yra visa karta žmonių, neturinčių jokio supratimo kaip, pavyzdžiui, atrodo kiškio kopūstas“, - stebėjosi įžymi moteris, pabrėždama tėvų vaidmenį formuojant jų atžalų žinias ir suvokimą apie savo šaknis.

B. Nicholson pabrėžė, kad šiandien labiausiai vertinami tie gastronomijos meistrai, kurie moka pasinaudoti tuo, kas auga šalia, kas yra sezoniška.

„Grįžimas atgal į gamtą, atsigręžimas į tai, ką turime, yra labai svarbu. Atsakymai ne vaistų pakelyje, o gamtoje, žmonėse, taikoje su savimi ir supančia aplinka“, - sakė ji.

Moteris pasakojo žolelių galia įsitikinusi ir pati.

„Filmuodami „Keliauk ir ragauk“ projektą, labai daug keliavome, pavargdavome. Vykome į Dzūkiją pas vieną žolininką, kuris vieno hektaro plote augina visus išnykstančius augalus. Jis po 12 valandų darbo mums ant laužo išvirė tokios arbatos, kad jos atsigėrę pasijutome tarsi iš naujo gimę, nemeluoju. Todėl ir ši knyga mums yra be galo puikus žinynas, kad nepamirštume, iš kur esame“, - reziumavo ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Ministras Veryga: ugdymo įstaigos negali reikalauti medicininių pažymų nelankymui pateisinti (8)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) sulaukia nusiskundimų iš tėvelių ir medikų, kad...

Gydytojai paviešino, kiek jiems sumokėjo už darbą: didžiausios sumos nugulė kitur (212)

Dar pernai gruodį Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) gyrėsi, kad gydytojų ir slaugytojų...

Siūloma, kad gydymo įstaigoms būtų išduodamos tik elektroninės licencijos

Seimas po pateikimo pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos ( SAM ) siūlomiems teisės aktų...

SAM tęsia tradiciją: kviečia rinkti sveikos gyvensenos puoselėtojus (1)

Sveikatos apsaugos ministerija ( SAM ) vėlei kviečia siūlyti žmones, organizacijas, neformalius...

Gydytojas Morozovas: ką turėtumėte žinoti, kai į rankas patenka bet kokių vaistų dėžutė (29)

„Daktare, jūs man čia tokį vaistą paskyrėte. Na, tai aš lapelį viduje paskaičiau ir žinote...

Top naujienos

Kaip atrodytų branduolinis karas tarp Rusijos ir NATO: mokslininkai įvardijo šiurpias pasekmes  (34 milijonai aukų per pirmąsias 5 karo valandas) (133)

Lietuvos pašonėje tarp Rusijos ir NATO kyla konfliktas, Kremlius panaudoja branduolinį ginklą –...

Užkalnis rado restoraną, kuris drįsta tiesiog gaminti maistą (99)

Nežinau kaip jums, o man kartais būna nusibodę restoranai, kavinės, užeigos, sriubos studijos,...

Savo kūnu prekiaujantys vyrai narkotikus leidžiasi miesto centre: išleidžiamų sumų skaičiai – bauginantys (94)

„Kodėl jums nepasilikus dar šiek tiek ilgiau su mumis ir nesuvalgius „Chili con carne“; turime...

Mažas taškelis ant kūno – tik katastrofos pradžia: kaip suvaldyti žaibiškai progresuojančią ligą (35)

Meningokokinė infekcija – ūmi bakterinė infekcija, kuria dažniau suserga vaikai iki 5 metų...

Simona Nainė atvirai apie grožio standartus: nesijaučiu, kad turiu prieš kažką atrodyti ledinė (89)

Šou pasaulyje, scenoje ir žmonių dėmesio centre Simona Nainė praleido daugiau nei pusę savo...

Pamojuokite vasarai atsisveikindami: prasideda šalnos (5)

Astronominis ruduo prasidės vėsiais su šalnomis orais . Sinoptikai šalnas žada jau ne tik dirvos...

Gera žinia keliaujantiems: Vilniuje ir Kaune viešuoju transportu galima naudotis nemokamai (146)

Sekmadienį Vilniuje ir Kaune galima nemokamai keliauti viešuoju transportu .

Garsus muzikos prodiuseris Markas Ronsonas prisipažino esąs sapioseksualas

Muzikos prodiuseris sako, kad yra sapioseksualas, praneša people.com. Ketvirtadienį televizijos...

Atvira liepsna užsiplieskusiame name žuvo žmogus

Sekmadienį Vilniaus ugniagesiai gavo pranešimą, kad žmonės mato atvira liepsna degantį namą, o...

Mirė Paris Hilton senelis, viešbučių magnatas Barronas Hiltonas (26)

Savo namuose Los Andžele mirė Barronas Hiltonas, viešbučių magnatas, išplėtęs savo tėvo...