Moteris spermos donorą pasirinko vartydama gausybę bylų su vyrų nuotraukomis ir sveikatos išrašais. Pasirinkusi aukšto ūgio, tamsiaplaukį ir sėkmingą verslą sukūrusį vyrą moteris tikėjosi, kad bent dalį vyriškumo bruožų perims ir dirbtiniu apvaisinimu pradėta atžala.
Jau pirmasis dirbtinio apvaisinimo seansas buvo sėkmingas, moteris pastojo. Jai – kiek daugiau nei 40 metų, todėl ji manė, kad tai jau paskutinė galimybė dar tapti mama. Kadangi gyvenimo palydovo šalia nebuvo, moteris nusprendė savarankiškai kreiptis į spermos banką.
Atlikus pirmąjį ultragarso tyrimą jokių nesklandumų nebuvo matyti, tačiau vėlesniame nėštumo laikotarpyje, antrame trimestre, kai jau galima stebėti kūdikio vystymąsi, medikai suprato, kad, visgi, nėštumas nebuvo sklandus. Paaiškėjo, kad dar negimusiam kūdikiui – achondroplazija, itin retas vystymosi sutrikimas, kuris pasireiškia maždaug vienam iš 20 tūkstančių kūdikių. Achondroplazija dažniausiai lemia itin žemą žmonių ūgį, sunkesnį vystymąsį.
Gimus kūdikiui – berniukui – diagnozė buvo tik dar kartą patvirtinta. Dabar berniukui jau dveji, jis protiškai auga sėkmingai, tačiau medikai tvirtina, kad daugiausiai, kokį ūgį jis gali pasiekti – yra 120 cm. Jau dabar pastebimi netikslingi veido bruožai, sunkiai besivystančios galūnės – simptomai, kurie įprasti liliputizmui.
Nors moteris neslepia, kad savo sūnų mylės bet kokį, koks jis bebūtų, tačiau vis tik kliniką padavė į teismą. Ji tvirtino, kad ir pati liko apgauta, ir nenori, kad toks atvejis pasikartotų kitiems klientams.
Spermos bankas teismui tvirtino, esą jokios klaidos neįvyko ir tai tiesiog nesėkmingas nėštumas, tačiau sudaryta medikų komisija tvirtina ką kito, todėl klinikos parodymai buvo atmesti ir paskelbti melagingais.
Galiausiai, kalbėdami su žiniasklaida klinikos atstovai toliau laikėsi savo tiesos, tačiau kaltę permetė kitoms klinikoms.
„Mūsų klinikoje esanti sperma yra aukštos kokybės, visi donorai itin atidžiai tikrinami ir atrenkami tik sveiki variantai. Bet mes neatsakome už pasekmes kitų klinikų, kurios atlieka dirbtinius apvaisinimus“, – teigė jie.
Kol vyksta teismų procesas, nėra skelbiama, koks likimas laukia klinikos. Kol kas jos veikla – laikinai sustabdyta.
Tvirtinama, kad dažniausiai žemaūgiškumas yra paveldimas jei ne iš kartos į kartą, tai bent kažkurioje kartoje. Tačiau pasitaiko ir itin retų atvejų, kai giminės medyje nėra nei vieno žemaūgio, tačiau atžala turi šį genetinį sutrikimą.
