Paaiškėjo, jog konkrečių genų trūkumas susijęs su nedideliu žmonių ūgiu. Be to, ūgis priklauso paveldimoms savybėms, o tai reiškia, jog jis iš tikrųjų yra tiesiogiai susijęs su konkrečių genų variacijomis. Tačiau šios genetinės sekos gali paaiškinti tik 10 proc. suaugusio genų variacijų, aiškina vienas iš tyrimo autorių Joelis N Hirschhornas iš Broudo instituto.
Labai tikėtina, jog ir kitos genetinės variacijos, tokios kaip genomo kopijų skaičiaus variacijos (CNVs) – individualių genomų skirtumas, nulemiamas skirtingo DNR segmentų kopijų skaičiaus - taip pat turi įtakos žmogaus ūgiui. Vienos genomo kopijų skaičiaus variacijos pasitaiko dažniau, kitos – rečiau.
Norėdami nustatyti, kokį vaidmenį iš tikrųjų atlieka genomo kopijų skaičiaus variacijos, mokslininkai tyrė grupę vaikų. Buvo atliktas lyginamasis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, jog žemo ūgio vaikams trūksta tam tiktų DNR dalių. Analogiškas trūkumas užfiksuotas ir pas suaugusius žemaūgius žmones.
